Technologijos

Nuo seniausių laikų žmonėms reikėjo įvairiausių dalykų. Norint juos įsigyti, tekdavo mainytis su kaimynais, vėliau pirkti ir pardavinėti. Kol žmonės buvo neraštingi, pirkėjus viliodavo šaukliai, rėkaudami apie šeimininkų prekes gatvių kampuose. Apie 1440 metus, išradus spausdintinį šriftą, atsirado daugiau raštingų žmonių, ir reklama tapo masine produkcija. Pirmoji spausdinta reklama buvo afišos, reklaminiai lapeliai, skelbimai laikraščiuose. Šių “komercinių” pranešimų pagrindinis tikslas buvo informacija, o ne įtikinimas.Žodis reklama (advertisement) atsirado apie 1655 metus. Jį naudojo Biblija ir jis reiškė perspėjimą ar pranešimą. Knygų leidėjai šiuo terminu pavadindavo daugumą pranešimų apie būsimus leidinius, o 1660 metais šį žodį parduotuvių savininkai pripažino kaip komercinės informacijos pavadinimą. Vėliau atsirado žurnalai, kinas, radijas, televizija. Visi jie tarnavo ir tarnauja reklamai. Šiandien reklama rengiama kompiuteriu, atsirado nauja reklamos forma – reklama pasauliniame Interneto tinkle, turinti masiškiausią auditoriją ir neturinti valstybinių sienų. JAV firmos, besireklamuojančios bei prekiaujančios Internete, per pastaruosius du metus padvigubino šitokios savo prekybos apimtis. Reklama tapo paslaptinga meno, matematinių skaičiavimų ir marketingo dalimi.

Kartais reklamą vykdyti agentūros pagalba yra brangiau, negu savo jėgomis. Ypač mažose įmonėse, kur minimalia reklama gali užsiimti net direktoriaus sekretorė. Didesnėse firmose reklamos organizavimo funkcijas atlieka marketingo skyrius, kuriame darbuojasi nuo keleto iki kelių dešimčių žmonių. Jie gal būt geriau negu agentūra suvokia pagrindines savo problemas ir rinkos ypatumus, reklamos kokybiškumą. Jų tarpe gali būti žmonių pakankamai gerai nusimanančių apie reklamos principus bei dizainą, kad galėtų paruošti puikų jos projektą. Ypač šiuo metu, kai beveik visa naudojama reklama, kaip ir bet koks kitas poligrafijos elementas, projektuojama kompiuterių pagalba, o verslui skirtos grafinės programos turi galingus įrankius, įgalinančius sukurti efektingus dokumentus ir kompensuoti verslininkų dizaino patirtį. Reikalui esant, pati įmonė gali kreiptis į specifinių paslaugų tiekėjus (fotografus ir pan.). Be to, toli gražu ne kiekviena reklamos agentūra turi didelę patirtį, talentų bei meistriškumo kokybiškai reklamai sukurti. Kartais reklamos agentūra pasiekia puikių rezultatų dirbdama su vieno tipo klientu, bet negali išspręsti kito kliento problemų. Pasitaiko, kad reklamos agentūros atsisako išklausyti klientų nuomonę bei mėgina primesti šiems visai nepriimtinus sprendimus.

Visa reklama, kaip ir laikraščiai bei žurnalai, šiandien projektuojama ir kuriama kompiuteriais. Iš principo, minimali elektroninės reklamos leidimo sistema yra kompiuteris ir spausdintuvas (dažniausiai lazerinis). Yra gausybė kitų įrenginių, kurie papildo šią sistemą: skeneriai, skaitmeniniai fotoaparatai, skaitmeninės piešimo lentos (digitaizeriai), tinklo plokštė, įvairios duomenų saugyklos, ir t.t. Reklamos dizaino darbus dirbantys žmonės nėra paprasti kompiuterio vartotojai. Jiems reikia specialių žinių ir įgūdžių bei specialios techninės bei programinės įrangos. Atliekant dizaino darbus kompiuteriu, reikia tiesiogiai ir intensyviai kontaktuoti su vaizdine medžiaga, būtinas atidumas, dėmesingumas. Neretai ekrane mėginama įžiūrėti ir pataisyti taškelio dydžio elementus, plonytes linijas smulkutėlį šriftą. Todėl, norint paruošti kokybišką produktą, reikia rinktis ir kokybiškas darbo priemones. Verslui skirta grafikos programa turi turėti galingus įrankius, kuriais galima būtų sukurti efektingus dokumentus, tačiau sykiu ji turi kompensuoti dizaino patirtį, kurios verslininkai dažnai stokoja. Ruošiant paprastą tekstinį dokumentą, tinklalapio puslapį ar paprasčiausią skelbimą dažnai iškyla teksto pagražinimo piešinuku klausimai, o tuo pačiu ir klausimas, kaip ir iš kur jį paimti. Tam yra kuriamos įvairios piešinių galerijos (pvz Clip Art), kuriomis galima laisvai naudotis.

Daugeliu atvejų efektingas informacijos pateikimas lemia ir jos poveikio efektyvumą. Tai labai svarbu tiek skaitant pranešimą konferencijoje, tiek ginant diplominį ar magistro darbą, tiek pristatant naują gaminį ar projektą. Visada norisi patraukti auditorijos dėmesį ir jį išlaikyti tol, kol pateikiate savo idėją ar informaciją. Todėl informaciją reikia paruošti taip, kad ji būtų lengvai suprantama ir įtaigi. Seniai žinoma, kad geriausia priemonė įtaigai pagerinti – pranešimą ar pasakojimą papildyti vaizdinėmis priemonėmis. Vadinasi, jeigu naudojamos vaizdinės priemonės, pasiekiamas žymiai didesnis efektas nei be jų. Šiais laikais, pristatant savo veiklą mugėse ar parodose, jau nepakanka meniškai , patraukliai ir įdomiai apiforminti parodos stendą ir visą ekspoziciją. Juk ne visus reklamuojamus gaminius galima atsigabenti su savimi. Taip pat neįmanoma perskaityti pranešimo mokslinėje, spaudos ar gamybinėje konferencijoje, vesti kursų, paskaitų ar apginti projekto (tiek gamybinio, tiek mokslinio), nesinaudojant vaizdine medžiaga. Tam jau nebereikia rulonų juodai – baltai ar spalvingai pagamintų plakatų ar brėžinių.