Lašišų žūklė Koloje
| |

Lašišų žūklė Koloje

Pradėsiu nuo lašišų žūklės, įtariu, kad ji domina labiausiai. Ką galiu apie ją pasakyti? Mano manymu ji nėra jau tokia lengva kaip rodo per televiziją ar rašo žvejybiniuose žurnaluose. Iš pradžių beveik viskas priklauso nuo orų bei vandens lygio. Daug vandens – sunku žuvį rasti ir nuo dugno “iškrapštyti”. Mažai vandens – žuvys neplaukia iš jūros ir “trinasi” prie upės žiočių, todėl upėje jų yra mažai arba jos kimba labai jau prastai (teko patirti savo kailiu). Jeigu pataikėt į vidurkį – kai yra pakankamai vandens (bet ne per daug) ir oro bei vandens temperatūros atitinka kaprizingų lašišų poreikius, tai gera žūklė garantuota. Žuvys keliasi upe, o tokių metu lašišos mažai išrankios muselėms bei blizgėms ir jos godžiai stvarstys Jūsų siūlomą masalą. Žūklę, vykusią šiuo laikotarpiu, Jūs ilgai prisiminsit. Ką dar galėsite ilgai prisiminti, tai lašišinių licenzijų kainą: ji yra 20 JAV dolerių vienai lašišai pasigauti.

Jo didenybė upėtakis
| | |

Jo didenybė upėtakis

Pirmiausia norėčiau pasidalinti pavasario įspūdžiais. Darbo reikalais tenka dažnai važinėti po Lietuvą, o spiningas ir masalai visada užima garbingą vietą mašinos salone. Tąkart (kaip ir visuomet, pravažiuo- damas pažįstamą upelį) negalėjau susilaikyti neišsukęs iš kelio ir nepabandęs laimės. Vėlyvas vasaris. Upelis ištvinęs nepaprastai. Tokiu metu žvejyba ypatingai sunki: srovė milžiniška, nei duobių, nei kelmų nesimato, vanduo drumstas. Taigi tvarkausi įrankius. Nieko ypatingo iš tų kelių žūklės valandų nesitikėjau, nes kol nukrenta ir nuskaidrėja vanduo, jei konkreti atkarpa nepažįstama kaip penki pirštai, tai yra paprasčiausias masalų aukojimas Neptūnui.

Pakeliaukime po Labanoro regioninį parką
|

Pakeliaukime po Labanoro regioninį parką

Labanoro regioninis parkas – didžiausias Lietuvoje. Jo bendras plotas – per 50 tūkst. hektarų. Kaip niekur kitur čia gausu pasakiškai nuostabių vietų. Tai ežerų ir vaizdingų pušynų parkas. Šiame straipsnyje Januliškio kaimo vaikai aprašo vienos dienos kelionę, kurios metu, šio parko direktoriaus Kęstučio Jakšto dėka, jie gavo progą ne tik pamatyti unikaliausias parko vietas, bet ir jas aprašyti, išdėstyti savo mintis ir įspūdžius. Aš (Andrejus Gaidamavičius) aprašysiu kelionės pradžią ir pabaigą, Kristina papasakos Lakajos istoriją ir dabartį, po Molėtų kraštotyrinį ir etnografinį muziejų ekskursiją Jums praves Gintarė, Graužės grožį aprašys Martynas, o Rūta pasidalins savo įspūdžiais iš Kulionių.

„Lašiša 2002“
|

„Lašiša 2002“

Nuo spalio pradžios vyksta akcija „Lašiša 2002“. Ji skirta traukiančioms neršti lašišinėms žuvims bei jų nerštavietėms apsaugoti, brakonieriams išaiškinti. Nuo 1981 m. lašišos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kaip retos žuvys jos nežvejojamos vidaus vandenyse, o versliniu būdu gaudomos tik Baltijos jūroje – ir tai su tam tikrais apribojimais. Kasmet, prasidėjus lašišų ir šlakių nerštui, itin suaktyvėja brakonieriai. Šiemet jie pirmą kartą taip stipriai pajuto valstybės atkirtį. Per spalį Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai patikrino 94 verslinės žvejybos įmones, žvejojančias Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje, surengė daugiau kaip 300 reidų „karščiausiose“ brakonieriavimo vietose.

Aptarti žvejybos santykiai tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos
|

Aptarti žvejybos santykiai tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos

Žemės ūkio ministerijoje susitiko Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žvejų asociacijų ir Europos Komisijos Generalinio direktorato “Žuvininkystė”, Danijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Ispanijos ekspertų delegacijos aptarti Lietuvos ir Europos Sąjungos 2001 – 2002 metų bendradarbiavimo rezultatų žuvininkystės srityje bei 2003 m. pasikeitimo žvejybos kvotomis Baltijos jūroje galimybių. Kaip informavo Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Vytautas Vaitiekūnas, šio dvi dienas trukusio susitikimo metu buvo pasikeista informacija apie žvejybinę situaciją Baltijos jūroje 2001-2002 metais, aptarta žuvų išteklių būklė Lietuvos ir Europos Sąjungos vandenyse, pasikeista nuomonėmis apie pagrindinių verslinių žuvų išsaugojimo Baltijos jūroje ilgalaikės strategijos įgyvendinimo rezultatus bei informacija apie Lietuvos ir Europos Sąjungos žvejybos laivyno, žuvų pramonės veiklą.

|

Žuvų populiacinių parametrų būklė ir dinamika. Ežerai

Monitoringas vykdytas skirtingo trofinio lygio ežeruose. Dusios, Platelių ir Tauragnų ežerai priklauso mezotrofiniam, Lukstas – eutrofiniam, o Žuvintas – hipertrofiniam ežerų tipams. Pagal ežerų bendrijų klasifikaciją (Virbickas, 1989) Dusios ir Tauragnų ežerai priklauso pirmam, “stintiniam” tipui, 7 – 8 variantams, Platelių antram, “seliaviniam” tipui, 1 variantui. Šiuose giliuose ežeruose į bendrijų branduolius įeina šaltamėgės žuvys – stintelės, seliavos, o Platelių ežere – seliavos, sykai. Be jų, žuvų bendrijų branduoliuose dar vyrauja Dusios ežere – ešerys, pūgžlys, kuoja, Tauragnų ež. – kuoja, ešerys, karšis, Platelių ežere – ešerys, kuoja. Luksto ežeras priklauso trečiam, “aukšliniam” tipui, 16 variantui, kur pagrindinės dominuojančios rūšys yra karšis ir kuoja. Žuvinto ežeras priklauso penktam, “karšiniam” tipui, 32 – 33 variantams, čia ryškūs dominantai yra kuoja, lynas, karšis, lydeka.

|

Žuvų populiacinių parametrų būklė ir dinamika. Upės

Upinių žuvų monitoringui vykdyti buvo atrinktos skirtingų ekologinių parametrų ir skirtingų žuvų bendrijų struktūros upės – Žeimena, Buka, Skroblus. Žeimena yra šaltavandenė, vidutinio dydžio upė, kurioje vyrauja reofilinės stenobiontinės ir euribiontinės žuvų rūšys. Upėse monitoringui buvo pasirinktos 3 žuvų rūšys – kuoja, margasis upėtakis ir paprastasis kūjagalvis. Tyrimo metu Žeimenoje dviejose stotyse (aukščiau Pabradės ir aukščiau Jusinės upelio žiočių) buvo sugauta 14 rūšių žuvų. Lyginant su ankstesniais metais rūšinė sudėtis pasipildė žiobriu. Taip pat, be įprastinių žuvų rūšių (kuoja, strepetys, aukšlė, rainė, paprastasis kūjagalvis), šiais metais buvo sugauti lašišų, šlakių ir m. upėtakių jaunikliai, kurie ne kiekvienais metais šiose vietose būdavo aptinkami. Bendra žuvų biomasė Žeimenoje kaip ir anksčiau išlieka žema ir tesiekia 5.505 kg/ha, tankis 86 ind./ha.

Žuvies auginimas, pramoginė žūklė ir medžioklė
|

Žuvies auginimas, pramoginė žūklė ir medžioklė

Nemuno deltos regioniniame parke įsikūrusi UAB “KINTAI“ siūlo Jums nuostabiai praleisti laisvalaikį. Jūsų paslaugoms 600 ha. gražios pamario gamtos 5,5 km palei Minijos upę – nuo Tenenio upės iki Minijos kaimo, Lietuvos Venecijos. Nuo gegužės 1 d. prasideda didysis mėgėjiškos žūklės sezonas. Jūs galėsite žvejoti karpius, lynus, lydekas, karosus. Jūsų paslaugoms – laivas iškylai Minijos upe, Nemunu, po Kuršių marias. Didžioji ešerių žvejyba Kuršių mariose. Vandens dviračiai, valtys plaukioti po bendrovės vandens telkinius, kuršių plotai nuo 10 iki 100 ha. Pavargę galėsite pailsėti nameliuose.

| | |

UAB “KINTAI” – žūklė tvenkinuose

UAB “KINTAI” įkurta 1992 m. gegužės mėn. Privati nuosavybė 100%. Bendrovei priklauso 600 ha. gamybinių plotų, auginamos žuvys, karpiai, lydekos, šamai, karosai, plačiakakčiai. Žvejoti galima – karpius, lydekas, karosus, upėtakius, šamus, karšius, kuojas. Medžioklės plotus sudaro apie 1000 ha. teritorija. Medžiojami paukščiai – antys, žąsys, perkūno oželiai, karmoranai, pagal užsakymus, fazanai. Laikotarpis pagal LR medžioklės taisykles. Bendrovėje dirba 24 darbuotojai ir specialistai. Ištisą parą veikia žūklės ir mišrių prekių parduotuvė, kurioje galima gauti išsamią informaciją apie bendrovėje teikiamas paslaugas ir jų kainas.

| | |

Dugninė

Spaudoje dažnai tenka skaityti, kad žvejyba dugnine meškere yra tinginių užsiėmimas. Atseit užmetei meškerę ir sėdi “atsipūtęs” sau ant kranto – žuvis pati užkibs. Taip gali kalbėti tik tas, kas nežvejojo upėje kylant vandeniui. Žvejyba Neryje po staigaus ir smarkaus lietaus, žūklė Nemune žemiau Kauno HE arba Nevėžio žemupyje reikalauja ne tik daug nervų, bet ir fizinių jėgų. Staiga pakilęs vanduo pasroviui neša įvairias vandens žoles ir visokį pakrančių šlamštą. Visos šios šiukšlės kliūva už valo, traukia dugnu svarelį arba lenkia dugninės meškerės viršūnę. Kartais žūklė dugnine darosi panaši į spiningavimą. Ypač naktimis, nes pasitaiko, kad tenka net keletą kartų paeiliui permesti meškerę, kol įsitikini, kad svarelis atsigulė reikiamoje dugno vietoje, o už valo užsikabino tik minimalus žolių kiekis.