Upinių žuvų monitoringui vykdyti buvo atrinktos skirtingų ekologinių parametrų ir skirtingų žuvų bendrijų struktūros upės – Žeimena, Buka, Skroblus. Žeimena yra šaltavandenė, vidutinio dydžio upė, kurioje vyrauja reofilinės stenobiontinės ir euribiontinės žuvų rūšys. Upėse monitoringui buvo pasirinktos 3 žuvų rūšys – kuoja, margasis upėtakis ir paprastasis kūjagalvis. Tyrimo metu Žeimenoje dviejose stotyse (aukščiau Pabradės ir aukščiau Jusinės upelio žiočių) buvo sugauta 14 rūšių žuvų. Lyginant su ankstesniais metais rūšinė sudėtis pasipildė žiobriu. Taip pat, be įprastinių žuvų rūšių (kuoja, strepetys, aukšlė, rainė, paprastasis kūjagalvis), šiais metais buvo sugauti lašišų, šlakių ir m. upėtakių jaunikliai, kurie ne kiekvienais metais šiose vietose būdavo aptinkami. Bendra žuvų biomasė Žeimenoje kaip ir anksčiau išlieka žema ir tesiekia 5.505 kg/ha, tankis 86 ind./ha. Pagal gausumą sugavimuose dominavo kuoja – 37%, strepetys – 12 %, paprastasis kūjagalvis – 19 %, pagal biomasę – ryškiai dominavo kuoja – 65 %. Tuo tarpu ankstesniųjų metų tyrimo duomenimis (1983 -1984) vidutinė žuvų biomasė buvo daug aukštesnė ir siekė 37.0 kg/ha, o gausumas – 5373 ind/ha (Kesminas, 1991).

Žeimenos upėje kuojos populiacijoje vyrauja vidutinio amžiaus, 8 metų individai, jų augimo rodikliai lyginant su kitais vandens telkiniais yra aukšti (7-mečiai individai 16.0-16.8 cm ilgio, 88.0-113.1 g svorio). Žeimenos upėje margųjų upėtakių sugauta tik keletas, todėl populiaciniai parametrai negalėjo būti nustatyti. Taip pat mažas ir paprastojo kūjagalvio kiekis, 1993-1995 m. laikotarpiu jo tankis krito nuo 53 iki 18 ind./ha, vyravo 2-3 m. amžiaus vidutinio augimo tempo individai.

Būka priskiriama nedidelių, eutrofizuotų, šiltavandenių upių tipui. Ji teka tarp ežerų, todėl ir vasarą yra gana vandeninga.Vaga labai vingiuota, joje daug gilių vietų, duobių. Ypatingos ekologinės sąlygos lemia savitą žuvų bendrijos struktūrą. Be įprastinių žuvų rūšių, būdingų mažoms šiltavandenėms upėms (kuoja, aukšlė, gružlys, ešerys, lydeka), Būkoje aptinkama gana daug šapalų ir menkių. Šios rūšys paprastai aptinkamos didesnėse upėse. Be jų, upelio ichtiofauną papildo ežerinės žuvų rūšys – plakis, ungurys ir vėgėlė. Tyrimų metu dažniausiai sugaunamos tos pačios žuvų rūšys, kurių upelyje būna 9 – 10. Ryškesnių pakitimų rūšinėje sudėtyje nepastebėta. Rečiau sugaunamos rūšys – paprastosios aukšlės, kartuolės ir vėgėlės. Žuvų biomasė 1995 m. Būkos upėje buvo 14.195 kg/ha, tankis 185 ind/ha. Pagal biomasę šapalui tenka apie 56% visų žuvų kiekio. Kuojai, meknei ir lydekai kartu paėmus tenka apie 36% biomasės, o kitoms žuvims – mažiau. Pagal gausumą vyravo 3 rūšys – srovinės aukšlės sudarė 41%, kuojos – 29 %, šapalai – 18 %.

Lyginant žuvų biomasių ir tankio rodiklius su ankstesniais metais matyti ryškūs svyravimai. Būkoje gausiausiai žuvų buvo sugaunama 1994 m, kai biomasė buvo padidėjusi iki 65.02 kg/ha, o tankis iki 1622 ind/ha. Kiek mažesni žuvų laimikiai buvo 1993 m. ir 1995 m. Dažniausiai žuvų bendrijose pagal biomasę ir tankį vyravo šapalai, kuojos, meknės, lydekos, kurių procentinė sudėtis skirtingais metais keitėsi. Kuojos populiacijose vyravo 5 – 6 metų individai. Apskritai Būkoje kuojų augimas lėtas (7 m. – 12.6-13.1 cm, 37.2-44.3 g)

Skroblus – tai tipiškas mažas šaltavandenis upelis, kairysis Merkio intakas. Jam būdinga negausi stenobiontinė ichtiofauna, kurią sudaro tik 5 rūšys: margasis upėtakis, rainė, p. kūjagalvis, vėgėlė, strepetys. Dažniausiai sutinkamos 3 rūšys – upėtakis, rainė ir paprastasis kūjagalvis. Vėgėlė ir strepetys tyrimo metu sugautos ne kiekvienais metais. Bendra Skrobluje sugautų žuvų biomasė 1995 m. siekė 9.293 kg/ha, tankis 125 ind./ha. Pagrindinę biomasės dalį sudarė margasis upėtakis – 8.99 kg/ha arba (96 %). Ši biomasė yra vidutinė lyginant su tokio tipo upelių upėtakių biomase. Pagal tankį vyravo paprastasis kūjagalvis – 50 ind./ha (40%), likusią dalį sudaro upėtakių ir rainių populiacijos.

Žuvų biomasių ir tankio rodikliai per pastaruosius dvejus metus kito nereikšmingai. Biomasė siekė apie 8.5 – 9.5 kg/ha, tankis 125 – 150 ind/ha. Tik 1993 m. Skrobluje žuvų buvo sugauta apie du kartus daugiau, negu vėlesniais metais. Kai kurie pakitimai pastebėti ir bendrijų struktūrose, procentinėje sudėtyje tarp atskirų rūšių. Upėtakių bendras gausumas sumažėjo nuo 37 iki 28 %, paprastųjų kūjagalvių nuo 57 iki 40 %, o rainių pagausėjo nuo 4 iki 31%. Paprastųjų kūjagalvių populiacijoje vyravo jauni 1 – 2 m. individai, augimo tempas geras. Upėtakių populiaciją sudarė 2-4 m. amžiaus individai, iš esmės vyravo jaunos, 2 m. žuvys, stambesnių individų, migruojančių iš Merkio upės, aptinkama nedaug. Upėtakių augimas geras, ypač intensyviai auga 2 metų amžiaus individai. Bendrijų struktūros ir amžiaus sudėties pakitimai siejami su kasmetiniais tyrimais, intensyvėjančia mėgėjiška žūkle, kurios metu yra išgaudomi stambesni individai ir margojo upėtakio natūralios populiacijos nespėja atsistatyti.

Tiriamuose vandens telkiniuose buvo nustatomi sunkiųjų metalų (Cu, Cr, Pb, Cd, Ni) kiekiai skirtingose pagal mitybą žuvų rūšyse: eurifagų – kuoja, plėšrūnų – ešerys, bentofagų – plėšrūnų – margųjų upėtakių ir planktofagų – strimėlė. Tyrinėti šių žuvų audiniai – raumenys ir kepenys (mg/kg žalios masės). Tyrimo rezultatai rodo, kad tiriamuosiuose vandenyse kuojų populiacijų raumenyse 1995 m. sunkiųjų metalų koncentracijos buvo nedidelės (Cd – 0.01-0.03 mg/kg, Pb – 0.02-0.07, Cu – 022-0.63). Įvairiai kito chromo koncentracijos. Upių kuojų raumenyse Cr rasta nedaug (0.06-0.07 mg/kg), o Kuršių mariose – apie du kartus daugiau (0.13-0.15 mg/kg). Nedaugi Cr rasta Luksto ir Platelių kuojų populiacijose – 0.07 mg/kg, kai tuo tarpu giliuose Tauragnų ir Dusios ežeruose šio elemento koncentracijos buvo labai didelės (0.43-0.88 mg/kg). Tai 1.3-2.9 karto viršija DLK – sunkiųjų metalų leistinas žuvies ir jos produktams ribines koncentracijas (mg/kg žalios masės) (Valušienė, Gerulaitis, 1989). Šių rezultatų interpretavimui būtini papildomi tyrimai. Kuojų kepenyse Cr, Pb, Cd, Ni koncentracijos įvairiuose vandens telkiniuose kito nereikšmingai, kai kur jos buvo artimos koncentracijoms, gautoms raumenyse. Tik Cu koncentracijos buvo daug didesnės, negu raumenyse.

Sunkiųjų metalų koncentracijos ešerio raumenyse buvo nedidelės. Pavyzdžiui, nustatytos Cu koncentracijos kito nuo 0.21 iki 1.66 mg/kg, Cr – 0.05-0.10, Pb Kuršių mariose – 0.03-0.31, ežeruose – 0.06-0.08, Ni – 0.08-0.21 mg/kg. Cd didesnės koncentracijos konstatuotos ešerio raumenyse Luksto ežere – 0.1 (DLK – 1 mg/kg), kituose ežeruose elemento koncentracijos nedidelės ir siekia 0.01-0.03 mg/kg, o Kuršių mariose – 0.001-0.01 mg/kg. Taip pat sunkiųjų metalų koncentracijos buvo nedidelės ir ešerio kepenyse, išskyrus Platelių ir Dusios ežerus, kur jos siekė 0.12-0.15 mg/kg.

Baltijos jūroje strimėlių raumenyse sunkiųjų metalų koncentracija kito: Cu – 0.29-0.49, Cr – 0.07-0.06, Pb – 0.03-0.04, Cd – 0.02-0.04, Ni – 0.06 mg/kg ribose. Truputį aukštesnės šių elementų koncentracijos nustatytos kepenyse. Daugiausia kepenyse sukaupiama kadmio – 0.30 mg/kg.

Skroblaus upelyje margojo upėtakio raumenyse Cu, Cr, Pb, Cd koncentracijos buvo neaukštos, tik kiek daugiau rasta nikelio – 0.28 mg/kg. Kepenyse buvo didesnės Ni (0.21 mg/kg) ir Pb (0.34 mg/kg) koncentracijos.

Radionuklidų Cs-137 ir Sr-90 kiekiai tiriamų vandenų žuvyse buvo labai nedideli. Cs-137 kiekis kuojų populiacijose svyravo nuo 0.5 iki 6.04 Bq/kg, o Sr-90 nuo 0.23 iki 0.55 Bq/kg. Ešerio populiacijose Cs-137 – nuo 1.78 iki 6.84, o Sr-90 nuo 0.16 iki 0.31 Bq/kg.

IŠVADOS

Tyrimų metu selektyviniais tinklais sužvejotos 35 jūrinių, limnofilinių, reofilinių ir praeivių žuvų rūšys. Kuršių mariose ir ežeruose buvo sugaunamos 7-9, upėse – 3-14, Baltijos jūroje – 9 rūšys. Sugaunamos vyraujančios žuvų rūšys įeina į vandens telkinių bendrijų branduolius. Lyginant su ankstesniais metais, žuvų rūšinė sudėtis kito nežymiai.

Tiriamuose vandens telkiniuose vidutinė sugautų žuvų biomasė kito: upėse – nuo 5.505 kg/ha Žeimenoje iki 14.195 kg/ha Būkoje, ežeruose – nuo 18.814 Tauragnų ežere iki 27.666 kg Plateliuose, Kuršių mariose – 27.170 kg, Baltijos jūroje – 9.562 kg.

Tiriamuose vandens telkiniuose vidutinis sugautų žuvų tankis kito: upėse – nuo 86 ind./ha Žeimenoje iki 185 ind./ha Būkoje, ežeruose – nuo 196 Tauragnų ežere iki 519 ind. Lukste, Kuršių mariose – 364 ind., Baltijos jūroje – 129 individai.

Kuršių mariose 1993-1995 m. laikotarpiu dėl verslinės žvejybos reorganizacijos ir intensyvios žvejybos pastebimos ryškios žuvų gausumo ir biomasės mažėjimo tendencijos. Ežeruose svarbiausi gausumo ir biomasės pakitimai konstatuoti Dusioje ir Lukste, o kituose ežeruose ir Baltijos jūroje šie parametrai kito nežymiai. Upėse žuvų tankis ir biomasė minėtu laikotarpiu kito: Skrobluje šie rodikliai sumažėjo, Būkoje svyravimas buvo platus, o Žeimenoje žuvų gausumas ir biomasė išlieka nedideli.

Baltijos jūroje upinės plekšnės ir strimėlės augimo tempas yra geras. Buvo sugaunamos 2-8 m. strimėlės, dominavo 4-5 m. individai. Upinės plekšnės laimikyje randami 1-8 m. amžiaus individai, dominuoja 2-3 m. jaunikliai. Lyginant su ankstesnių metų tyrimų duomenimis, įvairesnių skirtumų nepastebėta.

Ryškių skirtumų tiriamų žuvų rūšių augime nepastebėta, išskyrus Dusios ežerą, kur kuojų ir ešerių augimo tempas lėtėja. Daugelyje tirtų vandens telkinių populiacijose vyrauja jaunesnių amžiaus grupių individai. Tiriamų vandens telkinių kuojos populiacijos augimas Kuršių mariose, Platelių ež. ir Žeimenos upėje yra geras, Dusios ež. – vidutinis, o Luksto, Žuvinto, Tauragnų ež. ir Bukoje – lėtas. Ešerio populiacijos augimas Kuršių mariose ir Dusios ežere yra vidutinis, kituose vandens telkiniuose – lėtas.

Šaltavandenėse Žeimenos ir Skroblaus upėse upėtakių gausumas sumažėjo, vyravo jauni individai. Jų augimas šiose upėse yra geras. Paprastojo kūjagalvio gausumas taip pat sumažėjo, vyravo jaunesni – 2 m. individai, augimo tempas geras.

Tiriamų vandens telkinių kuojų, ešerių, strimėlių ir margųjų upėtakių raumenyse daugelio tyrinėtų sunkiųjų metalų koncentracijos buvo nedidelės. Tik Tauragnų ir Dusios ežerų kuojų raumenyse konstatuotos daug didesnės Cr, o Luksto ežero ešerio raumenyse – Cd koncentracijos. Tiriamų rūšių žuvų kepenyse sunkiųjų metalų koncentracijos svyravimų ribos buvo platesnės, ypač aukštos Cu koncentracijos nustatytos kuojų kepenyse.

Radionuklidų Cs-137 ir Sr-90 kiekiai tiriamų vandenų žuvyse buvo labai nedideli. Cs-137 kiekis kuojų populiacijose svyravo nuo 0.5 iki 6.04 Bq/kg, o Sr-90 nuo 0.23 iki 0.55 Bq/kg. Ešerio populiacijose Cs-137 – nuo 1.78 iki 6.84, o Sr-90 nuo 0.16 iki 0.31 Bq/kg.

Views All Time
Views All Time
6602
Views Today
Views Today
1
0 0