28 patarimai kuojų žvejybai

Sugauti kuoją gali kiekvienas. Tačiau prigaudyti pilną tinklelį kuojų – tai jau menas.

Kad menas taptų tikrove, žvejybos įranga turi būti tinkamai sureguliuota – tai pirmasis ir svarbiausias dalykas.

Eidami žvejoti kuojų nesuklysite pasirinkę lengviausią įmanomą ekipuotę. Lengva turi būti ne tik meškerė – ypatingą dėmesį derėtų skirti valui ir kabliukams. Jeigu ketinate tapti tikru kuojų žūklės ekspertu, įpraskite nenaudoti storesnio nei 0,08 mm valo, kabliukus irgi rinkitės pačius ploniausius.

Geriausiai kuojos reaguoja į dažną šėrimą nedidelėmis porcijomis. Jeigu šeriate lėtai skęstančiu pašaru – pavyzdžiui, musių lervomis, – berkite į vandenį ne daugiau kaip 6–10 lervų, tačiau kiekvieną minutę. Pasistenkite, kad žvejybos zonoje kas nors nuolat judėtų – tai pritraukia kuojas.

Kadangi naudojamas plonas valas ir miniatiūriniai kabliukai, gumelė ant ritės neturėtų būti didesnė kaip 5 numerio. Taip jaukas neišsprūs žuviai iš burnos, traukiama iš vandens ji rečiau nutrūks nuo kabliuko.

Paskutiniai valo centimetrai itin svarbūs – ypač dienomis, kai kuojos prastai kimba. Pasistenkite užkabinti dugninį svarelį 10–15 cm nuo kabliuko. Taip jaukas skęs daug natūraliau, vadinasi, ir kuojos juo domėsis labiau.

Jeigu esate vienas tų vis dar retų Lietuvoje sudurtinių meškerių gerbėjų ir turite keletą keičiamų meškerykočių, žvejybai derėtų paruošti kokius tris iš karto. Ant vieno pritaisyti lengviausią galimą įrangą. Ant kito – kiek sunkesnę, ant trečiojo uždėti svariausią įrangą, kokia paprastai pasirenkama greitam žuvies gaudymui. Visai tikėtina, kad dviejų iš trijų meškerykočių jums nė neprisireiks, tačiau geriau būti pasiruošusiems bet kokioms kuojų užgaidoms.

Kuojų šėrimas nedidukėmis porcijomis yra sėkmingiausia žvejybos taktika – ypač upėje. Ji privilioja žuvį beveik akimirksniu. O kai kuoja prisiartina prie pašaro, galite pradėti šerti ir jauku – pašaro nebemėtyti.

Išmokite mėtyti masalą meškerę laikydami rankose ir nepadėdami jos ant stovo. Tai užtikrins didesnį laimikį, nes nepražiopsosite nė vieno kibimo.

Rinkdamiesi pašarą (ypač rudenį), pasistenkite, kad jo sudėtyje būtų kuo mažiau maistingųjų medžiagų – kad žuvis nepersisotintų. Taip pat nepamirškite labai gerai pašarą išmaišyti, kad neliktų jokių gumulėlių – jei reikės, pertrinkite jį per smulkų sietelį.

Plūdė – gyvybiškai svarbi įrangos dalis. Kad ir kokią pasirinktumėte, tai turėtų būti plūdė su plonyte antena iš plastiko arba vielutės, nes tokios jautriausios.

Jei yra galimybė, naudokite tik 10–12 numerio svarelius (ant vienos meškerės jų gali būti iki 20). Šie mini svareliai leis lygiau paskirstyti svorį ir gaudyti kuojas tame gylyje, kuriame jos yra tuo metu.

Rudeniop, kai vanduo švarus ir skaidrus, visos žuvys tampa itin atsargios, ne tik kuojos. Tad kad kibimas būtų geresnis, šėrimui naudokite tamsius pašarų mišinius. Galite pakeisti jų spalvą patys pridėję specialių dažų.

Jeigu pašaruose yra smulkių uodų lervų, stenkitės dar pamažinti pašarų dozes, antraip kuojos greitai prisikimš pilvus ir jūsų siūlomu jauku nebesidomės.

Smulkias kuojas geriausia gaudyti… sau po kojomis. Kadangi jos laikosi arčiau kranto, žvejybai patogiausia trumpa meškerė be žiedų.

Kuojų žvejyba tam tikra prasme yra tikslusis mokslas. Viskas turi būti atliekama tiksliai, kruopščiai – net preciziškai (ypač orams atvėsus, rudenį). Todėl pašarui dozuoti naudokite specialų pasirinkto dydžio samtelį, kad pateiktumėte žuviai maistą ne tik laiku, bet ir vienodomis porcijomis.

Vienas būdų paskatinti aktyvesnį kuojų kibimą – iškelti plūdę kelis centimetrus (iki 5 cm) virš vandens ir lėtai nuleisti ją atgal ant vandens.

Išbandykite kaip masalą… kanapes. Anglijoje ši masalo rūšis pati populiariausia žvejojant kuojas. Kanapės taip pat yra pagrindinė sudedamoji pašarų dalis. Tik nepamirškite pagrindinės šėrimo taisyklės: geriau po mažiau, bet dažnai.

Jeigu žvejybos įranga sunkiai valdoma, išbandykite tai, ką anglai vadina back shot – nedidelį svarelį, pritaisytą tarp meškerės galiuko ir plūdės (arčiau plūdės). Svarelio dydis priklauso nuo vėjo stiprumo: kuo jis stipresnis, tuo svarelis turi būti sunkesnis.

Labai svarbu naudoti teisingo dydžio plūdę. Sunki plūdė stovinčiame vandenyje ir nedideliame gylyje ne tik nepagerins kibimo, bet dar ir gerokai sumažins žuvies aktyvumą. Kita vertus, absurdiška būtų naudoti, pavyzdžiui, 0,3 g plūdę esant 4–5 m gyliui.

Jeigu kuojos liovėsi domėtis jauku, tai dar nereiškia, kad pasitraukė iš žūklės zonos. Dažniausiai kuojos tiesiog persikelia į kitą vandens sluoksnį ir atsiduria kiek aukščiau tos vietos, kur užmetėte jauką. Pabandykite pakeisti gylį – nemaža tikimybė, kad vėl surasite pradingusįjį būrelį.

Meškeriojant kai kurias žuvis būtina pirmiausia išbarstyti pašarą, o paskui laukti, kol jos prisiartins (taip elgiasi, pavyzdžiui, karšiai). Pašarą kuojoms reikia barstyti nuolat – ar dažnai, priklauso nuo to, kaip aktyviai žuvys reaguoja.

Vienas geriausių pašarų skaidriame švariame vandenyje yra duonos masė (anglai ją vadina skysta duona). Tuomet gaudyti kuojas galima net ant nedidelių duonos plutelės gabaliukų.

Jeigu gaudote ant grimztančio masalo, naudokite pailgus plokščius svarelius, o ne įprastus apvalius. Pailgi svareliai sukuria didesnį pasipriešinimą vandenyje ir masalas ilgiau grimzta natūraliau imituodamas natūralų jauką.

Nebijokite eksperimentuoti su masalu. Jeigu šeriate trūklio lervomis, tai dar anaiptol nereiškia, kad kuojos geriausiai kibs ant uodų lervų. Geriausiu masalu kuojoms laikomos smulkios musių lervos ir vienetinės stambios trūklio lervos.

Kai gaudote nedideles kuojas nedideliame gylyje, žinovai pataria naudoti 2–3 numerio gumelę ritei. Plonytė gumelė išlygins netikslius užkirtimus ir žuvis užkertant neišlėks iš vandens.

Visada turėkite pakankamas atsargas paruoštų pavadėlių. Taip bus daug lengviau rasti tinkamiausią arba pakeisti nutrūkusį, nei ruošti naują pavadėlį pačiame kibimo įkarštyje.

Patyrę žvejai pataria neiti į žvejybą be ekstraktoriaus. Plonyčiai kabliukai gali greitai deformuotis bandomi ištraukti iš žuvies nasrų pirštais. Jeigu dar niekada nesinaudojote ekstraktoriumi, gali tekti truputėlį pasitreniruoti, tačiau labai greitai jis taps nepakeičiama žvejybos priemonių rinkinio dalimi.

Masalo, kuriuo gaudote kuojas, dydis turi atitikti kuojų dydį. Jeigu žuvis smulki, geriausias masalas – smulkios musių ir stambios trūklio lervos. Stambioms kuojoms labiau tiks stambios trūklio lervos ir lėliukės.

Vandens telkiniuose, kur dominuoja stambios kuojos, puikus masalas gali pasirodyti kukurūzai. Jie apsaugos nuo smulkių žuvelių – jos nelies masalo ir negaišins brangaus žvejybos laiko.

Visada itin kruopščiai išmatuokite gylį. Bet koks įdubimas ar dugno iškilumas gali būti žuvų prieglobsčiu. Prieš pradėdami šėrimą šiek tiek paplanuokite, kur, kaip ir kuo viliosite kuojas.

Negailėkite laiko tinkamo plūdžių panirimo nustatymui. Jeigu ketinate panardinti plūdę iki pusės antenos, paskutinieji svareliai turi būti 12–13 numerio. Atminkite: tik tinkamai „sukalibruota“ plūdė tiksliai signalizuos apie kibimą.