| |

Japonija artėja prie 40 Gb/s

Japonijos elektronikos kompanijos, reaguodamos į rinkos poreikius, sparčiai artėja prie 40 Gb/s spartos komponentų ir perdavimo sistemų sukūrimo. „Netolimoje ateityje, kai pavyks suderinti 40 Gb/s ir 80 bangos ilgių optinio ryšio sistemas, visiems Japonijos namuose esantiems telefonams prijungti pakaks vos vienos skaidulos”, – teigia Shinzo Suzaki iš Tokijuje įsikūrusios kompanijos Fujikura. Fujikura – viena iš daugelio japonų kompanijų, kuriančių šią technologiją. Svarbiausi dalykai 40 Gb/s sistemoms yra chromatinės dispersijos ir poliarizacijos modų dispersijos valdymas”, – sako Suzaki. – „Todėl kurdami savo gaminius šiems klausimams mes skiriame daugiausia dėmesio.”

| |

Kabelinių modemų privalumai ir panaudojimas

Interaktyvių paslaugų populiarumas Internet tinkle sparčiai auga. 1994 m. Internet naudojosi 30 mln. žmonių, 1995 m. pabaigoje jų jau buvo 100 mln., o 1998m. pagal prognozes buvo 300 mln. Visiems šiems vartotojams parūpinti pilnavertį Internet priėjimą reikalingas spartaus greičio duomenų perdavimas. Būtent tokia priemonė yra kabelinis modemas, todėl ši technologija turi nuostabią perspektyvą, juk ja galima naudotis aukštos spartos Internet priėjimu iš namų, mokyklos arba ofiso. Kabelinių modemų naudojimas turi ir kitus privalumus: greitis, lankstumas, maštabavimas, skirtingos architektūros variantai, skirtingų protokolų palaikymas.

| |

OS 10 Base Radio LINK:automatinis tinklo valdymas

Programinės aparatūros pagrindą lokalių radijo tinklų firmos RadioLAN, pavadintą RadioLAN/10, sudaro specialiai sukurta tinklinė operacinė sistema 10BaseRadioLINK. Ši operacinė sistema vykdo tryjų pagrindinių tinklo funkcijų valdymą: kontrolės ir valdymo, dinaminio masterio, dinamines retransliacijos. Valdymo ir kontroles funkcijos. Operacinę sistemą valdo dinamiškai reguliuoja ir nustato kiekvieno iš lokalinio radijo tinklo mazgų.Tuo pačių automatiškai nusistato reikiamas pastoviam bendradarbiavimui lygis išėjimo galingumo ir jautrumui. Dinamiškai vyksta adaptavimas kai keičiasi lokalinio tinklo sudėtyje arba kai keičiasi radijo mazgo, įeinantis į tinklo sudėtį.

| |

Judantys šviesos perjungikliai

Šiomis dienomis galima rasti daugybę mikroelektromechaninių sistemų (MEMS) taikymo optiniams tinklams skirtuose perjungikliuose pavyzdžių. Tarp tokiems prietaisams reikalingų savybių reiktų išskirti mažą sunaudojamą galią, didelę perjungimo spartą, didelį patikimumą, kompaktiškumą ir gamybos paprastumą. Bet kai kurias jų tam tikrose konstrukcijose yra labai sunku pasiekti. Floridos Optikos ir lazerių tyrimo ir studijų centro CREOL mokslininkai, kūrę kapiliarinį bangolaidinį perjungiklį (viršuje, kairėje) stengėsi, kad jis patenkintų kuo daugiau šių reikalavimų. 1″2 perjungiklis yra nesunkiai gaminamas ir jau buvo išbandytas perjunginėjant šviesą daugiau kaip 300 mln. kartų.

| |

Kompiuteriniai tinklai

Vietinis (local area network – LAN). Tai uždarasis tinklas, aptarnaujantis mažoje teritorijoje esančius vienos organizacijos vartotojus, sujungtus telefoninio , kabelinio arba optinio ryšio kanalais (didžiausias atstumas tarp vartotojų – kelio dešimtys kilometrų). Jame paprastai naudojama speciali ryšio įranga, o ne modemai ar kitos ryšio priemonės. Toks tinklas gali būti sujungtas su kitais vietiniais tinklais bendros paskirties arba jam skirtomis ryšio linijomis. Municipalinis (metropolitian area network – MAN), įvairiomis ryšio linijomis jungiantis kompiuterių vartotojus didelėje teritorijoje (rajone, mieste). Globalusis (wide area network – WAN). Tai ryšio kanalais sujungtų mažesnių tinklų visuma.

| |

HIPERLAN: lokaliniai radijo tinklai

Standartas Hiperlan pasprendžia funkcionavimą sutinkamai su dviems atviru sistemų tarpusavio modelio veikimo lygiais (Open System Interconnection OSI ). Pirmas lygis – fizinis (Physical Layer), antras kanalinis (Data Link Layer). Pirmo lygio standarto Hiperlan funkcijos yra apribuoti lygio srities pasiekimo (MAC-adresavimas). Tai reiškia kad bazinius Hiperlan reikalavimus sudaro loginio jungimo valdymo (Logical Link Control) kanalinio lygio OSI polygio, dirbantisaukščiau Hiperlan MAC. Fiziniame lygyje standartas Hiperlan turi galimybe funkcionuoti dviejose diapazonuose. Pirmas diapazonas yra apribojamas dažniais nuo 5.15 GHz iki 5.25 GHz, su galimybe praplėsti iki 5.30 GHz. Radijo aparatūra, dirbanti šiame dažnių diapozone, turi turėti galingumą 1 Vt. Antra dažnių atkarpa plečiasi nuo 17.1 GHz iki 17.3 GHz.

| |

Naujas interferometras matuos mažiausius judesius

Jurijus Ovčinikovas ir Timanas Pfau iš Štutgarto universiteto sukūrė naujovišką interferometrą, kuris senuosius metodus lenkia net 500 kartų ir leidžia matuoti pačius mažiausius judesius. Interferometrai ir šiaip jau yra labai jautrūs matavimo prietaisai, leidžiantys nustatyti koordinatės pasikeitimą šimtų nanometrų tikslumu – tai atitinka apie pusę naudojamos šviesos bangos ilgio. Paprastai tam reikia dviejų koherentiškų lazerio pluoštelių, sudedamų ekrane arba fotodetektoriaus paviršiuje. Vienas pluoštelis visada nueina tą patį kelią, o kito, matuojamojo pluoštelio kelias kinta. Ekrane dėl to atsiranda interferencinis vaizdas, kuris leidžia išmatuoti atstumą arba judesį.

| |

Žvaigždinis tinklas

Tai viena labiausiai paplitusių kompiuterio tinklo konfiguracijų. Visi įrenginiai, jungiami prie centrinio kompiuterio, yra vadinami mazgais (nodes). Toks tinklas naudojamas, kai dideliam vartotojų skaičiui reikia dalytis dideliais skaičiavimo pajėgumais. Žvaigždinio tinklo kompiuteris valdo duomenų srautus tarp atskirų tinklo mazgų. Kai dauguma tinklo mazgų yra terminalai, centrinis greitaeigis didysis kompiuteris (mainframe), vadinamas valdančiuoju kompiuteriu (host computer). Kai tinklo mazgai yra asmeniniai kompiuteriai, centrinis kompiuteris paprastai esti mikrokompiuteris, turintis didelės talpos diskus, kurie naudojami mazgų informacijai saugoti. Tokio tipo centrinį kompiuterį galima vadinti bylų baze (file server).

| |

Magistralinis tinklas

Dauguma vietinių tinklų yra magistraliniai arba žiediniai. Visi magistralinio tinklo kompiuteriai sujungiami viena magistrale – susuktų laidų pora, koaksialiniu arba optiniu kabeliu. Magistralėje vienu metu gali būti tik vieno kompiuterio siunčiama informacija. Galimi du kompiuterio prijungimo prie magidtralės būdai: centralizuotas ir laisvas. Pirmuoju būdu, kuris yra tipiškas vietiniams tinklams, vienas tinklo kompiuteris išskiriamas kaip vedantysis (boss computer), kuris pagal nustatytą algoritmą sprendžia ir duoda nurodymus, kada ir kas gali jungtis prie magistralės.