Gyvos ir negyvos bakterijos
Įdomu tai, kad ne visi fermentuoti produktai yra probiotikų šaltiniai. Pagal oficialų apibrėžimą, probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, patekę į organizmą pakankamu kiekiu, daro jam teigiamą poveikį.
Tačiau kai kuriuose fermentuotuose gėrimuose ir maisto produktuose yra negyvos bakterijos. Prie tokių produktų priskiriami, pavyzdžiui, vynas ar alus (jų gamybos procese pašalinamos fermentaciją užtikrinančios mielės), duona (dėl terminio apdorojimo bakterijos žūva), konservuoti daržovės (jos yra sterilizuojamos).
Įdomu tai, kad net negyvos bakterijos gali būti naudingos organizmui. Tyrimai rodo, kad kaitinant „deaktyvuotos“ bakterijos išlaiko pagrindines probiotikų naudingąsias savybes.
Mokslininkai net mano, kad jos gali būti naudingos gydant alergines ar odos ligas, nors šis klausimas reikalauja tolesnių tyrimų.
Tačiau yra ir dar vienas niuansas. Net jei fermentuotas produktas turi gyvų bakterijų, tai dar nereiškia, kad jis yra probiotikas.
„Gyvi organizmai, esantys kai kuriuose produktuose, į juos įdedami dėl vienos pagrindinės priežasties – fermentacijai, t. y. pieno pavertimui jogurtu ar sūriu, o kopūstų – kimči, – komentuoja mikrobiologas Robertas Hatkinsas, Nebraskos universiteto Linkolne profesorius ir maisto technologijų specialistas, tiriantis probiotikus. – Šios kultūros nebūtinai turi probiotinių savybių. Pagal apibrėžimą, probiotikai turi būti naudingi sveikatai. Tai reiškia, kad probiotikas turi turėti klinikinių įrodymų apie naudą sveikatai. Kultūros nėra probiotikai, jei jos neatitinka šio reikalavimo.“
Šiandien probiotikai dedami į pačius įvairiausius produktus, net į šokoladą ar riešutų ir vaisių batonėlius.
Sunku pasakyti, kiek veiksmingai bus įsisavinamos bakterijos, gautos iš tokio netradicinio šaltinio, todėl specialistai pataria papildyti racioną tradiciniais „probiotiniais“ produktais: jogurtu, kefyru ir sūriais, fermentuotomis daržovėmis.
