Haiku

Apgaulė –raktas ir spyna, kol neveikia, nieko nesaugo.

Daugiau nemirsiu, klinikinės atmintys indeksus gaubia.

Keiski rikiuotę. Jaunų vyrų dorovė kartą pasibaigs.

Anapus ežios sueižėjom vėl kitaip, pabėgę nuo vėjo. Sijonu piešei vėjuotus langus anapus šaškių lentos.

Tilto ašarom krentu žemyn, mieloji. O kur nuplauksiu?

Penklinė –laiptai, ramunių šėlos lysvės. Apkabink mane.

Klajoja srautai vėtrų plaukais mylimais. Kada tai baigsis?

Maloningi sparnai. Visata nelaiminga nuolatos groja.

Tingaus titnago kibirkštys šviečia šiąnakt, o visi miega.

Šaknys, viršūnė – viešumas šito amžiaus – beprasmės žūtys.

Vėl nusikirsi ateitį vis gražesnę, vis atviresnę.