Jaukinimas
Kad žūklė būtų sėkminga, žuvys jaukinamos. Jaukas beriamas reguliariai kelias dienas (ar net savaitę) iki žūklės nustatytomis valandomis. Geriausia žuvis jaukinti rytą ar vakare, kai jos plaukia „medžioti”.
Jaukui dažniausiai vartojami į tešlą ar molį įminkyti sliekų gabaliukai, uodo trūklio lervos, rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, duona, įvairios košės, bulvės, sėlenos, varškė, išspaudos, kombinuoti pašarai ir t.t. Jeigu meškerioti išvykstama tik šeštadieniais ar sekmadieniais, iš anksto žuvų prisijaukinti neįmanoma. Šiuo atveju jos jaukinamos 2 val. (gaudant kuojas, karpius — 30 min.) iki žūklės. Sukrešėjęs kraujas surišamas į marlę su akmeniu ir nuleidžiamas ant dugno. žuvis, pajutusi kraują, ieškodama jo ištakos vietos, plaukia prieš srovę, minta juo, bet negali pasisotinti.
Upėse žuvys jaukinamos pabėralu. Jis gaminamas taip. Bet kokios kruopos ar grūdai verdama, iki pasidaro kieta košė. Ji gerai sugrūdama, sumaišoma su sėlenomis, miltais. Dėl aromato įlašinama sėmenų, anyžių, kamparo aliejaus ar valerijono. Masė sumaišoma su moliu ir gerai išminkoma. Jei upės srovė lėta, pabėralo kamuoliukai išbarstomi žūklės vietoje 10 m atstumu nuo laivelio neplačiu pusračiu. Skalaudamas molį, vanduo išplauna ir jauką, kurį godžiai griebia žuvys. Pirmiausia numetami 3—4 kamuoliukai, po kurio laiko kiek arčiau valties — dar keli ir pagaliau prie pat laivelio — paskutinis didelis kamuolys. Dabar jau metamas ir kabliukas su masalu. Jei srovė greita, pabėralas (be molio) sudedamas į marlę ir nuleidžiamas ant dugno šalia valties. Kad masė lengviau grimztu, į marlę įdedamas akmuo.
Meškeriojant ežeruose, vartojamas užbėralas. Jis gaminamas iš panašių dalių kaip pabėralas, beriamas toje vietoje, kur manoma žuvauti, Nustojus žuvims kibti, vėl beriamas. Neblogas užbėralas yra šutintos bulvės. Kad būtų kietesnės, nebaigusios virti, jos išimamos iš puodo ir dedamos į šaltą vandenį. Nuluptos supjaustomos mažais gabaliukais.
Žuvis gali būti jaukinama ir trūkline. Tai metalinis skylėtas kūgis su dugneliu. Meškeriojant upėje, į trūkline sudėtas jaukas nuleidžiamas prie valties ant dugno. Kai trūkline pasiekia dugną, virvute atidaromas dugnelis ir jaukas pasklinda vandenyje. Jei sraunu, dugnelio neatidaroma, nes srovė ir taip stipriai skalauja jauką.
Ne visada žuvys meškeriojamos tuo pačiu masalu, kuriuo jaukinamos. Pavyzdžiui, karšiai meškeriojami naktiniais sliekais, o jaukinami miežiais, kviečiais, žirniais, bulvėmis, perlinėmis kruopomis.
Originaliai jaukinami šapalai. Prieš žūklaujant toje vietoje, kur stovi valtis, pagaliu sudrumsčiamas vanduo arba įmetamas gabalas velėnos. Iš jos vanduo neša įvairų natūralų maišią — jauką.
Žūklėje kartais tenka gintis nuo pūgžlių, mažų gružlių ar plonų ešeriukų, kurie tik tampo masalą, o ant kabliuko neužkimba. Žvejai vartoja antimasalą. Į jauką, kuris paberiamas žūklės vietoje, primaišo grūstų degintų kanapių ar saulėgrąžų sėklų (l kg jauko jų imama 1/4 stiklinės).
