Žvejyba

Nemunas – didžiausia Lietuvos Respublikos upė, deltoje daugeliu atšakų įtekanti į Kuršių marias – didžiulį gėlo vandens baseiną, kuris Klaipėdos sąsiauriu susisiekia su Baltijos jūra. Nemuno delta (žiūr. žemėlapį)– žuvingiausia Lietuvos vieta. Patekimas į šią teritoriją buvo labai ribotas. Įsikūrus Nemuno deltos regioniniam parkui, žvejams-mėgėjams, turistams ir poilsiautojams šis gamtos kampelis tapo atviresnis, labiau prieinamas. Daugelyje vietų parko administracija įruošė aikšteles poilsiavimui, prieplaukas, apžvalginius bokštelius. Ypač daug dėmesio skiriama žvejams. Šiuo metu mėgėjiška žūklė su licencijomis leidžiama Rusnės saloje ir Minijos upėje nuo žiočių iki Kintų tilto. Licencija galioja 1 parą – nuo saulės patekėjimo iki laidos. Dažniausiai sugaunamos žuvys yra: kuoja, ešerys, lydeka, lynas, šamas, vėgėlė, starkis.

Nemunas – didžiausia Lietuvos Respublikos upė, deltoje daugeliu atšakų įtekanti į Kuršių marias – didžiulį gėlo vandens baseiną, kuris Klaipėdos sąsiauriu susisiekia su Baltijos jūra. Nemuno delta – žuvingiausia Lietuvos vieta. Vienos licencijos parai(nuo saulės patekėjimo iki laidos) kaina 10 Lt. Mokamas žyminis mokestis, pagal kurį galima žvejoti neišnuomotinuose valstybiniuose vandens telkiniuose. Prie leidimo pridedamas sąrašas neišnuomotinų vandens telkinių. Šilutės rajono gyventojai dar gali žvejoti iš Šilutės pusės Atmatos upėje, Aukštumalėje nuo Atmatos upės iki Rugulių kaimo pirmosios siurblinės. Leidimai yra vienai dienai (kaina-1 Lt), vienam mėnesiui (kaina-3 Lt), vieneriems metams (kaina-11 Lt).

Vienoje draugijoje su medžiotojais yra ir 253 žvejai mėgėjai. Mėgėjiškoje žūklėje, 1996 01 01 duomenimis, žvejai sugavo 14274 kg žuvų. Žvejota Nemune, Dubysoje, Šaltuonoje, Viešvilės tvenkinyje, Girdžių, Pašvenčio, Volungiškių, Kalnėnų užtvankose bei kituose rajono vandens telkiniuose. Jurbarko rajone yra du ichtiologiniai draustiniai: Dubysos upės žemupys (iki Klumpės malūno) ir Šešuvies upė iki Upynos įtekėjimo ir Upynos upė. Tai lašišų ir žiobrių nerštavietės. Jurbarkas nuo seno garsėja žiobriais. Vietiniai senieji gyventojai dar prisimena įspūdingas žiobrinių šventes.

Žvejyba... taip... žvejoti aš mėgstu... . Negailiu žvejybos reikmenims pinigų nė truputėlio. Labai didelių žuvų pagavęs dar nesu, nes ten, kur žvejoju, tokios paprasčiausiai nesiveisia. Tačiau aš nesijaudinu ir manau, kad man dar viskas priekyje!!! Skyrelyje trumpai supažindinsiu su savo žvejybos įrankiais, jaukais ir t. t. Kur dažniausiai žvejoju? Dažniausiai tenka žvejoti Laukžemio (Eketės) užtvankoje. Ten kuojų yra, bet didelės jos neužauga. Pasitaiko ir lydekų, bet labai retai, todėl aš esu tik vieną pagavęs. Yra plakių, kurie ant slieko kimba visai neblogai. Didžiausia žuvis kurią pagavau Eketėje yra 275 gramus svėrusi kuoja. Rečiau (vieną kartą per metus) žvejoju Minijoje, Tenenyje, karpynuose.

Molėtai - ežerų kraštas. XIX a. - XX a. pradžioje daugeliui molėtiškių šalia žemdirbystės žvejyba buvo papildomas pragyvenimo šaltinis. Tai rodo pagrindiniai žvejybos ekspozicijos įrankiai: peikena, žeberklai, svarelis, plūduras, prietaisai tinklams megzti, bučius. Čia aptariame tik mažą dalį turimos kolekcijos. Gausi kolekcija eksponuojama Mindūnų žvejybos muziejuje, esančiame 9 kilometre nuo Molėtų link Ignalinos. Šis verslas buvo perduodamas iš kartos į kartą, nes jam reikėjo turėti specialių įgūdžių ir žinių apie žvejybos laiką ir vietą, prietaisus ir pačias žuvis. Nemaža valstiečių dalis žvejyba užsiiminėjo atliekamu nuo kitų darbų ir laimikį sunaudodavo savo šeimos maistui paįvairinti.

Pagal Lietuvos aplinkos monitoringo programą 1993-1995 metais buvo atliekami žuvų bendrijų ir populiacijų tyrimai Baltijos jūroje, Kuršių mariose, specialiai parinktuose ežeruose ir upėse. Populiacinių parametrų kontrolei parinktos rūšys, įeinančios į vandenų žuvų bendrijų branduolius: Baltijos jūroje - strimėlė ir upinė plekšnė, Kuršių mariose, ežeruose ir upėse - kuoja ir ešerys, o upeliuose - margasis upėtakis ir paprastasis kūjagalvis (Virbickas, 1989; Kesminas, 1991; Repečka, 1984). Kuojų, ešerių ir plekšnių populiacijos yra tiriamos su Baltija besiribojančių šalių aplinkos monitoringo sistemoje. Šiame darbe yra apibendrinti trejų metų tyrimo rezultatai, aprašytos pagrindinės žuvų populiacinių parametrų kitimo tendencijos. Taip pat pateikiami neseniai pradėtų tyrimų rezultatai apie sunkiųjų metalų ir radionuklidų susikaupimą įvairių tiriamųjų žuvų rūšių audiniuose.

Vykdant monitoringo programą Baltijos jūroje sužvejota 12 rūšių žuvų. Buvo sugauta tiek jūrinių, tiek gėlavandenių bei praeivių žuvų. Dominavo jūrinės žuvų rūšys (strimelė, upinė plekšnė, uotas) bei praeivė žuvis - žiobris. Ypač dažna buvo strimelė ir upinė plekšnė bei gėlavandenės rūšys - starkis, ešerys. Kitos žuvų rūšys buvo sužvejojamos kur kas rečiau - nedideliais kiekiais sužvejota stinta, sykas, kuoja, plakis. Arčiau kranto buvo sužvejojama daugiau žuvų rūšių ir jų biomasė buvo aukštesnė. Baltijos jūros priekrantėje gana didelis ir žiobrio gausumas. Vyravo nesubrendę individai, tačiau pasitaikė ir neseniai išneršusių bei subrendusių žuvų. Uoto bei upinės plekšnės populiacijose taip pat dominavo jaunikliai. Žvejybos duomenys Baltijos jūros priekrantėje patvirtina, kad ši zona yra daugelio rūšių žuvų jauniklių atsiganymo zona, todėl verslinė žūklė čia turi būti griežtai reguliuojama.

Kuršių mariose sužvejotų žuvų rūšių skaičius (11 rūšių žuvų) nedaug skyrėsi įvairiais metais. Kaip ir ankstesniais metais, tiek pagal gausumą, tiek pagal biomasę ryškiai dominavo 4 žuvų rūšys: kuoja, pūgžlys, plakis ir ešerys. Kitos žuvų rūšys, tarp jų ir vertingosios bei jų jaunikliai (starkis, karšis, žiobris, salatis), buvo sužvejotos palyginti nedideliais kiekiais. Tai, kad ryškiai dominavo karpinės, daugiausia bentosu mintančios žuvys bei pūgžliai, liudija aukštą marių eutrofikacijos lygį. Stebina gana mažas vertingų žuvų rūšių, ypač plėšriųjų, gausumas. Kuršių mariose 1993-1995 m. laikotarpiu, dėl verslinės žvejybos reorganizacijos ir intensyvios žvejybos, pastebimos ryškios žuvų gausumo ir biomasės mažėjimo tendencijos. Žuvų gausumas vienai stočiai sumažėjo nuo 575 vnt 1993 m. iki 364 vnt. 1995 m., o biomasė atitinkamai nuo 43.8 kg iki 27.1 kg.

Monitoringas vykdytas skirtingo trofinio lygio ežeruose. Dusios, Platelių ir Tauragnų ežerai priklauso mezotrofiniam, Lukstas - eutrofiniam, o Žuvintas - hipertrofiniam ežerų tipams. Pagal ežerų bendrijų klasifikaciją (Virbickas, 1989) Dusios ir Tauragnų ežerai priklauso pirmam, “stintiniam” tipui, 7 - 8 variantams, Platelių antram, “seliaviniam” tipui, 1 variantui. Šiuose giliuose ežeruose į bendrijų branduolius įeina šaltamėgės žuvys - stintelės, seliavos, o Platelių ežere - seliavos, sykai. Be jų, žuvų bendrijų branduoliuose dar vyrauja Dusios ežere - ešerys, pūgžlys, kuoja, Tauragnų ež. - kuoja, ešerys, karšis, Platelių ežere - ešerys, kuoja. Luksto ežeras priklauso trečiam, “aukšliniam” tipui, 16 variantui, kur pagrindinės dominuojančios rūšys yra karšis ir kuoja. Žuvinto ežeras priklauso penktam, “karšiniam” tipui, 32 - 33 variantams, čia ryškūs dominantai yra kuoja, lynas, karšis, lydeka.

Upinių žuvų monitoringui vykdyti buvo atrinktos skirtingų ekologinių parametrų ir skirtingų žuvų bendrijų struktūros upės - Žeimena, Buka, Skroblus. Žeimena yra šaltavandenė, vidutinio dydžio upė, kurioje vyrauja reofilinės stenobiontinės ir euribiontinės žuvų rūšys. Upėse monitoringui buvo pasirinktos 3 žuvų rūšys - kuoja, margasis upėtakis ir paprastasis kūjagalvis. Tyrimo metu Žeimenoje dviejose stotyse (aukščiau Pabradės ir aukščiau Jusinės upelio žiočių) buvo sugauta 14 rūšių žuvų. Lyginant su ankstesniais metais rūšinė sudėtis pasipildė žiobriu. Taip pat, be įprastinių žuvų rūšių (kuoja, strepetys, aukšlė, rainė, paprastasis kūjagalvis), šiais metais buvo sugauti lašišų, šlakių ir m. upėtakių jaunikliai, kurie ne kiekvienais metais šiose vietose būdavo aptinkami. Bendra žuvų biomasė Žeimenoje kaip ir anksčiau išlieka žema ir tesiekia 5.505 kg/ha, tankis 86 ind./ha.

Nemuno deltos regioniniame parke įsikūrusi UAB “KINTAI“ siūlo Jums nuostabiai praleisti laisvalaikį. Jūsų paslaugoms 600 ha. gražios pamario gamtos 5,5 km palei Minijos upę - nuo Tenenio upės iki Minijos kaimo, Lietuvos Venecijos. Nuo gegužės 1 d. prasideda didysis mėgėjiškos žūklės sezonas. Jūs galėsite žvejoti karpius, lynus, lydekas, karosus. Jūsų paslaugoms – laivas iškylai Minijos upe, Nemunu, po Kuršių marias. Didžioji ešerių žvejyba Kuršių mariose. Vandens dviračiai, valtys plaukioti po bendrovės vandens telkinius, kuršių plotai nuo 10 iki 100 ha. Pavargę galėsite pailsėti nameliuose.