Haiku

Nori būt jauni, tylą nuramint vėtra, pritrenkti audrą.

Kiek kulkų smilksta tėvo smilkinyj –akis kiaura lyg mūšyj.

Ūkai sklaidosi, kaltės jokios nematau, vien kulkas renku.

Kol kas negirdau didingų varnalėšų šiltu žalumu.

Niekas nesvarbu. Viskas nuobodžiai verda toliau Saulės.

Pelynų giesmės sudėjus dejones –ledynai parslinktų margi.

Saulės temimas tampomas virš tos girios žalumas mala.

Jau vėl pavargau, tad kaip gi nugalėti suvažinėtam.

Visų spalvų vaivorykšte ramsčiuodamasis pabersiu haiku lietų.