Klaidingi įsitikinimai – ydinga mityba

Dauguma žmonių mano, kad nuo makaronų storėjama, kiaušiniai padidina cholesterolio kiekį, aštrus maistas kenkia skrandžiui ir t.t. Dauguma tokių įsitikinimų yra klaidingi. Tad panagrinėkime!

* Nuo spagečių storėjama. Netiesa. 1-oje porcijoje (60 g nevirtų makaronų) yra tik 220 kilokalorijų, tuo tarpu 1-oje porcijoje bulvių jų yra net 360! Iš tikrųjų storėjama nuo padažų, kuriais užpilami makaronai. Todėl norint suliesėti, reikia makaronus valgyti su daržovėmis ir šlakeliu alyvuogių aliejaus.

* Margarinas ne toks kaloringas, kaip sviestas. Apsirinkama. 100-te g sviesto yra 750 kilokalorijų, o 100-te g margarino – 745. Beveik vienodai. Bet svieste yra vertingų riebiųjų rūgščių, pagerinančių širdies veiklą.

* Lengvai virškinamas maistas nekenkia figūrai. Tai būtų tiesa, jeigu mes nebūtume linkę maisto skaninti riebalais ir cukrumi. Todėl verčiau maitintis visaverčiu maistu.

* Liesas maistas tik trumpam pasotina. Netiesa. Sotumas priklauso nuo maiste esančių angliavandenių, o ne nuo riebalų kiekio. Todėl pavalgius duonos, bulvių ir makaronų, pasisotinama ilgam.

* Žalias maistas naudingesnis už virtą. Ne visada. Pavyzdžiui, pupelėse ir baklažanuose yra toksinų, kurie panaikinami tik verdant.

* Druska padidina arterinį spaudimą. Mokslininkai jau linkę abejoti šiuo teiginiu, nes klinikiniai tyrimai parodė, kad visiškai atsisakius druskos, galima susirgti širdies liga: dėl druskos trūkumo padidėja “blogojo” cholesterolio kiekis.

* Baltajame šokolade yra daugiau pieno negu rudajame. Šokoladas baltas ne todėl, kad jame daugiau pieno, o todėl, kad jame nėra kakavos miltelių.

* Valgant prieš naktį, storėjama. Tai klaidinga nuomonė, nes storėjama tik tada, kai per dieną organizmas gauna daugiau kalorijų negu jų išeikvoja.

* Aštrus maistas kenkia virškinamajam traktui. Atvirkščiai! Pipirai, krienai, garstyčios ir kiti prieskoniai naikina ligas sukeliančias bakterijas ir pagerina kepenų bei tulžies pūslės veiklą.

* Špinatuose daug geležies. Taip, bet tik džiovintuose: šimte gramų yra 35 mg geležies. Šimtas gramų žalių špinatų turi vos 3,5 mg.

* Kiaušiniai padidina cholesterolio kiekį. Kiaušiniuose iš tikrųjų daug cholesterolio (200 mg 1-ame kiaušinyje), bet šis cholesterolis niekada nepatenka į kraują. Jeigu nesutrikusi medžiagų apykaita, galima kasdien suvalgyti po kiaušinį, visiškai nepakenkiant savo sveikatai.

* Alus skatina tukimą. Netiesa. 0,5 l alaus yra tik 105 kilokalorijos. Tukimas priklauso nuo išgerto alaus kiekio ir nuo užkandos.

* Kava susilpnina alkoholio poveikį. Atvirkščiai. Baigiantis pobūviui išgertas puodelis kavos padeda alkoholiui greičiau patekti į kraują.

* Rytais geriausia valgyti javainius ir kruopas. Svarbu kokius. Kai kuriuose mišiniuose yra daug riebalų ir cukraus. Todėl geriausia juos gaminti patiems: iš kruopų, riešutų, razinų ir šviežių vaisių.

* Sušaldytos daržovės toli gražu neprilygsta šviežioms. Iš tikrųjų geriausia valgyti šviežias daržoves. Bet jeigu tenka jas pirkti parduotuvėje, tai laikomos šaldytuve, jos praranda daugelį vertingų savybių. Sušaldžius jas dauguma savybių išlieka.

* Paukštiena liesesnė už kiaulieną. Kažin? Pavyzdžiui, iškepus nenuluptą vištą, joje būna daugiau riebalų negu kiaulienoje. Bet paukštienos krūtinėlės mėsoje yra tik 1 proc. riebalų.

* Mėsą geriausia kepti ant grotelių. Jeigu mėsos riebalai laša ant anglių, susiformuoja kancerogeninės medžiagos, kurios drauge su dūmais veikia kepamą patiekalą. Todėl būtų sveikiau valgyti mėsą, keptą folijoje.

* Obuolius prieš valgant geriau nulupti. Geriausia valgyti nenuluptus obuolius, nes jų požievyje yra daugiausia vitaminų.

* Rusvi kiaušiniai naudingesni už baltus. Netiesa. Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo paukščio rūšies, o skonis – nuo jo lesalo.

Reikšmingos mitybos smulkmenos

Daugelis žmonių stengiasi maitintis tinkamai, bet iš maisto gauna nepakankamai naudos vien todėl, kad nežino kai kurių svarbių smulkmenų. Pavyzdžiui:

* Valgo javainius ir kruopas su pienu. Tai labai gerai, bet jeigu neišgeria viso pieno, kuriuo juos užpila, tai dauguma vitaminų lieka lėkštėje. Mat apdorojant grūdus, vitaminai susikaupia jų paviršiuje, o po to patenka į pieną.

* Tikisi, kad gausiai valgydami česnakus, sumažins cholesterolio kiekį. Šiuo atveju geriausia vietoje keleto nesmulkintų skiltelių suvalgyti 1 sutraiškytą skiltelę, nes taip geriau išsiskiria alicinas, reguliuojantis cholesterolio kiekį.

* Stengiasi kuo dažniau valgyti greipfrutus. Greipfrutai labai naudingi, tačiau neseniai Kanados mokslininkai nustatė, kad jie nesuderinami su kai kuriais vaistais. Todėl vartojant vaistus nuo hipertenzijos, alergijos, nerimo, vietoje greipfrutų verčiau valgyti apelsinus.