Indija: įstatymo projektas, pagal kurį už GM kritikavimą galima atsidurti kalėjime
Jei Indijoje bus priimtas pasiūlytas Biotechnologijų reguliavimo tarnybos įstatymo projektas, už genetiškai modifikuotų (GM) produktų kritikavimą gresia kalėjimas.
“Visuomenės apie organizmus ir produktus klaidinimas” yra vienas iš nusikaltimų, už kuriuos bausmė buvo numatyta įstatymo 63 skirsnio 13 skyriuje, kuris nagrinėja įvairius “nusižengimus ir bausmes”. Nuostata konkrečiai susijusi su biotechnologijų produktų, įskaitant genetiškai modifikuotus maistinius augalus, kritika.
Įstatymo projekte numatyta: “Kas be jokių įrodymų ar mokslinių duomenų klaidina visuomenę apie organizmų ar produktų, nurodytų I sąrašo I, II ar III dalyse, saugumą, turi būti baudžiamas laisvės atėmimo bausme ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas iki vienerių metų ir iki 200 000 rupijų bauda arba abiem bausmėmis.”
I sąraše nurodyti produktai ir organizmai apima genetiškai modifikuotus augalus ir organizmus, genų terapijos, kamieninių ląstelių produktus ir kitus genetiškai modifikuotus ar transgeninius produktus. Sąraše taip pat yra vakcinos, kuriose yra genetiškai modifikuotų organizmų, genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, kuriuos galima naudoti žemės ūkyje, žuvininkystėje, miško pramonėje ar maisto produktų gamybai ir kt.
Pasiūlytame įstatymo projekte apibrėžtas kiekvienas smulkiausias terminas, pvz. “kompanija” ar “direktorius”, todėl įdomu tai, kad nebuvo pateikta paaiškinimo ar apibrėžimo terminams, naudotiems įstatymo 63 skirsnyje, t. y. kas yra “įrodymai”, “moksliniai duomenys” ar “klaidinimas”.
Įstatymo projektą parengė Mokslo ir technologijų ministerijos Biotechnologijų departamentas ir jis pristatytas po moratoriumo paskelbimo Bt baklažanams.
Įstatyme taip pat numatyta bausti kiekvieną, kuris “be svarbių priežasčių priešinasi, trukdo arba bando trukdyti, pamėgdžioja, grasina, baugina, užpuola Biotechnologijų reguliavimo tarnybos pareigūną ar bet kurį asmenį, paskirtą vykdyti šio įstatymo numatytas funkcijas ar vykdantį savo funkcijas pagal šį įstatymą” trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir iki 5 000 rupijų bauda. Arba, kaip teigia pasiūlytos nuostatos kritikai, ja siekiama nubausti visus rengiančius demonstracijas ar mitingus šalia Biotechnologijų reguliavimo tarnybos ar kitur, kur lankosi bet koks tarnybos pareigūnas.
Pasiūlytasis įstatymo projektas sukėlė daug diskusijų. “Tai yra visiškai užčiaupianti, drastiška tvarka ir pažeidžia Indijos konstitucijos straipsnį, kuriuo garantuojamos pagrindinės teisės į žodžio laisvę ir saviraiškos laisvę”, – sakė Aukščiausiojo teismo advokatas Prashantas Bhushanas. “Juo neabejotinai siekiama įbauginti žmones, kad jie nieko nesakytų prieš GM technologiją. Net žurnalistai, rašantys kritiškus straipsnius, gali būti nubausti.”
Įstatymo projektas buvo kritikuojamas pilietinės visuomenės aktyvistų. “Jeigu šis įstatymas galiotų, Aplinkos ministras Jairamas Rameshas, kuris kvestionavo GM augalų saugumą, atsidurtų kalėjime”, – sakė Devinderis Sharma iš Biotechnologijų ir maisto saugumo forumo. Kavitha Kuruganti iš organizacijos “Kheti Virasat Mission” klausia: “Kas nuspręs, kas yra “klaidinantis” ir kuo remdamasis? Kaip dėl tų, kurie klaidinančiai teigia apie saugumą, net jei nėra jokių galutinių saugumo įrodymų?”
Įstatymo projektu ne tik drastiškai apribojama žodžio laisvė, siūlomame teisės akte nėra nuostatų apie visuomenės dalyvavimą patvirtinimo procese. Pasiūlytu projektu siekiama, kad informacijai, susijusiai su GM produktų tyrimais ir patvirtinimu, nebūtų taikomas “Teisės gauti informaciją” aktas. Kitaip tariant, ūkininkai, nevyriausybinės organizacijos ir aplinkosaugos grupės, kurios buvo kampanijos prieš Bt baklažanus ir kitus genetiškai modifikuotus augalus centre, nebegalėtų gauti informacijos. Tuo tarpu Kartagenos biosaugumo protokole (pagal Biologinės įvairovės konvenciją), kuriuo pasiremta pasiūlyto įstatymo preambulėje, aiškiai nurodoma, kad pasirašiusi šalis turi “konsultuotis su visuomene sprendimų dėl gyvų modifikuotų organizmų priėmimo procese”.
Ekspertai taip pat teigė, kad nuostatos, susijusios su atsakomybe, šiame teisės akte yra labai silpnos. Jame nėra aiškiai nustatyta žalos atlyginimo, kompensavimo ar atitaisymo tvarka tais atvejais, kai dėl genetiškai modifikuotų organizmų ji yra padaroma.
Parengta pagal indiatoday.in, outlookindia.com informaciją
