Ar nenusibodo kariauti?

Ar nenusibodo kariauti?

Vilniaus centre sutikau pažįstamą rašytoją. Tiksliau tariant – buvusį rašytoją. Atgimimo išvakarėse ir paties Atgimimo įkarštyje jis buvo aktyvus – kūrė apsakymus, rašė esė, kultūriniuose žurnaluose bei laikraščiuose skelbė originalius, aštrius, įsimenančius publicistinius straipsnius. Tuometiniai Lietuvos Rašytojų sąjungos vadovai jį laikė perspektyviu. Deja, apart pirmųjų apsakymų rinkinių priekin nepasistūmėta. Rašytojas jau senokai neberašo nei novelių, nei filosofinių svarstymų, nei publicistinių straipsnių. Tiesa, jo publikacijų šiandien apstu viename žinybiniame Lietuvos leidinyje. Rašytojas ten dirba etatiniu žurnalistu, tad priverstas kas savaitę sukurpti bent po vieną straipsnį, pasakojantį, kokia šauni anoji ministerija ir kokie šaunūs anos ministerijos direktoriai. Taigi darbas – nuobodus, mechaniškas. Be kūrybos, be laisvės turėti savąją nuomonę. Juolab – turėti kritišką nuomonę. Užtat – honorarai ir atlyginimai atseikėjami laiku, be vėlavimų, be to, jis turįs ir šiokių tokių socialinių garantijų. Paskutiniojo susitikimo metu rašytojas netikėtai pasitareivo, ar šių eilučių autoriui nenusibodo kariauti? Ką jis turėjo omenyje, – nesunku atspėti. Be abejo, rašytojas puikiai žinojo, jog esu pasirinkęs priešingą nei jis kelią. Ypač kai kam, matyt, nepatinka, kad domiuosi mūsų teismų veikla. Ir vis dėlto jo klausimas nustebino. Ne, rašytojo žodžiuose nepajutau nei ironijos, nei pašaipos, nei piktdžiugos. Tiesiog anksčiau jis šito niekad nesiteiraudavo.

|

Sąjūdžio teismui – ne!

Gegužės 7 d. 10 val. Vilniaus m. 2 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79 A) vyks Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narių Bronislavo Genzelio, Alvydo Medalinsko ir Romualdo Ozolo teismas. Jie kaltinami š. m. kovo 17 tariamai ne laiku pradėję savo organizuotą mitingą. Sąjūdininkams iškelta byla dėl administracinės teisės pažeidimo yra dar vienas Lietuvos teisinės sistemos nuosmukio ir išsigimimo pavyzdys. Šis teismas dar kartą atskleidė, kokie įtakingi šalies teisėsaugos institucijose tebėra sovietmečio tradicijų dvasia išauklėti pareigūnai. Tautos ir valstybės interesai jiems yra svetimi ir nesuvokiami. Teisiamų sąjūdininkų organizuotas taikus mitingas už teisingumą Lietuvoje jiems pasirodė esąs didesnė grėsmė valstybės pagrindams ir viešajai tvarkai negu tą pačią dieną antivalstybinio gaivalo surengta antilietuviška manifestacija. Jos organizatoriams buvo paslaugiai suteiktas leidimas netrukdomai tyčiotis iš Lietuvos valstybės pačiame sostinės centre, tuo tarpu iš sąjūdininkų buvo tyčiojamasi sąmoningai jiems kuriant dirbtines kliūtis rengti teisėtą protesto akciją. Trukdę sąjūdininkams surengti mitingą Vilniaus savivaldybės politikieriai ir biurokratai bei užsimoję juos nuteisti teisėsaugininkai elgiasi kaip tikri Lietuvos išdavikai. Praėjus dviem dešimtmečiams po Nepriklausomybės atkūrimo jie toliau vadovaujasi okupantų įdiegtu instinktu pirmiausiai tarnauti bet kam, tik ne savo tautai ir šaliai. Šiandien jie jau drįsta atvirai demonstruoti nelojalumą valstybei. Tokius įžūlius ir gėdingus jų veiksmus lemia dar iš sovietmečio paveldėta neapykanta Sąjūdžiui ir abejingumas bei priešiškumas pačiai Nepriklausomybės idėjai.

Ar advokatas – prievartos vykdytojas?

Kai virš Lietuvos sklandė tautos atgimimo trispalvė paukštė, o V.Kudirkos “Tautiškos giesmės” posmai rasojo laisvės ir nepriklausomybės atgavimo vilties ašaromis, abejoju, ar kas nors įsivaizdavo, kad po dvidešimt dviejų atkurtos valstybės metų išauš toks rytas. Norėčiu, kad tie iš Garliavos transliuojami vaizdai neturėtų nieko bendra su Lietuvos Respublika, kurios Konstitucijos priėmimo Tautos referendumu dvidešimtąsias metines būtina paminėti pagarbiai ir iškilmingai. Deja, 2012 metų gegužės 17-osios ryto įvykiai, kai mūsų vaikai, vykdydami įsakymą, smurtavo prieš ant valstybinės vėliavos pargriautus senolius, moteris ir dvasininką, kai užlaužė rankas moteriškai trapiai TEISĖJAI, šiurkščiai įžeidė mano pilietinę savigarbą. Labiausiai pasibaisėjau tuo, kad klykiančią mergaitę tarytum kokį namų apyvokos rakandą iš išdaužytais langais namo išnešė advokatas Gintaras Černiauskas. Televizijos laidoje tos pačios dienos vakarą jis buvo pristatytas vos ne kaip didvyris ir kelis kartus LNK rodė advokato filmuotus kadrus, kuriuose užfiksavo savo klientės Laimutės Stankūnaitės neįtikėtinai staigiai pasikeitusius malonius santykius su dukra. Kiekvienas Lietuvos žmogus skirtingai išgyveno Garliavos dramą, priverstinį (abejotino pagrįstumo) teismo sprendimo vykdymą, kai dviejų su puse šimto ginkluotų pareigūnų kariauna atakuoja bejėgius mažametės globėjus. Kadangi keturis dešimtmečius dirbau advokate, mane užvaldė profesijos išniekinimo nuoskauda.

Nužmogėjimas

Tai, kas įvyko Klonio gatvėje, Garliavoje, 2012 m. gegužės 17 d., kai mano brolio Drąsiaus Kedžio mažametė dukrelė buvo prievarta atplėšta nuo manęs ir klykianti ištempta, jai ant galvos užmetus galimai cheminių medžiagų pripurkštą skudurą, galutinai patvirtino, kad mes gyvename šalyje, kurios valdžia yra visiškai degradavusi. Valdžia praradusi bet kokį etikos, moralės supratimą, absoliučiai praradusi sąžinę ir elementarų žmogiškumą. Tai patvirtino faktą, kad Lietuvos Respublikos valdžios postuose sėdi žmonės, kurie nebegina ir neatstovauja bendražmogiškų vertybių. Ką jau bekalbėti apie tautines, patriotines, kurių samprata šių žmonių sąmonėje jau seniai visiškai išblankusi. Tai, kas įvyko 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje, tegali būti apibūdinta vienu žodžiu – NUŽMOGĖJIMAS. Niekada nepamiršiu brolio mergaitės veido, kai ją biologinė motina L.Stankūnaitė prievarta plėšė nuo manęs – persmelkto siaubingo išgąsčio, tiesiog perkreipto iš siaubo. Nepamiršiu ir tų „didvyrių“, „teisėtai“ įvykdžiusių V.Kondratjevo sprendimą veidų: S.Vaicekauskienės, G.Černiausko, R.Juodkazio, E.Talailienės, G.Didžbalienės, R. Oželio ir kitų. Veidų, paženklintų pasididžiavimu pavykusiu ,,ėmimu“. Juose atsispindėjusios emocijos priminė vieną žinomą pokario istoriją – taip džiaugėsi stribas, į gyvulinį vagoną įkišęs pagautą iš apsuptų namų pabėgusią vienišą paauglę – jis atliko savo ,,pareigą“, pasiuntęs vaiką į mirtį. Taip savo pareigą atliko ir ši ,,teisėta“ komanda. Žmonių?!!!

Kas niekina Lietuvos valstybę (1 dalis)
|

Kas niekina Lietuvos valstybę (1 dalis)

Prieš Vasario 16-ąją profesorius Vytautas Landsbergis labai suaktyvėjo, kelis kartus pasirodė televizorių ekranuose, per radiją kalbėjosi su tauta per žinomus populiarių laidų vedėjus. Visa, ką profesorius sakė, teisinga, sąmojinga, tačiau nekonkretu. Profesorius priekaištavo tiems, kurie, kaip jis sakė, niekina Lietuvos valstybę. Matyt jis turėjo omenyje rašeivas, kurie sako, kad Lietuvos valstybė pagrobta, jauni žmonės masiškai evakuojasi į Vakarus, BVP perskirstymo per biudžetą procentas daug mažesnis negu Estijoje, valstybės institucijos ne savo funkcijas vykdo, o teikia paslaugas. Pavyzdžiui, teisėsaugos institucijos neieško tiesos, o teikia teisingumo paslaugas. Sakysim įvykdytas nusikaltimas. Atvažiuoja brigada, apžiūri mirusįjį, nufotografuoja. Vadinasi, suteikė paslaugas. Paskui prasideda biurokratinės procedūros, tyrimas perduodamas iš vienos institucijos kitai, vieno tyrėjo – kitam, vieno prokuroro – dar kitam. Taip, jeigu reikia, jeigu yra interesas, nuslepiama tiesa. O paslaugos, už kurias valstybė dosniai mokėjo, vis teikiamos ir teikiamos, tačiau tiesa lieka neatskleista. Taigi, užuot užsiėmus folkloru (pasakėlėmis), pagraudenimais ir užsipuolimais visai ne tų, kurie kalti, adresu, ar nereikėtų konkrečiai pasakyti, kad Lietuvos valstybę niekina tie, kurie nesistengia ieškoti tiesos, teikia tik teisingumo paslaugas, kas nemoka mokesčių, kas atsisako mokėti solidarumo mokesčius, kas tokių mokesčių neįveda, kas tik imituoja veiklą, o nieko neveikia: mokytojas nemoko ir neugdo, gydytojas negydo, tik teikia gydymo paslaugas.

|

Teismo posėdžiui vadovaus moksleiviai

Teismo posėdį moksleiviams suorganizavęs nepilnamečių justicijos srityje besispecializuojantis Klaipėdos miesto apylinkės prokuroras Saulius Galminas sako, jog šio renginio tikslas – sudaryti galimybę jauniems žmonėms ne tik savo akimis pamatyti tikrą teismo posėdį bei sužinoti, kokios bausmės galima susilaukti už tam tikros nusikalstamos veikos įvykdymą, bet ir pajusti, koks sudėtingas ir atsakingas yra visų proceso dalyvių darbas teisme. Todėl neatsitiktinai visų pagrindinių proceso dalyvių – teisėjo, prokuroro ir advokato vaidmenys patikėti teisininkų darbu besidomintiems ir visuose prokuroro organizuojamuose renginiuose aktyviai dalyvaujantiems Klaipėdos Vytauto Didžiojo, „Žemynos“ ir „Ąžuolyno“ gimnazijų moksleiviams. „Toks betarpiškas dalyvavimas tikrą teismo posėdį imituojančiame renginyje turėtų padėti teisės studijas ketinantiems rinktis moksleiviams apsispręsti, ar jie iš tikrųjų pasiryžę savo gyvenimą susieti su nelengva teisininko profesija, ar galbūt, kol dar ne vėlu, verčiau rinktis kitos pakraipos studijas“,– sakė prokuroras.

|

Visuomenininkų viltys, kad prokuratūros vadovai turi ryžto ginti įstatymus ir teisingumą, neišsipildė

Viešojoje erdvėje pilietiškai aktyviai besireiškiantys žmonės vasario 22 d. jų prašymu buvo pakviesti pokalbiui su generaliniu prokuroru D. Valiumi, jo pavaduotoju D. Raulušaičiu bei organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vyriausiuoju prokuroru I. Mikelioniu. Susitikime dalyvavo profesorius muzikologas Juozas Antanavičius, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Všį “Ekspertai.eu” direktorius Rolandas Boravskis, asmenybės konsultantas Aurimas Guoga, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė, neformalios pilietinės koalicijos “Už demokratinę teisėsaugą” koordinatorius Algirdas Karčiauskas, TAF pirmininkas Algimantas Matulevičius, profesorius G. Merkys, EKSPERTAI.EU koordinatorius Audrius Nakas, teisininkas Stanislovas Stulpinas ir dimisijos pulkininkas dr. Norbertas Vidrinskas. Buvo tikimasi, kad prokuratūros vadovai duos aiškius atsakymus į eilę klausimų, kurie raštu generalinei prokuratūrai buvo pateikti š. m. vasario dešimtą dieną. Susitikimo pradžioje D. Valiui buvo pateiktas ir 80 piliečių, pritariančių minėtam išankstiniam tekstui-klausimynui, sąrašas.

Vidaus reikalų sistemos tarnybos pasirengusios užtikrinti žmonių saugumą Europos vyrų krepšinio čempionato metu

Vidaus reikalų sistemos tarnybų pareigūnai pasiruošę esamais resursais užtikrinti maksimalų žmonių saugumą rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 18 d. vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato metu. Apie tai šiandien buvo kalbama Vidaus reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ministras Raimundas Palaitis, Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis, l. e. p. Viešojo saugumo tarnybos vadas, pulkininkas Jonas Zautra ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Informacijos analizės skyriaus viršininkas Giedrius Strikulis. „Šis Europos vyrų krepšinio čempionatas – tai iššūkis ne tik mūsų krepšininkams, bet ir visai valstybei. Ar sugebėsime tinkamai ir saugiai organizuoti tokį stambų sportinį renginį? Visa Europa, o ir nemaža dalis likusio pasaulio tai stebės lyg pro padidinamąjį stiklą. Esu įsitikinęs, jog vidaus reikalų sistemos pareigūnai padarys viską, kad Lietuvos gyventojai ir varžybų stebėti atvyksiantys svečiai jaustųsi saugiai”, – sako ministras R. Palaitis. Pasak jo, vidaus reikalų sistemos institucijos čempionatui intensyviai ruošėsi beveik metus. Joms keltas tikslas – pasinaudojant esamais resursais pasiekti maksimalius rezultatus. Pagrindinės teorinės grėsmės, galinčios kilti čempionato metu, yra tos pačios kaip ir kitų renginių metu. Ministro teigimu, rimčiausia, nors ir mažiausiai tikėtina grėsmė yra terorizmas, taip pat – sirgalių agresija arenose ir už jų ribų. Kitos grėsmės ir iššūkiai – gaisro ir techninių incidentų tikimybė arenose, komandų ir delegacijų gyvenamųjų vietų saugumo priežiūra, saugus krepšinio komandų transportavimas, eismo spūstys ir kontrolė arenų prieigose. Kaip vieną iš galimų problemų vidaus reikalų ministras įvardijo ir neteisėtą prekyba bilietais – tikėtina, kad prieš krepšinio varžybas rinkoje gali atsirasti internetinių bilietų kopijų su tuo pačiu brūkšniniu kodu. „Tokiu atveju į varžybas pateks tas, kuris į areną įeis pirmiausia, tad įsigydami bilietus žmonės turi būti budrūs”, – sakė ministras R. Palaitis.

|

Tauragiškę piktina policininkų savivalė

Vienas pagrindinių policijos uždavinių – žmogaus teisių ir laisvių apsauga, – teigia Policijos veiklos įstatymas. Tačiau tauragiškė Vitalija Borkertaitė mano, kad Tauragės policininkai su ja pasielgė priešingai. Mergina įsitikinusi, kad pareigūnai nubaudė ją nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ir paprasto padorumo. Viename Tauragės bankų administratore dirbanti V.Borkertaitė prieš aštuntą valandą atvykusi į darbą buvo nustebinta, kai į dar uždaryto banko duris pasibeldė policininkai. Nuėjusi atidaryti durų ji sužinojo, kad pareigūnai ieško jos. Tarnybiniu automobiliu atvykę policininkai pasiteiravo, ar prie banko stovinti mašina yra jos. Pasak merginos, policininkai paprašė atnešti mašinos dokumentus. Jai tai padarius, vienas pareigūnas tarnybine mašina nuvažiavo, o kitas liko aiškintis. Kaip „Tauragės kurjeriui” pasakojo V.Borkertaitė, su ja pasilikęs policininkas paaiškino, kad ji pažeidė taisykles, nes automobilio stiklai užtemdyti daugiau, nei leistina. Pasak merginos, policininkas pareikalavo duoti jam mašinos raktelius, kad galėtų ją nuvairuoti į komisariato kiemą. – Aišku, kad aš atsisakiau atiduoti automobilį, todėl policininkas pasiėmė mašinos dokumentus ir nusinešė, liepęs man atvažiuoti į policiją, – pasakojo banko darbuotoja. Į Tauragės rajono policijos komisariatą V.Borkertaitė nuvyko vakare, baigusi darbą. Mergina sako, kad ten ilgai ieškojo rytą pradėto rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo, tačiau jo taip ir nepavyko rasti.

Skundus dėl antstolių veiklos tyrusi komisija pripažino dalį problemų pagrįstomis

Teisingumo ministro Petro Baguškos sudaryta speciali komisija, tyrusi skundus dėl Klaipėdos antstolių veiklos, patvirtino, kad pareiškėjų pretenzijos pagrįstai verčia tobulinti antstolių veiklą. Šių metų spalio 4 d. teisingumo ministras sudarė komisiją ištirti Teisingumo ministerijoje gautus skundus dėl Klaipėdos regiono antstolių veiksmų. Komisijos vadove paskirta teisingumo viceministrė Eglė Radušytė. Siekdama kuo išsamiau atlikti tyrimą, komisija j dar tą pačią spalio 4 dieną apsilankė kai kurios Klaipėdos miesto antstolių kontorose – antstolio Aleksandro Selezniovo, antstolių Albino Zenkevičiaus ir Zeno Zinkevičiaus, antstolės Vidos Daugiadienės bei antstolių Linos Uniokaitės ir Marytės Trijonienės kontorose. Po šio apsilankymo pareiškėjų keltos problemos dėl pasyvaus antstolių darbo kai kuriose bylose buvo išspręstos – antstoliai nedelsiant ėmėsi reikalingų veiksmų. Apibendrinusi tyrimo rezultatus, komisija pateikė teisingumo ministrui keletą išvadų ir pasiūlymų. Visų pirma pasiūlyta patobulinti kai kuriuos teisės aktus, reglamentuojančius sprendimų vykdymo procesą. Pvz., pasiūlyta svarstyti galimybę numatyti konkretų terminą, per kurį antstolis turi ištaisyti teismo nurodytus jo procesinių veiksmų trūkumus, jei termino nenustato teismas. Be to, komisija nustatė, kad ir ministerijos tarnautojai, kurie nagrinėja skundus dėl antstolių veiklos, dažnai formaliai informuoja pareiškėjus apie tai, jog skundus dėl tokių veiksmų nagrinėja teismai.