Vegetarizmas – pliusai ir minusai
Kur bebūtume, kai tik kalba pasisuka apie vegetarizmą, visada iškyla itin daug aštrių diskusijų – kalbėtojų būrelis suskyla į negalinčius gyventi be mėsos ir į tuos, kurie arba morališkai būna vegetarų pusėje, arba primygtinai teigia, kad vegetarizmas gali išgelbėti pasaulį.
Vegetarizmas paplito Europoje IX a. antroje pusėje, kai buvo atlikti maisto biocheminiai tyrimai.
Vegetarizmas – tai mityba vien augaliniu maistu. Dabar labiau paplitęs dalinis vegetarizmas, kai maitinamasi augaliniu maistu ir iš dalies gyvulinės kilmės maistu: pienu, sviestu, kiaušiniais. Vegetarų nuomone, mėsa organizme sudaro toksinių medžiagų, nuodijančių ląsteles šlakais, trumpinančiais gyvenimą.
Mūsų dienomis vienas iš didžiausių geros sveikatos rizikos veiksnių yra didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje. Cholesterolis yra pagrindinė medžiaga, kuri įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį, jis būtinas mūsų organizmo veiklai ir su maistu turėtume gauti apie vieną trečdalį medžiagų apykaitoje dalyvaujančio cholesterolio (apie 300 mg per parą). Blogai, kai žmogaus organizmas cholesterolio gauna per daug.
Cholesterolis randamas išimtinai gyvūniniuose produktuose. Augaliniame maiste cholesterolio nėra, todėl vartojant augalinį maistą pavyksta normalizuoti cholesterolio koncentraciją. Didžiausias rizikos veiksnys vegetarų mityboje yra mikroelementų, ypač cinko ir geležies bei vitamino B12 trūkumas. Vegetarizmas nerekomenduotinas nėščiosioms bei žindyvėms ir vaikams. Vegetarai dažnai kenčia dėl anemijos, gali susirgti geležies deficitine mažakraujyste, nes vitamino B12 yra tik gyvūniniuose produktuose. Be to, ypač vaikai, maitinami vien augaliniu maistu, negauna gyvulinės kilmės baltymų, kurie būtini augančiam organizmui. Mitybos mokslas rekomenduoja mišrų – tiek augalinį, tiek gyvulinį maistą santykiu, atitinkančiu sveikos mitybos koncepciją.
Beje, sergant kai kuriomis ligomis (inkstų, širdies ir kraujagyslių, nutukimu, podagra, vidurių užkietėjimai ir kt.) vegetariška mityba yra kaip dietoterapijos sudėtinė dalis.
Mitybos specialistai vegetarams siūlo tokius užkandžius ir lengvą maistą:
- Juodos duonos ir morkų apkepas
- Baklažanų apkepas su sūriu
- Brokolių ir varškės apkepas
- Žiedinių kopūstų apkepas su grybais
- Rabarbarų ir varškės apkepas
- Rabarbarų apkepas su ryžiais
- Gūžinių kopūstų apkepas
- Vegetariški greituliai
- Vegetariška pica
- Žuvies salotos
- Salotos Jūros miškas
- Vegetariškas troškinys
- Sojos maltiniai
- Ryžių makaronai
- Ispaniška (vegetariška) sriuba Gaspacho
- Sojos dešrelės
- Sojos plovas
- Aguročių ikra
- Morkburgeris
- Žalių aguročių salotos
- Daržovių ragu
Pačios sveikiausios – šviežios daržovės. MAXIMA prekybos centruose labai platus šviežių daržovių pasirinkimas. Čia galima įsigyti ir ekologiškai švarių daržovių, pažymėtų EKOLOGIŠKAS PRADAS ženklu. Šviežios daržovės savo sudėtyje turi ypač daug vitaminų, mineralinių medžiagų, puikių antioksidantų – bioflavonoidų. O žalios spalvos daržovėse – salotose, svogūnų laiškuose, brokoliuose – gausu mineralinės medžiagos magnio, svarbaus nervų sistemai, saugančio nuo nepalankaus streso poveikio.
