Verslinę žvejybą išstums žvejybinio turizmo verslas?
Vakar Klaipėdos miesto savivaldybėje asociacijų sąjunga “Žuvininkų rūmai” surengė konferenciją “Mokymasis atstovauti rekreacinės žuvininkystės interesams”. Šis renginys buvo vienas iš Baltijos-Amerikos administruojamo Atviros Lietuvos fondo remiamos programos, kurioje dalyvauja “Žuvininkų rūmai”, žingsnių. Tikslas – praskinti Lietuvoje kelią rekreacinio žvejybinio turizmo verslui.
Iš viso šiems klausimams įvairiose Lietuvos vietose, tarp jų ir LR Seime numatyta surengti 3 konferencijas ir 5 seminarus. Vakar auditoriją sudarė žvejai, įvairių žuvininkystės organizacijų, taip pat ir pačių stambiausių šalyje, atstovai, kaimo turizmo pradininkai, kiti minėta tema besidomintys asmenys bei valdžios atstovai.
“Žuvininkystės verslas Lietuvoje jei ne nuostolingas, tai – ties bado riba”, – konstatavo konferencijoje Žuvininkų rūmų viceprezidentas Leonas Kerosierius, paaiškindamas, kad išlįsti iš ekonominių bėdų trukdo teisiniai ir administraciniai barjerai. Per metus šioje srityje užfiksuota 300 tūkst. pažeidimų bei padaryta žalos už 30 mln. Lt. Išaugo brakonieriavimo mastai. Į nelegalų verslą žmonės klimpti priversti, kadangi neturi darbo – neturi iš ko gyventi. Žuvies ištekliais, žuvivaisa nesirūpinama visai. Dabartinis vidaus vandenų žuvininkystės orientavimas į smulkią verslinę žvejybą – neperspektyvus.
Išeitimi iš padėties numatytas žvejybos suliejimas su kaimo turizmu. Asociacijų sąjunga “Žuvininkų rūmai” labai rimtai deklaruoti šią idėją ėmėsi prieš pusantrų metų, pasidairę po užsienius, išanalizavę daug literatūros, pabendravę su įvairių sričių specialistais. Darbai suaktyvėjo, kai atsirado rimti partneriai: Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras bei Latvijos žvejų asociacija.
Konferencijoje kalbėjęs Latvijos asociacijos programų direktorius Alvis Birkovas papasakojo, su kokiomis problemomis susidūrė latviai žengdami pirmuosius žingsnius: pirmiausia – su pačių žvejų pasipriešinimu. Du pakrančių žvejybos atsisakę ir kaimo turizmą pradėję vystyti latviai sulaukė priekaištų, esą išdavę tradiciją. Latvijoje brakonierių laimikis skaičiuojamas šimtais kilogramų, įstatymas šiandien leidžia juos bausti laisvės atėmimu iki 4 metų. Didelį rūpestį latviams kelia verslinė pakrančių žvejyba, paveikusi neigiamai lašišinių ir kitų migruojančių žuvų resursų būklę upėse. Jaunimas, kaip ir pas mus, nebenori tęsti žvejybos tradicijų, vis daugiau žmonių žvejyboje mato pramogą, vis dažniau žvejyba įtraukiama į turistinius maršrutus.
Žuvininkų sąjungos žuvivaisos komisijos pirmininkas Vytautas Radaitis apžvelgė kitų šalių patirtį. Žvejybinio turizmo užuomazgų aptinkama jau XIX amžiuje. Pradžioje ji buvo tik turtingųjų sluoksnio privilegija. Pasauliniu mastu žvejybinio turizmo vystymasis prasidėjo tiktai praėjus keliolikai metų po antrojo pasaulinio karo. Vidaus vandens telkinius perdavus rekreacinės žuvininkystės poreikiams, verslinė žvejyba, tarkim, Kanados upėse ir ežeruose baigėsi. Netruko kanadiečiai patirti, kad rekreacinės žuvininkystės vystymas yra maždaug 5 kartus pelningesnis. Skirtingos šalys rekreacinei žvejybai yra pasirinkę savus kelius. Bet visose jos atsiradimas ir vystymas padėjo sukurti daugybę darbo vietų, išplėsti žvejybos priemonių industriją, plėtoti kaimo turizmą, pramogų verslą.
“Praradome 10 metų aktyvios veiklos. Ką švedai, airiai, kiti Europoje turi, jau galėjome turėti. Turizmas – nemylima podukra, kuriai valstybė dėmesio neskiria, kita nemylima podukra – smulkusis verslas”, – konstatavo KU rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas docentas daktaras Petras Grecevičius. Jis pakvietė visus, turinčius konkrečių sumanymų ar pasiūlymų, siekių, pasidalinti su juo, kaip tik dirbančiu prie Klaipėdos regiono plėtros strategijos veiksmų plano, kuriam papildymai dar galimi.
Konferencijoje kalbėta, kokiu būdu galima gauti SAPARD paramą, kur galima kreiptis pagalbos ruošiant dokumentus, kokie čia slypi pavojai. Kiekvienas dalyvis gavo šūsnį metodinės medžiagos, rekreacinės žvejybos pradininkams turėtų talkinti ir asociacijų sąjungos “Žuvininkų rūmų” įkurta interneto svetainė.
