| | |

Ešerys

Kūnas kresnas, galva masyvi, kaulėta, žiaunadangčių kaulai aštriais kraštais. Žiotys plačios, jose yra daug smulkių dantukų. Nugara tamsiai žalia, šonai žali, žalsvai gelsvi, jaunų žuvų žalsvai melsvi, su keliomis skersinėmis tamsiomis dėmėmis. Pilvas balkšvas. Žvynai dantytu pakraščiu, giliai įaugę į odą. Akių rainelė geltona, senesnių ar gyvenančių užpelkėjusiuose ežeruose žuvų – tamsi. Nugaros pirmasis pelekas pilkas, jo gale yra tamsios dėmelės, antrasis žalsvas, krūtinės pelekai geltoni, pilvo ir uodegos – raudoni. Ešeriai paplitę Eurazijos gėluosiuose vandenyse nuo Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos (išskyrus Škotiją) iki Baltosios jūros, rytuose – iki Kolymos. Jų nėra Norvegijos šiaurėje, Italijoje, Kryme, Mažojoje Azijoje. Dažniausiai gyvena stovinčiuose arba lėtai tekančiuose vandenyse, sutinkami apysūriuose vandens baseinuose. Lietuvoje ešeriai labai dažni, gyvena net rūgščiuose aukštapelkių ežerėliuose, retesni srauniose upėse. Gyvena būriais, stambūs – pavieniui. Ešeriai užauga iki 50 cm ilgio ir iki 3 kg svorio, dažniausiai sugaunami 20-30 cm ir 50-300 g. Neršia balandžio-gegužės mėn., kai vanduo dar šaltas (+7-8°C). Dideliuose vandens baseinuose sutinkamos kelios ešerių formos: smulkus priekrantinis ir plėšrus giluminis, kuris vėlai subręsta, greitai auga, anksti pradeda maitintis žuvimis.

Neįtikėtinas paprastumas, arba šių dienų mini-vobleriai (3 dalis)
| | |

Neįtikėtinas paprastumas, arba šių dienų mini-vobleriai (3 dalis)

Megabass. Apie šią Japonų firmą vienu metu mes girdėjome viena ausimi, dėl žemos kokybės kiniečių gamybos klastočių. O juk kinų klastotės niekada neturėjo nieko bendra su tikruoju Megabass. Ir kaip nustebo piliečiai, kai pasirodė tikroji Megabass produkcija. Tiesa ir kainos nustebino, bet jau nemaloniai. Taip, žingsnis po žingsnio Megabass išsikovojo stabilią, nors ir nelabai plačią, paklausą. Kol kas aprašysiu tik vieną modelį, nors dabar sostinėje ir kituose regionuose, jų jau galima įsigyti. X-30 Marukin. Labai įdomus vobleris. Anksčiau buvo pardavinėjamas tik skęstančio tipo 1,5g svorio. Šiame sezone žada plaukiančią modifikaciją 1,2g. apie naujieną aišku nieko negaliu pasakyti, o apie skęstantį – yra ką. Visų pirma jis imituoja vabzdį, todėl spalvinimo įvairovėje yra daugiau tamsių, neryškiai blizgančių, atspalvių. Man stebint juo buvo sugauta šapalai, salačiai, ešeriai ir net aukšlės, kas gaudant mažais masalais visai nestebina, ir rodiklis yra tai, kad žuvis užkibo traukiant masalą, t.y. užkibo prisivijusi. Tai mums svarbu, nes aukšlė, užkimba iš karto tik masalui nusileidus į vandenį, arba jam beplaukiant. Su dvišakiu. Skęsta tiesiai žemyn galva. Pasikartosiu – labai įdomus vobleris. Bet ne visiems sekasi juo gaudyti. Tame tarpe ir man, aš vis dar nesutariu su juo. Pasiekimų turiu, bet aš jo niekaip negaliu suprasti, taip pat kaip ir negaliu jam rasti optimaliausio žaidimo.

| | |

Ešerių gaudymas dirbtiniais masalais

Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Ešeriams gaudyti naudojamos nedidelės besisukančios blizgutės arba taip vadinami mikromasalai (guminiai vienuodegiai ar dviuodegiai įvairiaspalviai kirminėliai), patarčiau naudoti šiek tiek stambesnius, maždaug 3-4cm ilgio. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Ešeriams gaudyti naudojamos nedidelės besisukančios blizgutės arba taip vadinami mikromasalai (guminiai vienuodegiai ar dviuodegiai įvairiaspalviai kirminėliai), patarčiau naudoti šiek tiek stambesnius, maždaug 3-4cm ilgio. Ešerys maitinasi triukšmingai, puldamas žuveles vandens paviršiuje. Žuvelės, sprukdamos į visas puses, net iššoka iš vandens, tuo parodydamos žvejui kur ešeriai maitinasi ir kur reikia jį gaudyti. Nors ir godus, tačiau ešerys kartais labai atsargiai griebia masalą.

Neįtikėtinas paprastumas, arba šių dienų mini-vobleriai (1 dalis)
| | |

Neįtikėtinas paprastumas, arba šių dienų mini-vobleriai (1 dalis)

Tai amerikiečiai sukūrė pavadinimą vobleriams – idiot baits, kas pažodžiui išvertus – „masalas idiotams“ *. Ta prasme, ne galvok, o mesk ir trauk – ir būtinai kažkas panašaus į žuvį tikrai užsikabins. Galbūt apie save jie turbūt kažkiek teisūs, bet man ir visiems kitiems mano pažystamiems, UL gerbėjams, žūklę vobleriais vertinti kaip paprastą žuvies pagavimą, jos neišskiriant – tiesiog nepriimtina. Mums žūklė – tai sunki, tikslinė medžioklė. Palikdami amerikiečių pasisakymus jų sąžinei, mes pereikime prie temos apie tai, kas gi įdomesnio, vis kylant dėmesiui, UL pasaulyje: apie tuos pačius, nedidelių dydžių ir svorių „idiot baits“. Iš tikrųjų mini-vobleriai šiuolaikiniame UL turi ant tiek didelę reikšmę, kad neįvertinantys šio fakto, švelniai tariant yra trumparegiai, prarandantys daugybę įdomių akimirkų. Tiek atrodytų paprastų, o iš tikrųjų sudėtingų masalų žaidime, tiek kalbant apie emocijų audras gaudant šiais masalais. Kažkada ir man buvo atradimas kad mini-vobleriu galima pagauti daugiau nei gaudant įprasta sukriuke arba mini-vartykle. Aišku apie tai aš buvau girdėjęs, ir netgi skaitęs, bet patikėti vis tik buvo sunku, kol galiausiai kartą sėkmė lydėjo būtent mini-voblerius. Tą dieną kibo ir ant sukrės, bet vobleris pralenkė ją kibumu, net ir kokybinė „baltos žuvies“ sudėtis, kaip ir pagautos žuvies dydis, buvo ne sukrės naudai. Bėgant laikui panašių įvykių teigiama statistika vis augo, aš vis daugiau skirdavau laiko tokiai žūklei.

| | |

Ešeriai

Ešerys viena iš labiausiai paplitusių žuvų. Sutinkamas beveik visoje Europoje (išskyrus Ispaniją), Šiaurės Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. JAV – tai dažniausias žvejų mėgėjų laimikis. Gyvena upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir net nedideliuose rūgščiuose ežeriukuose. Spygliuota, raina žuvis, tamsesnės žalios spalvos nugara, šonuose turi 5-9 tamsesnes juostas, pilvas baltas. Žuvies spalvos tonai gali skirtis priklausomai nuo telkinio dugno. Po pirmųjų metų spartaus augimo į ilgį, ešeriai pradeda didinti svorį aukštyn ir platyn. Dėl to didžiuosius ešerius vadina kupriais. Didžiausi ešeriai užauga iki 50 centimetrų ir gali sverti apie 3 kilogramus, literatūroje minimi ir pagauti 5-6 kilogramus svėrę ešeriai. Mažesni ešeriai būriais vasarą dažniausiai laikosi nedideliuose gyliuose, vietose, užaugusiose vandens augalais. Tuo tarpu didieji ešeriai laikosi giliose vietose, dažniausiai pavieniui. Į būrius seklesnėse vietose renkasi vasaros pabaigoje. Iš gylio didesni ešeriai pakyla pamedžioti saulažuves. Žiemos metu į didesnius gylius nusileidžia ir mažesni ešeriai. Ešerių augimas dar nėra galutinai ištirtas. Kelia klausimą, kodėl iš didelio kiekio ešerių ne visi išauga į kuprius. Buvo net manoma, kad didieji ešeriai yra atskira ešerių rūšis. Tikima, kad augimą nulemia ešerių maitinimosi būdas. Didieji ešeriai, mokslininkų nuomone, yra kanibalai, po pirmojo gentainio surijimo ima sparčiai augti, auga apie 4 metus.

| | |

Tvičingas iš arti – 2 dalis

MEGABASS STEP CAT. Tai nedidelis, negiliai neriantis vobleris, skirtas konkrečių „taškų“ patikrinimui. Jo funkcija labai svarbi ir atsakinga – „valymas“. Kuomet lydeka, atakavusi bet kokį kitą masalą, nepasikirto arba pajutusi kabliukus išspjovė masalą, aš pasiūlau jai Step Cat. Savo žaidimu jis sugeba priversti žuvį jį atakuoti. Be to, Step Cat puikiai tinka ir tokioms vietoms, kuriose tiksliai žinoma kad yra plėšrūnių, bet pritraukti jų dėmesį niekaip nepavyksta. Paprastai tai yra vandenžolių „sienos“ pakraščiai, įvairūs „langai“ žolėse ir t.t. Mažas masalo dydis neglumina net stambios plėšrūnės, todėl žvejo gluminti irgi neturėtų. Step Cat traukimas – įprastas lengvas lėtas tvičingas. Taip traukiant vobleris aktyviai juda į šonus, ir šie judesiai labai tikroviškai imituoja paliegusią žuvelę. Jei žuvys neaktyvios, tarp trūktelėjimų reikėtų išlaikyti 2-3 sekundžių pauzes. Šios pauzės įtikina plėšrūnę kad jos puolimas bus rezultatyvus, juk auka bejėgė, o tai reiškia, kad nesugebės išsisukti. Seklumose gaudant šiuo vobleriu puikiai kimba ešeriai. Kada aš gaudau lydekas Step Cat vobleriu, ešerių kiekis laimikyje žymiai padidėja, lyginant su dauguma kitų lydekinių voblerių. ZIP BAITS RIGGE. Šiam vobleriui ypatingo pristatymo nebereikia. Jis priskiriamas minnow klasei ir paprastai gaminamas dviejų versijų: skęstantis ir plaukiantis. Rigge 70 ir 90, nepaisant identiškos formos, vis dėlto skiriasi savo judesiais ir traukimo ypatumais.

| | |

Meškerės be ritės. 2 dalis

Tęsdami meškerės be ritės temą, pažiūrėkime, kokios naudojamos plūdės ir kaip išdėstomi svareliai. Plūdė yra toks populiarus meškerės elementas, kad dažnai apie ją šnekama kaip apie meškeriojimo simbolį. Pagrindinė plūdės paskirtis – parodyti, kada kimba. Bet plūdė ne tik rodo kibimą, bet ir prilaiko masalą žūklės vietoje – o tai ne mažiau svarbu. Beje, tą patį galima pasakyti ir apie svarelius – be jų niekada masalas neatsirastų reikiamoje vietoje. Plūdžių formų bei dydžių yra gausybė. Kiekviena parduotuvė tiesiog mirga nuo įvairovės ir susigaudyti tame miške nėra taip paprasta. Kai pirkėjas neieško nieko konkretaus arba tiesiog nežino, kokios formos plūdės jam reikia, įsigyti tinkamą plūdę gana sunku. Jei pažvelgtume į tas plūdes, kurias naudoja sportinės žūklės meistrai, visos jos pasirodytų gana panašios: antena – korpusas – kylis. Tačiau patyrinėjus atidžiau galima rasti nemažai skirtumų. Šios plūdės dar dažnai vadinamos klasikinėmis. Ir skiriasi jos ne tik savo dydžiu, antenos ar kylio ilgiu, bet ir korpuso forma. Panagrinėkime, kada naudojami pailgi korpusai, kada – pilvoti, kokios plūdės skirtos tekančiam vandeniui, kokios – stovinčiam, kokį vaidmenį atlieka kiekvienas ilgosios meškerės plūdės elementas. Antena – tai plūdės dalis, išnirusi iš vandens. Antenos daromos iš skirtingų medžiagų, skirtingo ilgio ir storio, dažomos dažniausiai geltona, raudona ir oranžine spalvomis.

| | |

Muselinė žvejyba. Nuotykiai. Ketvirtadienio popietė

Buvo tik ketvirtadienio popietė. Aš net nebaigiau savo darbo, bet mano mintys jau buvo susikoncentravusios į tikslą. Dar nežinojau link kurio upelio mano kojos patrauks, bet kad jos patrauks abejonių nebuvo. Kaip sakoma „savo širdies neapgausi“. Aš jau žinojau, buvau pasirinkęs pirmąjį šeštadienio pusiaudienį savo žvejybai, todėl galvojau apie išvyką prie netoliese esančios upės. Viena tokia upė yra, savo vandenyse globojanti kiršių, didelių kiršlių. Bet tąsyk aš pasirinkau tos upės intaką, nes tikroji mano aistra yra nedideli upeliai, kuriuose tu tiesiog iš labai arti gali viską stebėti, matyti viską kas dedasi po ir virš vandens. Taigi po trumpo bet persmelkto vaizduote žvilgsnio į žemėlapį, pasirinkau dar nebandytą Siesarties upės ruožą. Taigi ankstyvą šeštadienio rytmetį kartu su Saulės spinduliais pabudęs, po valandos kelio aš žvalgiausi ir negalėjau atsižavėti visiškai skaidriu upės vandeniu. Tiesą sakant, šis upelis, tiksliau jo vanduo turi savo spalvą, sakyčiau žalsvą, matyt dėl molingo dugno… Nuliūdęs dangus plukdė apniūkusius debesis, genamus man mintį apie upėtakio sugavimą, didelio upėtakio. Kurio iki šiol taip ir nesu pagavęs ant muselės, išskyrus strimerį. Mano kojos palietė upelio žvirgždą. Vaizdas nuostabus. Keletas žingsnių, keletas metimų ir pajaučiau, net pamačiau, kaip kažkas paragavo mano museles. Pakartotinas metimas į tą pačią vietą ir apie 30 cm. kiršlys ištarė man „labas rytas“.

| | |

Geriausias lynų metas

Pavasaris – toks metas, kai visos žuvys gerai kimba. Tačiau kai kurių žuvų gaudyti negalima, nes jas saugo draudimai. Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, šamai, nenori kibti, nes joms pernelyg šalta. Yra ir tokia žuvis vėgėlė, kuriai balandį jau darosi per šilta ir ji dėl to nebenori kibti. O kaip lynai? Ar balandis geras lynų žūklės metas, ar dar reikia palaukti? O kaip lynai? Ar balandis geras lynų žūklės metas, ar dar reikia palaukti? Kurie teisūs? Ir vieni, ir kiti. Mano manymu, lynų gaudytojai kitaip nei kokie nors spiningautojai ar šiaip universalūs žvejai, gaudantys įvairiais būdais įvairias žuvis, yra labai prisirišę prie savo žūklės vietų. Žinau tokių žvejų, kurie tuose pačiuose vandens telkiniuose lynus gaudo daugiau nei 10 metų ir turbūt gaudys tol, kol ten bus lynų. Štai čia viskas ir pakasta: iš skirtingų vandens telkinių atkeliavusi patirtis gali būti labai skirtinga, nes įvairiuose vandens telkiniuose gyvenančių lynų elgsena gali akivaizdžiai skirtis. Vasarą tie skirtumai nėra tokie pastebimi, tačiau pavasarį, kai gamta bunda, kai vienuose ežeruose susidaro vienokios sąlygos, kituose – kitokios, lynų elgsenos skirtumai labai akivaizdūs. Nors yra ežerų tipas, kurį mokslininkai vadina „lydekiniu–lyniniu“, nors žvejai tik užmetę akį į nedidelį, seklų, gausiai vandens augalais apaugusį ežerėlį jau įsivaizduoja, kiek daug jame gali būti lynų, tačiau lynai gyvena visokio tipo vandens telkiniuose.

| | |

Meškerės be ritės. 3 dalis

Meškerių skirstymas į trumpas ir ilgas yra sąlygiškas. Tai daroma tam, kad skaitytojui būtų aiškiau, kur, kokiomis žūklės sąlygomis ir kokia meškere žvejoti. Praėjusiame numeryje pradėjome skyrelį “Svarelių išdėstymas”. Jame aprašyta, kaip ir kokius svarelius išdėstyti žvejojant mažame (iki trijų metrų) gylyje. Pateiktus svarelių išdėstymus galima vadinti klasikiniais ir jie tinka ne tik žvejojantiems meškerėmis be ritės. Šį kartą panagrinėkime žvejybą gilesniuose vandenyse ilgesnėmis, daugiau nei 5 m, meškerėmis. Pradžioje pakalbėkime apie teleskopines meškeres. Teleskopinės meškerės yra pakankamai ilgos, todėl žūklė jomis yra sudėtingesnė nei 3 ar 4 m meškerėmis. Pradedantiesiems žvejams nereikėtų iš karto griebtis septynių ar devynių metrų meškerės. Geriau pradėti nuo trumpesnės ir tik įgijus patirties, įvaldžius žūklės techniką pamažu pereiti prie ilgesnių meškerykočių. Svarelių išdėstymas, žvejojant ilgomis meškerėmis, yra panašus į aprašytą praėjusiame numeryje išdėstymą – tiek ilgai, tiek trumpai meškerei svareliai išdėstomi pagal tas pačias taisekles. Kadangi žvejybos nuotolis yra ilgesnis, o gylis didesnis, tai ir plūdžių jau reikia solidesnių. Žvejojant ilgomis teleskopinėmis meškerėmis, kur valo ilgis beveik lygus meškerės ilgiui, pagrindinė svarelių masė šiek tiek priklauso ir nuo meškerės ilgio, nes sunku įsivaizduoti meškeriotoją, užmetant 0,3 g plūdę su 11 m meškerykočiu.