Lieknėjimas, aptemdęs protą
|

Lieknėjimas, aptemdęs protą

16-metė vilnietė Lina – liekna ir simpatiška. Gal tik liūdnas žvilgsnis išduoda, kad prieš pusmetį jos svajonė patobulinti kūną buvo virtusi beprotiška lieknėjimo manija.
“Rugsėjo mėnesį perėjau į naują mokyklą ir nusprendžiau truputį numesti svorio. Tuo metu mano ūgis buvo 166 cm, svėriau 53 kg, tačiau, atrodė, atsikratysiu 3 kg – ir tapsiu gražesnė. Aptikusi viename žurnale mitybos programą ėmiau skaičiuoti kalorijas. Iš pradžių sekėsi sunkiai – suvalgydavau daugiau nei būdavau numačiusi. Tada ėmiau save įtikinėti, kad reikia susigriebti. Aišku, tikėdamasi greitų rezultatų, perlenkiau lazdą – vietoj man reikalingų 1900 kcal suvartodavau mažiau nei 1500 kcal: visiškai atsisakiau sviesto, aliejaus, cukraus, batono, negerdavau nei pieno, nei kefyro, valgiau tik liesus, virtus produktus. Be to, kas rytą po pusvalandį mankštindavausi. Mane kankino alkis: guldavau ir keldavausi urzgiančiu pilvu, bet netrukus prie to pripratau. Ir… vis mažinau maisto kiekį.”

| |

Grožis reikalauja aukų…

Ilgainiui mintis apie operaciją tampa vis įkyresnė. Po velnių, kodėl negaliu turėti gražių kojų? Pasiskambinu į vieną iš privačių klinikų, darančių plastines operacijas, ir mane patikina, kad “tokiai lieknai moteriai” riebalų nusiurbimas turėtų kainuoti apie 2000-2500 Lt. Ką gi, bent jau žinau, kiek man reikia. Kai netrukus visai netikėtai piniginę papildo panaši suma, mintys skrieja žaibiškai: “Nei naujo televizoriaus, nei muzikinio centro nereikia, spinta ir taip pilna skudurų, atostogoms atsidedu jau nuo rudens, o automobilio už tokią sumą vis tiek nenusipirksiu”. Be to, tiksliai žinau, kad šitas apsėdimas manęs neapleis, todėl geriau anksčiau nei vėliau.

Kas tai yra individualioji psichologija?
| | |

Kas tai yra individualioji psichologija?

Vientisa – pagrindinė tema – gyvenimo stilius, kuris formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir “veda” žmogų per visą gyvenimą. Gyvenimo stilius – tai kiekvieno iš mūsų individualus būdas įveikti problemas, eiti į sėkmę, tai judėjimo per gyvenimą dėsnis. Gyvenimo stilių galime išskaityti bendravimo manieroje, sapnuose, pasirinktoje profesijoje, prisiminimuose, meilės santykiuose ir t.t. Draugiška – teigia žmonių lygiavertiškumą. Žmogui įgimtas bendrumo jausmas – noras būti su kitais, noras būti jiems reikalingu, naudingu. Tada pats asmuo jaučiasi vertingas. Rūpintis aplinkiniais, bendradarbiauti yra natūralus sveiko žmogaus poreikis. Geriausiai kiekvienas mes jaučiamės lygiavertiškuose santykiuose. Bendravimo problemos kyla, kai įsiveliame į kovą siekdami įrodyti savo pranašumą.

| | |

Apie A.Adlerį

Alfredas Adleris (1870-1937) – vienas žymiausių šiuolaikinės psichologijos pradininkų. Jis gyveno ir dirbo Austrijoje bei JAV. Studijavo mediciną, dirbo bendrosios praktikos ir akių gydytoju, vėliau – psichoterapeutu. Savo mintis dėstė įvairiuose JAV ir Europos universitetuose, parašė daug straipsnių ir knygų. Daugelis žymių psichologijos teoretikų ir praktikų sėmėsi idėjų iš A.Adlerio mokymo, kurį jis pavadino individualiąja psichologija.

Kas tai yra Individualiosios psichologijos institutas?
| | |

Kas tai yra Individualiosios psichologijos institutas?

Individualiosios psichologijos institutas yra viešoji mokymo įstaiga, kurios tikslas – paruošti šios psichologijos srities konsultantus. IPI Lietuvoje įkurtas tik 2000 m. pradžioje, tuo tarpu daugelyje pasaulio šalių analogiški institutai veikia jau seniai. Pirmąjį A.Adlerio institutą įkūrė jo mokinys ir pasekėjas Rudolfas Dreikursas Čikagoje. IPI siūlo nuoseklų kelerių metų trukmės mokymą įvairių sričių specialistams – pedagogams, medikams, socialiniams darbuotojams, psichologams ir kt., kurie galės savarankiškai konsultuoti bei taikyti psichologijos žinias savo tiesioginiame darbe.

NLP. Kas tai?
| | | |

NLP. Kas tai?

Neuro Lingvistinis Programavimas (NLP) – tai mokslas ir menas, užsiimantis žmogaus meistriškumo modeliavimu. NLP sukurti modeliai, būdai bei metodai plačiai pasklido konsultavimo srityje, terapijoje, švietime ir versle. Jie naudojami siekiant efektyvumo komunikacijoje, asmeninėje veikloje ir norint sparčiai mokytis. NLP padeda greičiau ir veiksmingiau pasiekti savo tikslus. Kitais žodžiais tariant, NLP dėka galima pasiekti norimų tikslų, daugiau sužinoti ir, kas tikrai svarbu, – gali tapti tokiu, kokiu nori būti. Bendraujant su kitais, efektyvaus bendravimo būdai suteikia galimybę greičiau suprasti aplinkinius, sukurti ir palaikyti abipusio supratimo atmosferą. Tuo pat metu suaktyvėja iki šiol nežinomi mąstymo gebėjimai („neuro“). Siekiant asmeninių tikslų, NLP padeda kitaip pažvelgti į kalbą ir kitaip ja naudotis („lingvistika“). Galiausiai, galime išmokti patys vadovauti savo proto būsenai, mintims, psichikai, suderinti savuosius įsitikinimus bei vertybes su rezultatais, kurių ne tik norime, bet ir trokštame („programavimas“).

Nėra nesveiko maisto – yra tik nesveika mityba
|

Nėra nesveiko maisto – yra tik nesveika mityba

Pastaruoju metu bene viena aktualiausių temų, iškylančių visiems be išimtiems – sveikiems ir nelabai, nutukusiems ir liesiems, – maistas. Ką valgyti? Kaip valgyti? Kiek valgyti? Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių filialo gydytoja epidemiologė, propaguojanti sveiką mitybą, Gražina Remeikienė, sužinojusi mano pokalbio temą, net nustebo: juk tiek daug apie tai prirašyta, kad, atrodo, ir pridurti ką nors būsią nelengva. Tačiau ši gydytoja, nors save ir vadina konservatyvia, turi savitą požiūrį į mitybą, beje, kartkartėmis jį sutvirtindama lankydamasi kursuose, seminaruose sveiko maisto klausimais, labiausiai vertindama moksliškai pagrįstą nuomonę.

| |

Ausų ligos

Klausos problemu gali turėti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai jos vargina vyresnius. Vaikas, turintis klausos problemu, nuolat klausia, kas sakoma. Paprastai toks vaikas elgiasi triuksmingai ir netgi agresyviai. Jei nėra žinoma, jog vaiką vargina klausos problemos, galima greitai susinervinti. Vyresnio amžiaus asmuo, turintis klausos problemų, dažnai būna tylus, vengia būti kitu žmoniu draugijoje. Daug žmoniu, turinčiu klausos problemu, nori tai nuslėpti, todėl apsimeta, kad girdi geriau nei ištikrųjų. Kurtiesiems ir kitiems labai silpnai girdintiems skaitymas iš lūpų ir ženklų kalba yra pagrindinės bendravimo su kitais žmonėmis galimybės.
Sąvoka atskyrimas reiškia sugebėjimą vieną nuo kito atskirti garsus. Geras atskyrimas priklauso nuo to ar žmogus girdi visus dažnius, kadangi kalbos tono aukštis yra skirtingas. Prie-balsiai paprasrai yra aukštesni nei balsiai. Todėl dėl aukštųjų dažnių klausos praradimo žmogus negirdi priebalsių. Kitų žmonių kalba atrodo “sumaišyta”. Žmogus girdi, jog kažkas sakoma, tačiau negirdi, kas sakoma.

| |

Liaudies medicina

Atskirą liaudies kultūros sritį sudaro medicina. Liaudies gydymas (terapija, slaugymas, gydymas) buvo žinomas žmonėms prieš daugelį tūkstančių metų. Susirgusį paprastai gydydavo namiškiai ar giminės, tik kai savi nepadėdavo, buvo kreipiamasi į garsius apylinkės žynius ar žolininkus. Nuo senovės ligonius gydė moterys. Jos žinojo daugybę gydomųjų žolių, šaknų, taip pat burtų, magiškų priemonių. Tuo tarpu chirurginius veiksmus, pavyzdžiui, kraujo nuleidimą atlikdavo vyrai. Nuo įvairiausių ligų užkalbėdavo dažniausiai moterys, rečiau – vyrai. Į garsius užkalbėtojus kreipdavosi ne tik apylinkės, bet ir tolimesni gyventojai. Vieni jų gydė, norėdami padėti, kiti iš to uždarbiavo. Vieni gydė tik kokią nors vieną ligą, kiti – įvairias. Dažniausiai kiekviena liga turėjo savo gydytoją. Ypatingą galią gydyti nervų ir proto ligas liaudis manydavo turint psichiškai nenormalius žmones, linkusius į ekstazę.

| |

Liaudies veterinarija

Augindami gyvulius, mūsų krašto gyventojai sukaupė didelį patyrimą, daugiausia parinkdami jų veisles, gydydami susirgusius. Tačiau šalia realaus patyrimo žmogus, būdamas bejėgis kovoti prieš gyvulių ligas, kurios dažnai padarydavo jam skaudžių nuostolių, sukūrė daug magiškų veiksmų, tariamai turėjusių apsaugoti gyvulius nuo ligų, susirgusius išgydyti.
Naudingiausi gyvuliai žmogui buvo arkliai, karvės, kiaulės ir avys, todėl realūs žmonių pastebėjimai ir magiški veiksmai daugiausia susiję su šiais gyvuliais. Karvė buvo žmonių maitintoja, todėl, ją įsigydami, žiūrėdavo, ar ji bus pieninga. Apie tai spręsdavo iš tešmens didumo, uodegos ilgumo. Jei karvės stimburys ilgas, žemiau kelių, tešmuo didelis – karvė bus pieninga. Gyvulių ligos dažnai buvo siejamos su įvairiais magiškais veiksmais. Kai kurie seni žmonės dar XIXa. tikėjo, kad gyvulius esą galima pakerėti arba nužiūrėti. Tokiais dalykais, žmonių manymu, daugiausia užsiimdavę čigonai, nes jie turėdavę “blogas akis”, kurios ypač buvusios kenksmingos jauniems gyvuliams.