Šventinis stalas ir vyno taurė

Koks šventinis stalas be vyno, šampano taurės? Vynas yra pats seniausias ir populiariausias gėrimas. Vyną ne vienas poetas yra apdainavęs. Štai kaip apie šį taurų gėrimą kalbėjo persų ir tadžikų poetas O. Chajamas:

Kol dar tulžies taure lemtis nepavaišino,
Šiandieną, tučtuojau, išgerkim, broli, vyno.
Ko gero, jau rytoj šis skriejantis dangus
Mums nieko nebeduos – nė vandenėlio gryno.

Kokį vyną, šampaną pasirinkti? Tai iš tiesų nelengvas klausimas. Parduotuvių lentynos lūžte lūžta nuo įvairiausių butelių. Šampanas. Ar iš tikro geriame šampaną? Į šiuos ir dar daug kitų klausimų atsakys vynų ekspertas Dominykas Velička.

Vynų rūšys

Vynas yra raudonas, baltas, rožinis. Vyno spalva priklauso nuo vynuogių rūšies. Šis gėrimas pagal kokybę skirstomas į rūšis. Skirtingų vynų negalima lyginti – svarbiausios konkretaus vyno savybės.

Prieinamiausias pietų vynas.

PIETŲ VYNAI. Tai pirmojo laiptelio vynai. Šio vyno pasaulyje pagaminama daugiausia. Savikaina maža. Pietų vynas geriamas valgant. Mūsų parduotuvėse šis gėrimas kainuoja nuo 7 iki 15 litų. Pasak pono Dominyko, į pietų vyną neįdedama daug darbo ir lėšų. Pietų vynas – masinis produktas. Jo esama įvairiausio. Perkant tokį vyną, reikėtų kreipti dėmesį ne į pavadinimą, etikečių blizgesį, butelio formą, o į skonį ir etikečių turinį. Iš etiketės sužinome, kokios rūšies vynas ir kur pagamintas. Ant pietų vyno butelių rašoma: itališkai “Vino de Tavolu”, ispaniškai “Vino de mesa”, prancūziškai “Vin de table”. Darant pietų vyną maišomos 3-5 rūšių vynuogės. Vienintelis reikalavimas: šis vynas turi būti iš vynuogių, o ne iš vaisių, uogų, daržovių.

Rinkdamiesi pietų vyną pasikliaujame savo skoniu.

Kai kurie pietų vynai pilami į butelius Lietuvoje. Toks vynas pigesnis, bet prastesnio skonio: gabenant vyną cisternomis skonis ir nukenčia.

KRAŠTO VYNAI. Šie vynai iš konkrečios vietovės. Tai yra labai svarbus faktorius. Vynuogių skonis priklauso nuo oro, dirvožemio ir vandens. Šiauresnių kraštų vynai skiriasi nuo pietinių. Paėmę į rankas vyno butelį, kurio etiketėje parašytas kraštas, galime nuspėti vyno skonį. Krašto vynas prancūziškai – “Vin de pays.” Populiariausias Lietuvoje “Vin de pays d’ok”. Ok – tai pietų Prancūzijos didžiausio vynuogyno sutrumpinimas. Iš etiketės sužinome, kad šis vynas geresnis už pietų vyną. Krašto vynai dvigubai brangesni už pietų vynus. Jų kaina nuo 19 iki 50 litų. Krašto vynu ir svečią gali vaišinti. Pietų vyno paskirtis – paskaninti valgį. “Kai norim pabendrauti, svečią vaišiname krašto vynais”, – pakomentavo ponas Dominykas Velička.

APELECION CONTROLE VYNAI. Tai prancūziškas terminas. Lietuvių kalboje nėra atitikmens. Tai aukščiausios rūšies vynai. Jų kaina – nuo 100 iki 400 litų. “Apelecion controle” vynai panašūs į krašto vynus. Čia reikalavimai dar griežtesni. Už šio vyno kokybę atsako valstybė. Taigi įsigyjame tikrai gerą vyną. Pasak Dominyko: “Vyndariams nėra paprasta gaminti tokį vyną. Reik įvykdyt nemažai sąlygų, ir tada dar nesi garantuotas, kad vynas jau geras: jei ištyrus gruntą ir vandenį paaiškės, kad čia negali augti tokiam vynui tinkančios vynuogės, darbas perniek. Yra Dievo duotos žemės, kur auga tikrai puikios vynuogės tokiam vynui gaminti”.

“CHATEAUX” arba RŪSIŲ, PILIŲ VYNAI. Tai pati aukščiausia vyno rūšis. Šie vynai daromi pilyse. Kiekviena iš jų turi savas vyno gamybos tradicijas. “Chateaux” vynai geriami tik ypatingomis progomis. Šie vynai labai brangūs. Pats pigiausias “Chateaux” vynas kainuoja 100 litų, geresnis – apie 1000.

Apie vyno kokybę daug ką pasako ne tik etiketė, bet ir butelis bei kamštis. Iš etiketės sužinome vyno rūšį ir gamintoją. Garsieji vyno gamintojai savo ženklą brangina: jie vengia prastos produkcijos. Žymiausi vyno gamintojai: “Kressmann”, “Calvet”, “Fortant de France”. Etiketėje nurodomi ir metai – iš jų matyti, kokio derliaus vynas. Kaina irgi priklauso nuo metų”, – teigia Dominykas.

Visi vynai pilami į trejopos formos butelius: pavyzdžiui, burgundiškas – į butelį, panašų į šampano, Elzaso – į plonus ir ilgus butelius, o bordo – į butelius “stačiais pečiais”. Iš butelio formos negalima spręsti apie vyną. Viena aišku: burgundiškas vynas nebus supiltas į bordo butelį, ir atvirkščiai. Vyno buteliai užkemšami specialiais kamščiais. Dažniausiai prastas produktas užkemšamas prastu kamščiu. Brangūs vynai užkemšami rinktiniais kamščiais, dvigubai ilgesniais už pigių vynų kamščius. Kokybiškų vynų paskirtis – bręsti butelyje. Nusipirkęs gerą vyną gali laikyti penkerius, dešimt metų. O pietų vyno negalima ilgai laikyti – jis rūgsta. D. Velička pataria: “Pietų vynas metams bėgant tik blogėja. Jo vieta ant stalo, o ne rūsyje. Šio vyno atsargų patartina turėti vieną, du butelius. Krašto vyną patartina laikyti ne daugiau kaip dvejus metus.

Po pusmečio reiktų paragauti. Pastebėjus, jog vyno skonis negerėja, kuo skubiau į svečius kvieskite draugus. “Chateaux” vynus galime drąsiai brandinti. Tai reikia daryti specialistui padedant.”

Spirituoti vynai

Lietuvoje galima nusipirkti ir spirituotų vynų. Spirituotą vyną vynu pavadinti galima tik su tam tikra išlyga. Remiantis Vakarų Europos vyno gamybos tradicija, vyno negalima saldinti, spirituoti, aromatizuoti. Nesilaikant šios nuostatos, vynas tampa “Portu” “Šeri”, “Marsala”, “Madera”. “Spiritavimo tikslai keleriopi: noras vyną padaryti kilmingesnį ir suteikti daugiau laipsnių. Tokiu keliu eina ir mūsų “vyndariai”. Lietuvoje vyno spiritavimas – tai taikymasis prie prasto skonio. Nepatartina gerti spirituoto vyno, geriau gerti nespirituotą arba degtinę. Kai kurie gamintojai priversti vyną spirituoti: dideliais kiekiais atvežamas pigus vynas greitai rūgsta, o rūgimo procesą gali sustabdyti būtent spiritas.”

Apie šampaną

Anksčiau ant šampano butelių būdavo užrašas “šampanas”, vėliau – “šampanizuotas vynas”, dabar – “putojantis vynas”. Tikrasis šampanas gaminamas Prancūzijoje, Šampanės provincijoje. Per metus tikro šampano pagaminama 250 milijonų butelių. Lietuvoje jis kainuoja nuo 180 iki 400 litų. Tai vienas pigiausių šampanų. Tikroji šampano kaina nuo 1200 iki 2000 litų. Šios provincijos vyndarių iniciatyva draudžiama ant bet kokio produkto, pagaminto ne Šampanės provincijoje, rašyti “šampanas”, taigi visos save gerbiančios valstybės tą žodį išbraukė. Netgi pats prancūzas, gyvenantis dvidešimt metrų nuo Šampanės provincijos gamindamas tuo pačiu būdu putojantį vyną, negali jį pavadinti šampanu. Ispanai tokį gėrimą vadina “Cava”, italai – “Spumante”.

Lietuvoje taip pat galima nusipirkti vietinės gamybos putojančių vynų. Ponas Dominykas pasipiktinęs sakė: “Niekada nepatarčiau pirkti Kauno gamintojų putojančių vynų. Šis vynas gaminamas kaip limonadas. Tai tikra falsifikacija. Tokį putojantį vyną gali pasidaryti kiekvienas, nes jis pagaminamas per 2-3 valandas. “Alitos” pagamintas putojantis vynas yra geros kokybės. Gamykla turi specialius įrenginius vyno fermentacijai. Be minėtojo gamintojo, patarčiau pirkti Rygos, Krymo putojančius vynus.”

Tikro šampano ne kiekvienas gali nusipirkti. Esant ypatingai progai nereikia gailėti pinigų. Ispaniškas putojantis vynas “Cava”, pagamintas pagal Šampanės provincijos vyndarių tradicijas, tikrai neapvils. Jo kaina 60 litų.

Naujuosius metus sutikite su gero vyno ir šampano taure.

Henrikas Stukas