Alkoholio parduotuvėse gėrimai, parduodami be taurių ir kitų reikmenų, jaučiasi vieniši?

Lietuvos specializuotose alkoholio parduotuvėse neturėtume pamatyti įvairių priemonių, reikalingų vynui įdomiai serviruoti bei tinkamai jį laikyti: puikių taurių, stilingų indelių ledukams, dekanterių, grafinų, vakuuminių siurblelių su kamščiais, skirtais pailginti vyno gyvenimą atidarytame butelyje, piltuvėlių, kurie gelbsti staltieses nuo vyno dėmių. Pardavinėti tokius reikmenis šiose parduotuvėse neleidžia įstatymas.

Šalia alkoholio taip pat negalima prekiauti žurnalais, kuriuose rašoma apie svaigiuosius gėrimus. Nors šiuose leidiniuose pateikiama daug informacijos apie gėrimų kilmę, gamybą, tradicijas, pamokoma ne tik kaip, kada, su kuo, iš kokių taurių, kokius gėrimus gerti, bet ir kaip atskirti kokybišką gėrimą nuo ne itin gero, patariama, koks užkandis tinkamiausias prie jų ir kaip jį pasigaminti.

Tik ar taip ir yra? Prekybininkai sako turį to, ko reikia. Ir ne po prekystaliais. Gražiose lentynose. Sako, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba situaciją žino ir žiūri į ją protingai. Sutinka, kad įstatymas netinkamas.

Todėl labai įdomu išgirsti, kaip draudimą alkoholinių gėrimų parduotuvėse prekiauti įvairiomis, su stipriaisiais gėrimais ar vynu susijusiomis prekėmis vertina prekybininkai bei teisėkūros atstovai, kurie kartu yra ir vartotojai. Ar jie mano, kad tokia prekyba – paskata vartoti alkoholį?

Birutė Vėsaitė, socialdemokratė, Seimo Ekonomikos komiteto narė, kuruojanti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas

Nemanau, kad taurės ar kiti reikmenys – būtiniausios prekės, kuriomis reikia prekiauti šalia alkoholio. Leidžiama prekiauti kamščiatraukiais ir kitais butelių atidarytuvais. Užtenka. Kam skatinti alkoholio vartojimą? Jo ir taip per daug išgeriama.

Užsienyje teko matyti, kad vienoje pakuotėje su alkoholiu prekiaujama ir taurėmis. Tokia iš alkoholio gamintojo gauta pakuote galėtų būti prekiaujama. Tam pritariu.

Rasa Sužiedelienė, vyno parduotuvių ,,Vyno klubas“ ir ,,Vyno slėnis“ savininkė

Mūsų parduotuvės nėra specializuotos alkoholio parduotuvės, todėl mes galime prekiauti taurėmis, dekanteriais ir kitomis prekėmis. Mūsų licencijose nėra pasakyta, kad turime specializuotas vyno parduotuves. Kada alkoholio parduotuvė yra specializuota? Kai ši sąvoka įrašoma įstatuose, licencijoje, verslo liudijime ar higienos pase? Neaišku.

Ūkio ministerija jau yra paruošusi Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, numatančias, kad specializuotose parduotuvėse bus galima prekiauti ir taurėmis bei stiklinėmis. Bandėme pasiekti, kad alkoholio parduotuvėse būtų galima prekiauti ir kitais reikmenimis. Bet į mūsų argumentus buvo atsakyta teiginiu, kad tai skatins alkoholio vartojimą. Nemanau, kad skani ar graži prekė paskatintų vartoti alkoholį.

Skatinimą reikia tramdyti kitomis priemonėmis, o ne draudžiant kartu su vynu nusipirkti dvi taures. Jeigu labai norėsiu išgerti, man tų taurių ir nereikės, gersiu tiesiai iš butelio kakliuko.

Neseniai grįžau iš Australijos. Ten alkoholiu negalima prekiauti prekybos centruose. Tokių alkoholio skyrių kaip pas mus ten nėra. Užtat šalia veikia alkoholio parduotuvės ir jose galima prekiauti viskuo, kas susiję su alkoholiu, ko gali prireikti prie stipriųjų gėrimų ar vyno – reikmenimis, gurmaniškais patiekalais, knygomis, žurnalais.

Gintautas Jašinskas, bendrovės „Mineraliniai vandenys“ vynų analitikas

Jeigu bandyčiau atsidurti vartotojo kailyje, sakyčiau – nėra labai gerai, kad specializuotose alkoholio parduotuvėse neprekiaujama reikmenimis. Taip prekybininkas praranda galimybę vartotojui pasiūlyti visas paslaugas. Tačiau nė vienas gėrimų tiekėjas neatsisakė mums tiekti produkcijos vien todėl, kad negalime šalia gėrimų prekiauti jų priedais.

Kaip įmonės, kuri prekiauja vynu, atstovas sakau, kad reikšti priekaištus dabartinei situacijai nėra tikslo, nes papildomos prekės sudarydavo vos kelis procentus prekybos apimties. Lietuviai dar kol kas per mažai dėmesio skiria įvairiems priedams, kurie reikalingi vynui ir kitiems alkoholiniams gėrimams patiekti.

Bet jie, kaip niekas kitas, siekia gerti geros kokybės vyną, ragaudami ieško aromato komponentų, stengiasi pajusti jų įvairovę. Vertinu tai kaip puikaus vyno ragavimą iš molinių puodelių. Džiaugiuosi, kad gėrimo išmanymas prasideda nuo jo pažinimo, gero pasirinkimo, o ne reikmenų madų vaikymosi.

Manau, kad kol kas šalia vyno galėtų būti prekiaujama tik taurėmis, na, dar ąsočiais vynui. Taip pat knygomis ir žurnalais.

Konjakui, brendžiui, viskiui skirtų taurių poreikis kiek didesnis, nes vartoti šiuos gėrimus pradėjome neseniai. Dabar brendis mielai geriamas iš puodelių, įvairių taurių. Kai žmonės supras, ką geria, ims galvoti ir iš ko geria.
Dabar, manau, neteisingai sudėlioti prioritetai.

Raminta Stanaitytė-Česnulienė, UAB „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene

Pagal įstatymą alkoholio skyriuje galima prekiauti griežtai apibrėžtomis lydimojo asortimento prekėmis ir toks ribojimas varžo pirkėjų laisvę pasirinkti ir taupyti laiką. Pavyzdžiui, jei prieš eidamas į svečius žmogus perka vyno butelį, jis priverstas blaškytis po visą prekybos centrą, kad išsirinktų sūrį arba, pirkdamas šampaną, taip pat gaišta laiką, ieškodamas saldainių dėžės.

Dabar nėra aiškūs lydimojo asortimento prekių pasirinkimo kriterijai. Kodėl, pavyzdžiui, galima prekiauti kamščiatraukiais, bet draudžiama taurėmis? Leidžiamų prekių ribojimas apskritai yra ydingas, tikslingiau būtų apibrėžti, kuo negalima prekiauti alkoholio skyriuose. O jau toliau asortimentą sureguliuos pirkėjų poreikis, šio skyriaus prekių populiarumas.

Nemanau, kad tai, jog pirkėjas alkoholio skyriuje negali nusipirkti taurės ar atviruko, daro įtaką alkoholio vartojimui. Leidimas prekiauti tokiomis prekėmis greičiau lemtų ne alkoholio, o lydimųjų prekių pardavimą.

Visiškai suprantamas valstybės noras mažinti alkoholio vartojimą, ypač tarp nepilnamečių. Tai ir mūsų noras bei siekis. Tačiau tikrai daugiau nepilnamečių alkoholio įsigyja kioskeliuose, o ne prekybos centruose, kur alkoholio pardavimas yra atsakingai kontroliuojamas.

Gražina Belian, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotoja

Alkoholio kontrolės įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris reglamentuoja santykius, susijusius su alkoholio produktų prekyba, nustato, kad prekiauti alkoholiniais gėrimais leidžiama specializuotuose alkoholinių gėrimų prekybos skyriuose arba specializuotose alkoholinių gėrimų prekybos įmonėse. Tokiuose skyriuose ar įmonėse, be alkoholinių gėrimų, gali būti ir lydimojo asortimento prekių, kurių sąrašas pateiktas įstatyme. Įmonės, prekiaujančios alkoholiniais gėrimais, turi gerbti įstatymą ir laikytis jo reikalavimų.

Iki 2004 metų gegužės baigtinio prekių, kuriomis galima prekiauti su alkoholiu, sąrašo nebuvo, alkoholio prekiautojai elgėsi kaip išmanė. Dabar už reikalavimo nepaisymą gresia bauda nuo 500 iki 2 tūkst. litų, o už pakartotinai per penkerius metus padarytą analogišką pažeidimą – nuo 2 iki 5 tūkst. litų.

Manytina, kad tokie prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai yra pateisinami. Jau vien vartojama sąvoka ,,specializuotas“ nurodo, kad tokiuose skyriuose ar įmonėse įmanoma tik speciali prekyba – alkoholiniais gėrimais.

Jokiame teisės akte nėra apibrėžtos tokios sąvokos, kaip ,,prekės, labai susijusios su alkoholiu“ arba ,,prekės, šiek tiek susijusios su alkoholiu“. Alkoholio kontrolės įstatymo leidėjo – Seimo – valia buvo nustatytas būtent toks lydimojo asortimento konkrečių prekių sąrašas, kuris ir galioja šiuo metu. Šis prekių, kuriomis galima prekiauti specializuotose alkoholio parduotuvėse, sąrašas turi būti aiškus, visiems vienodai nedviprasmiškai suprantamas ir baigtinis. Priešingu atveju gali susiklostyti situacija, kad vaikai tokiuose skyriuose pirks saldainius.

Egzistuoja daug priemonių, mažinančių alkoholio vartojimą (mokesčiai, reklamos ribojimas ar draudimas, kontrolė, informacijos apie alkoholio daromą žalą skleidimas ir daug kitų). Vertinti alkoholio vartojimo mažinimą vien tik per specializuoto skyriaus ar specializuotos įmonės sąvoką neįmanoma.

Virgis Valentinavičius, TV laidų vedėjas, gerų gėrimų vartotojas

Tai dar vienas nereikalingas žmonių gyvenimo apribojimas. Jis kovojantiems su alkoholizmo reiškiniu nepadeda pasiekti tikslo, o tik trukdo normaliems vartotojams. Tokie draudimai – nepagarba žmogui, nepasitikėjimas jo sugebėjimu nuspręsti, kas jam geriau.

Į klausimą, ar reikia, kad šalia alkoholio būtų ir jo atributų, turi atsakyti ne įstatymai, o prekybininkai. Jeigu tokių prekių paklausos nebus, jų atsisakys. Bet jeigu paklausa yra, vadinasi, vartotojui jų reikia.

Tų prekių, kuriomis leidžiama prekiauti šalia alkoholio, rinkinys suformuotas atsitiktinai. Tai – biurokratinė kombinacija, kada vienas iš sąrašo išbraukė tą, kitas – aną, o trečias – dar kai ką. Ir liko nepaaiškinamas daiktų kratinys. Tokiomis priemonėmis kovoti su alkoholizmu – tipiškas biurokratinis idiotizmas. Kaip gali žmogų girtuokliu paversti krištolo taurės?

Bet ir alkoholio reikmenų pasirinkimas Lietuvoje kol kas labai ribotas. Didžiuosiuose prekybos centruose pardavinėjami standartiniai variantai, o tikrai geri daiktai – labai brangūs. Nėra viduriuko – gerų, elegantiškų prekių už prieinamą kainą. Lietuvoje už tas pačias prekes permokame du tris kartus.

Kalbėjosi Aila Alčiūnaitė