Pirmoji starkių žūklė
Vakar išsiruošiau į pirmąją šiemet starkių žvejybą Nemune. Paklausite kodėl tokiu metų laiku ir tik pirmoji žvejyba? Ar ne per vėlu juos gaudyti? Žinau, kad Kauno Mariose pagrindiniai starkių gaudymo mėnesiai yra gegužės pabaiga – birželis. Tačiau mano maršrutas padiktuotas prėjusių metų patirtimi ir atradimais. Pernai liepos mėnesį su kolega radom neblogų vietų aukščiau Kauno Marių, kur gerai kibo … starkiai. Ne tai, kad kibo, bet kibo labai gerai. Per kokia 8 – 10 žvejybų iš eilės nė karto negryžome tušti. Pagaudavome bent po kelis starkėkus. Dydžiai neįspūdingi – didžiausias buvo 2,7 kg (foto 2008 metų laimikiuose), bet smagu.
Tai gi išsiruošiu žvejybon. Planavau pradėti nuo 5 val, bet kaip tyčia pavedė sveikata (temperatūra, karščiavimas). Tai gi vietoje tik 13 val. Aikštelėje, kur nuleidinėjam valtis randu 5 mašinas (kaip šiai vietai tai daug). Kol ruošiu valtį, gryžta vieni kolegos. Pasiruošę matau rimtai. Pvc valtis, motoras 15AG, downringeriai, priekaba tvarkinga su valties užtraukėju. Klausiu, kaip starkiai, lydekos kimba. Tie žiūri ir aiškiai matau, kad nesupranta, ko klausiu. Sako: kokie starkiai – mes šamus gaudom. Įdomu pasidarė. Klausiu kaip gaudot: ar su kvaklėm ar kokiom ,,dročkėm” (yra toks būdas, kai ant sunkaus, išlieto švino gabalo viršuje ir apačioje deda po trišakį plius speciali žvejojimo technika). Sako: normaliai gaudom – vobleriais. Suintrigavo kolegos, po velnių. Žinojau, kad jų čia yra, bet niekaip negalėjau patikėti, kad gali kibti tokiu būdu, kaip kokie ešeriukai ar lydekaitės. Netikiu – reikia faktų. Klausiu: tai ką šiandien pagavot? Sako: šiandien prasta diena – nieko, bet užtat dvi valandas stebėjom, kaip vienas kolega šamą tampė, bet deja anas atitrūko. Dar kitos dvi valtys po šamą turėjo. Vienoj šamėkas apie 15 kilogramų turėjo traukti. Aš klausau akis išpūtęs…Man dar reikia faktų – gerai sakau, o ką praeitose paskutinėse žvejybose patys esate pagavę? Nu ką sako: turėjom 48 kg ir 62 kg šamus, dar keletą nedidelių. Mažesnius, kaip 5 kg paleidžiam – porino kolegos. Nu blin – valtį pripučiau dvigubai greičiau, nei paprastai. Tiesa, dar iš laužavietės prisirenku kelias nuo voblerių likusias dėžutes, kad žinočiau ant kokių voblerių chebra gaudo.
Išplaukiu. Dedu pernai puikiai pasiteisinusius starkinius voblerius. Plaukiu puikiai pažystamomis vietomis. Stengiuosi pravedinėti masalus palei pat dugną didžiausiame gylyje (5-8m) t.y vagoje, kur yra starkių laikymosi vietos. Veiksmo pora valandų jokio. Po to kibimas – ir apie kilogramo starkis valtyje. Pasipriešinimo jokio – atėjo kaip kokia malka. Plaukiojiu toliau. Valčių dar apie 8. Prasilenkdamas pasišnekučiuoju su kolegomis. Rezultatai nestebuklingi – kas nieko, kas po vieną … šamą. Nei starkių nei lydekų niekas neturėjo. Pagrindinis visų masalas – vobleriai. Tiesa, už poros šimtų metrų mačiau, kaip vienas traukė, tačiau neįžiūrėjau ką. Pakeičiau taktiką pradėjau velkiauti negiliai – 3 – 4 metrų gylyje – galvoju gal netyčia ir man koks šamas papuls, bet deja…Apie 19 val žvejybą baigiu. Rezultatai nekokie, tačiau lieka labai daug intrigos ir azarto. Darau išvadą, kad pietų popietės metas nelabai tinkamas žvejybai. Reikia startuot anksti ryte – tada ir šansai turėtų būti didesni. Taip ir padarysim. Už poros dienų bandysim vėl. Laukite tęsinio.
