Eisime, velniuk, obuoliukų?.. Arba šis tas apie GMO: reklaminis blizgesys ir patiekalo skurdas…
Žurnalisto Augusto UKTVERIO pokalbis su VšĮ „Tatulos programa“ direktoriumi Almonu GUTKAUSKU.
Ant gyvųjų būtybių kailio kitos gyvosios būtybės vis sumano daryti šiokius tokius eksperimentus. Kartais, žiūrėk, žmogus sako, jog tai yra labai gerai (vaistų gamyba), kartais pasimuistoma ir teigiama, jog „naujieji mengelės ateina“… Tad šioje šviesoje, o ir mūsų šalies Aplinkos ministerijai uždraudus atlikti Lietuvoje eksperimentus su genetiškai modifikuotais (GM) kukurūzais (ties Dotnuva) ir rapsais (ties Vėžaičiais), norisi teirautis Jūsų: ar gyvenimas ekologinio ūkininkavimo propaguotojams jau ir šviesus?.. Juk nėra didelė paslaptis, jog GM kukurūzai Lietuvoje jau sėjami – niekas apie tai net nešvilpauja. Tiesa, čia vadovaujamasi taisykle: nepagavo – ne vagis! Mat nėra sunku atsigabenti GM kukurūzų ar rapsų sėklos, pasėti ir džiaugtis: chemikalams kukurūzas atsparus, piktžolės išnyko, pašaro yra puikaus, gyvuliai juo šeriami, pienelį žmonės geria, per barzdą varva, o apie GMP – nė čiukšt!..
Tatai, Aplinkos ministerija atšaukė kai ką, tačiau ar „nesijuokia puodas, kad katilas juodas“?..
Dėl tų bandymų?.. Čia aplinkos ministras gali išduoti, gali ir neišduoti leidimą. Tačiau jei ES bus nutarta, jog galima auginti kokius GM kukurūzus, – viskas. Nes esame juk ES nariai. Lieka tik kai kurios procedūros. Jas, žinoma, galime apsunkinti.
O ką būtų atnešę tie legalūs bandymai atvirame lauke su GM rapsais ir kukurūzais? Mūsų mokslininkai būtų laviravę, nes jie juk būtų buvę tik samdiniai. Tie samdiniai mums būtų greitai tapę aiškūs, tačiau šeimininkai?.. Jie toli, jie visko ir nepasakys… Tad tik sužinojome, jog buvo siekta eiti obuoliauti su velniu.
O dėl to chuliganiškojo-kontrabandinio GM sėklos atsivežimo į Lietuvą ir auginimo. Ką daryti? Reikia stiprinti įstatyminę bazę, apsunkinti procedūras. Reikia ir išaiškinti paprastam kaimo ūkininkui: negi nesuvokiama, kai išeini su velniu obuoliauti, tampi ir jo vergu. Negi Lotynų Amerikos pavyzdžiai čia nieko nepamoko, negi gyvename tik iki pirmadienio, kada mums kažkas galvas čiupinės, ant kaklų kilpas matuos?.. Kaip ir narkomanams, narkotikų platintojams.
Na, pradžioje išgryninkime savo norus: ką mes norime pasakyti? Ypač, kas sieja GMP su ekologiniu ūkininkavimu. Juk tai – visiškai nesuderinamas dalykas. Kaip ir ekologinės žemdirbystės nesiejimas su, tarkime, Lietuvos žaliųjų judėjimu, nors ir dalyvavome viename protesto mitinge, nukreiptame prieš tuos bandymus tyrinėti atviruose sklypeliuose auginamus GM rapsus ir kukurūzus….
Tačiau žaliaisiais, deja, vadintini ir visi tie, kurie siekia sveikos, gyvybę neluošinančios aplinkos. Nesigilinant į smulkmenas…
Be abejo, nors maisto kokybės dalykai – jokia smulkmena. Kaip ir visos Aplinkos ministerijos veikla. GMO priežiūros komitetas, esantis prie šios ministerijos, gerai žinojo ir tų GM rapsų bei kukurūzų „kišimo“ į Lietuvą motyvaciją. Tačiau į diskusijas su mokslininkais nesu linkęs, nes tai yra pernelyg sudėtinga. Juk tie patys mokslo žmonės tarpusavyje gali ginčytis ir ginčytis, kol susivoki, jog ir interesų-vedlių esama…
Mūsų, ekologinio ūkininkavimo šalininkų, argumentai, sakyčiau, nesietini ir su mokslu. Jei nūnai mes ES reglamente 2092/91 (dėl ekologinio žemės ūkio) neturėtume draudimo naudoti GMO, būtų visai kas kita. Beje, mokslas, susaistytas su GMO, savo kelnėse gal net pampersus dar bus benešiojantis. (Juk viskas keičiasi, juk visi žinome ir tokį fenomeną: augalams reikia vis naujų chemikalų, nes prie tų, kurie naudojami, žiūrėk, „aklimatizuojasi“.) Mat ekologinei gamybai mes vis dar neturime atsparių veislių, o jau kalbame apie GM kukurūzus, rapsus, bulves… Ir ne dėl to, jog inovacijoms ekologiniame ūkyje trukdytų kokios tamsiosios jėgos.
Beje, kai mokslininkai, dirbantys su GMO, užsidaro laboratorijose, kai nėra „išeinama“ iš pirmosios pavojingumo klasės ribų, su tuo jau esame susitaikę. Nes genetikai yra sukūrę ir daugybę sveikatą gelbstinčių vaistų (kita vertus, kas nežino, jog kone kiekvienas vaistas – ir nuodas). Tačiau ar eiti obuoliauti su velniu už laboratorijos durų? Juk MONSANTO yra žinoma… Pagarsėjo ir su DDT („dustu“), ir su defoliantų gamyba Vietnamo karui… Žinau, jog gali man atkirsti: „Vaikine, jei vokiečiai turėjo hitleriokus, tai jau ir su visais vokiečiais bendrauti nebegalima?“. Atsakau tokiais atvejais banaliai: „Bet juk čia, konkrečiu atveju, kai pajauti užmaunamą ant akių maišą, kitaip ir nesuvokiu, – tik kaip bendravimo su hitleriokais aliuziją…“
Mes, ekologinio ūkio šalininkai, turime savus argumentus, tad diskutuoti su mokslininkais nė nebereikia. Nes nesame tokiame etape, kai sakome: GMO, GMP – tik teigiamas dalykas. Tada jau patys teigtume: taisome ES reglamentą 2092/91…
Kitas aspektas. Jei ir pataisysime reglamentą 2092/91, ar teigiamu pokyčiu patikės vartotojas? Ypač tas, kuris vis tiek nepatikės reglamento 2092/91 keitimo tikslingumu (teisingumu). Kai kas tokiomis sąlygomis tiesiog tik pašiurps: ir ES esama korupcijos, rašomos didžiąją K! Žodžiu, kaip mes bandytume kalbėti, mokslo ar kokia suvalkietiška tarme, europiečiai vis tiek norės turėti ant savo stalo ne GMP, o ekologiško maisto. Europiečiai vis tiek, kaip ir lietuviai, naudos tris keiksmažodžius: AE, GMP ir pesticidai…
Na, keblu nūnai įsivaizduoti nesikeikiančią visuomenę, vien iš žydriuko TV Lietuvoje kiek sklinda „perlų“ – ar tai taipogi ne savotiška GMP…
Lietuvai yra unikali galimybė nešti savo produkciją už Europos prekystalio, siūlyti to ekologiško maisto ir tapti šiokia tokia nugalėtoja. Juk tradicinio, chemizuotojo, maisto Europos prekystaliuose esama per daug. Kita vertus, su GMP neišspręsime ir badavimo kai kuriuose Planetos regionuose problemos. Tas badavimas – tai tik naudingas „žaisliukas“ GMP propaguotojų „kortų kaladėje“.
Nereikia diskutuoti su mokslininkais ir dėl GM mikroorganizmų, kurie, mano galva, yra labai pavojingi, nors kai kurios žaliosios galvos sako: susitaikykime jau su tuo. Nereikia ir spekuliuoti: žalieji – tai nevidonai, dėl kurių neturime AE trečiojo bloko, dėl kurių neturime stipresnės Kruonio HAE…
Galų gale, kas nėra paslydęs ir ant banaliosios banano žievės…
Žodžiu, kokių bananų žievės nereikėtų siūlyti ir tiems, kurie nori susivokti, kas yra GMP, GMO. Tam ir turiu pasitelkti argumentus, kurie yra nepajudinami: žmogus turi turėti galimybę (laisvę) sveikai maitintis, o GMP gamybos sąlygomis žemės ūkyje ta pasirinkimo laisvė yra užbraukiama; ūkininkas taip pat nebeturi teisės auginti ekologiškus produktus, nes tam nebelieka galimybių; ekologinėje gamyboje bei parengtojoje Maisto kokybės programoje GMP yra uždraustas; ES reglamentas 2092/91 kol kas yra galiojantis… Dėl to ir visiškai nesvarbu, ką pasakys mokslininkai, ką pasakys GMO priežiūros komitetas prie Aplinkos ministerijos. Tad aplinkos ministras čia iš tiesų gali pasakyti: problema pernelyg svarbi, tad pasitikėti vien ekspertais negalima. Nes žmogus turi turėti galimybę (laisvę) sveikai maitintis.
Beje, „Tatulos programos“ strateginės nuostatos atsispindi ir kitose Vyriausybės patvirtintų strategijų punktyruose: JT Klimato kaitos veiksmų planas; žemės ūkio strategija, kuri numato, jog iki 2010 metų 15 proc. žemėnaudos atiteks ekologiniam ūkiui (dabar turėjo būti 2 proc., o jau yra 4 proc.; Biržų krašto karstiniame regione buvo numatyta 5 proc., o jau yra 10 proc.). Ir ką tada reikštų Lietuvoje kad ir amerikiečių kompanijos MONSANTO projektai? Tik paminėtųjų pasiekimų žlugdymą. Tik demokratinės pasirinkimo teisės (ekologinio ūkio plėtra) žlugdymą. Tada būtų sakomi tarsi šachmatų aksiomos žodžiai: GMO pradeda ir laimi. Ir ateitų „brisiaus galas“ mūsų žemės ūkio ekonominėms platformoms, nes jų, apibarstytų chemijos ar GM „pudromis“, europiečiams tikrai nebereikia. Turi to gero iki kaklo.
Negana to. Didžiuma investicinių lėšų srautų nukreipiama būtent chemizuotosios maisto produktų gamybos link. Tačiau čia dar esama išeičių, juk niekas nedraudžia išplėtotąją chemizuotąją gamybą pakreipti ekologinio ūkio link. Tad yra skirtumas tarp chemizuotojo ūkio ir to, kuris bus įvardijamas GM ūkiu. Iš jo kelio kitur nebėra, nes viskas pakeičiama, o ekologinis ūkis šalia, kaip jau minėjau, egzistuoti nė negali.
Tad kaip dabar reikėtų atsiliepti apie Daniaus Lygio vadovaujamą GMO skyrių Aplinkos ministerijoje?
Norėčiau atsiliepti tik teigiamai. Daug atlikta darbų tvarkant norminius dokumentus. Įforminamos įvairios procedūros. Tačiau vargu ar reikėjo imtis procedūrų dėl galimo GM kukurūzų ir rapsų tyrimo atviruose laukeliuose Lietuvoje. Pinigai čia nieko neturėtų nulemti. Tad mokslininkai, kai iš laboratorijų neišeinama, dirba kiek kitaip, o kai jau yra bandymų laukeliai atvirame grunte, ne kokiuose šiltnamiuose – esmė visai kita.
Yra kur kas aiškesnis kelias – siųskime mokslininkus tobulintis šioje srityje į kokias „pažadėtąsias“ žemes, jei jau taip siekiame vien žinoti… Juk tiek Vėžaičiuose, tiek ir Dotnuvoje mūsų mokslininkai būtų buvę tik smulkūs samdiniai, kuriems daug kas net ir žinoti draudžiama.
Beje, svarbu yra negailėti lėšų laboratorijoms, kuriose tiriami GMP, GMO.
Laikas ir pasiteirauti: esame pasaulio menkutė valstybė, neturinti lėšų toms laboratorijoms įsigyti, tad esame ir terpė, kur didieji užsienio prekijai (mūsiškiams „akropolietiškiesiems“ ir kitokiems prekijams panorėjus, pritarus) „sūdys“ GMP – neatskiriate, tai ir kirskite!?. Skanaus?..
GMO laboratorijoje, kuri perduota šalies maisto ir veterinarijos tarnybai, iš tiesų yra sukomplektuota brangi įranga. Nepigūs ir galimų GMP tyrimai. Iš čia taipogi aiškėja, jog GM produktams durys į Lietuvą yra praviros. Jei laboratorija viena, monopolistė, nieko gero nėra. Nors iki šiol ir džiaugėmės. Beje, nepamirškime, jog, reikalui esant, ES yra galimybė patikrinti produktą ir kitoje šalyje. Juk kainos vis panašėja.
Kita vertus, įmonių, įvežančių į mūsų šalį GMO turinčius produktus, įstatinis kapitalas turi būti toks, kad atsakytų už galimai padarytą žalą. O kai net nėra sudaryta prielaidų, kai įstatinis kapitalas yra menkutis, atsakyti nebelieka kam. Tarkime, dabar laisvai įvežami GM pašarai, tad kokia prasmė kalbėti apie Lietuvą be GMO?.. Net ir aš iki šiol maniau, jog situacija yra valdoma, jog visi produktai, kuriuose yra daugiau nei 0,9 proc. GMP, yra ženklinami. Tad gyvulys jau mūsų link artėja su GM „priedu“. Ir mes apie tai nė neįtariame… Kam tada mums reikalingi besitreniruojantys mokslininkai. Deja…
Ta situacija ilgai negali tęstis. Argi nebuvo galima sutvarkyti pašarų be GMO srautų? Juk ir branduolinio ginklo kontrolė kol kas yra derama, nors tatai taip brangu…
Ką veiksime, jei seksime JAV pavyzdžiu, kur įtariama, jog dėl GMO poveikio ir bitelės išgaišta… Tačiau amerikonai siekia savo, siekia europiečius lenkti vadinamosios modernizacijos pusėn, tad lietuviams bus sunku…
Tegu vaišinasi tie amerikiečiai GMP (JAV produktai dėl GM nė neženklinami), regis, jau pamatė ir degutą… Tačiau europiečiai rankų nenuleidžia. Amerikiečiai siekia europiečiams iškišti savo senas technologijas, nes su jomis savo šalyje jau prisišiukšlino. Juk į vadinamąsias juodąsias technologijas (ir dėl jų organizmo nebeveikia tradiciniai antibiotikai) buvo daug investuota. Reikia gelbėti kapitalą, ieškant durnių ir Europoje. Įvairiais būdais. Kad ir ženklinant gaminius vargiai įskaitomais užrašais, nesuvokiamomis santrumpomis, kvailelius užliūliuojančiomis reklaminėmis akcijomis…
O kai kalbame apie kriminalinius nusikaltimus? Reikia bausti abi puses: ir kontrabandininką, ir ūkininką, kuris gamina GMP. Kol nesusiorientuosime, jog nuodytojus reikia ryžtingai bausti, tol niekas ir nepasikeis. Kita vertus, reikia ir šviesti ūkininkus – tragedija jų laukia, kai susidės su tais, kurie dalyvauja suokalbyje su kokiais …santiškais agentais.
Esu įsitikinęs, jog ateis laikas, kai agresyvioji chemija visur, kur gaminamas maistas žmogui, bus galų gale uždrausta. Nors artimiausioje ateityje laukia neramūs laikai. Po 2014 metų turėsime konkuruoti tiesiogiai ir su JAV, ir su Brazilijos stambiaisiais ūkiais. Mus visus žada nušluoti, tad ir siekiama nūnai tik stambinti ūkius, kad įgautume jėgos. O kur tai veda? Tik chemizuotojo ir GM ūkio link?.. To industrinio ūkio šeimininko Lietuvoje gal ir nebus, sėdės kur Londone, būsime visi čia tik samdiniai.
O gal turime galimybę konkuruoti gręžiantis kito vartotojo link? To, kuris pripažįsta ekologišką produkciją. To, kuris pripažįsta ne vartotojiškuosius blizgučius, atvedančius, kaip aną vištelę, tiesiog į skerdyklos cechą. Vartotojiškoji visuomenė, viską susumuojant, yra ne kas kita, kaip Žmogaus ir Žmonijos žūties „šaltinis“. Kuo anksčiau mes tai suvoksime, tuo didesnis šansai yra Žmonijos išlikimui.
Dėkoju už pokalbį.
