Technologijos

UNIX sistemos saugumas

pagal
Straipsniai.lt

Kompiuterinių tinklų saugumas darosi aktuali problema vis platesniam žmonių ratui. Kuo labiau plinta Internetas, kuo daugiau žmonių ir ištisų kompanijų prisijungia prie jo, tuo aktualesnė darosi vietinio kompiuterių tinklo apsauga, jei jis prijungtas prie Interneto. Nemažai apie prisijungimo prie Interneto potencialias problemas rašoma Simson Garfinkel, Gene Spafford knygoje Web Security & Commerce [GS97]. Tai pakankamai nauja knyga, išleista 1997 metų birželio mėnesį. Todėl čia galima rasti pakankamai šviežios informacijos. Aprašyti ir keli konkretūs atvejai, kurie turi mus įtikinti, kad įsilaužimo grėsmė yra reali. Pavyzdžiui 1996 metų rugpjūčio mėnesį buvo įsilaužta į Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo Departamento WWW serverį. Įsilaužėliai įveikė serverio apsaugą ir modifikavo pirmuosius puslapius. Pakeistas puslapis Internete prabuvo kelias valandas, kol FTB nesureagavo į ataką ir neatjungė serverio. Likusį savaitgalį (įsilaužta buvo šeštadienio rytą) Teisingumo Departamento WWW serveris buvo nepasiekiamas. 1996 metų rugsėjo mėnesį grupė įsilaužėlių iš Švedijos įsibrovė į CŽV WWW serverį. Įsilaužėliai panašiai kaip ir pirmuoju atveju - modifikavo pirmuosius puslapius. Sprendimas buvo irgi panašus, pradžioje WWW serveris buvo atjungtas nuo Interneto.

Programuojančių Turbo Paskaliu tinklalapis

pagal
Programuojančių Turbo Paskaliu tinklalapis

Svetainės medžiaga suskirstyta į tris stambiausias dalis: mokymasis, priemonės, programavimas.
Mokymosi dalyje yra daug bendro pobūdžio medžiagos apie Paskalio programavimo kalbą, standartus, pagrindinius algoritmus, kompiliatoriaus struktūrą, patarimai, kaip programuoti ir pan. Priemonių dalyje labai išsamiai aptariami Paskalio kalbos kompiliatoriai (yra nuorodos į keliolika dešimčių kompiliatorių). Kompiliatoriai suklasifikuoti pagal operacines sistemas: DOS, Unix, Mac, OS/2. Programavimo dalyje pateikiama daugybė nuorodų į įvairius algoritmavimo metodus. Aprašomi ir kompiuterinės intelektikos algoritmai.

Free Paskalis

pagal
Free Paskalis

Free Pascal (arba dar vadinamas (FPK Pascal) yra 32 bitų Paskalio programavimo kalbos kompiliatorius. Jis tinka įvairiems procesoriaus (i386+ ir 680x0) bei įvairiomis operacinėmis sistemomis (Linux DOS, Win 32, OS/2, AmigaOS). Kalbos sintaksė suderinta su Turbo Pascal 7.0 sintakse, yra keletas papildomų savybių, paimtų iš Delphi (pavyzdžiui, klasės). Programa platinama nemokamai. Pateikiami pradiniai kodai. Pats kompiliatorius parašytas Paskalio kalba.

Projektas ALGO

pagal
Projektas ALGO

Ukrainiečių svetainė (ukrainiečių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis) skirta programavimui mokytis. Autorius – Lvovo J. Franko nacionalinio universiteto mokslinis darbuotojas Vasilijus Petrivas. Pati programavimo sistema, terpė, pranešimai ir paaiškinimai yra ukrainiečių ir anglų kalbomis (yra automatinis programos vertimas). Svetainės didžiausią dalį užima elektroninis vadovėlis programavimui mokytis. Pradžioje puikiai pagrindžiama, kodėl programavimas laikomas mokslu, kokių įgūdžių tam reikia ir pan. Programavimui mokyti pasirinkta Paskalio kalba. Vėlgi puiku, kad daug dėmesio skiriama paaiškinti, kokią vietą Paskalis užima tarp kitų programavimo kalbų, kodėl ši kalba dažniausiai vartojama pradedantiesiems mokytis ir t. t. Paskalio programinei įrangai (transliatoriui) aptarti skirtas atskiras svetainės skyrelis.

Programavimas Ruby - pragmatiško programuotojo vadovas

pagal
Programavimas Ruby - pragmatiško programuotojo vadovas

Žmogus nori kurti. Aš bent jau žinau, kad aš mėgstu kurti. Ir nors aš nesu geras tapytojas, dailininkas ar muzikantas, aš galiu kurti programas. Tuoj po to kai susipažinau su kompiuteriais, mane sudomino programavimo kalbos. Maniau, kad įmanoma sukurti idealią programavimo kalbą, ir aš norėjau būti jos kūrėju. Vėliau, įgavęs šiek tiek patirties, pamačiau, kad sukurti idealią, viskam tinkančią kalbą yra sudėtingiau nei maniau. Bet aš vis vyliausi sukurti kalbą, kuri tiktų daugumai dalykų, kuriuos man tenka programuoti kiekvieną dieną. Tokios buvo mano svajonės kol buvau studentas. Po keleto metų aš kalbėjausi su kolegomis apie interpretuojamas kalbas, jų galingumą ir galimybes. Jau penkiolika metų man patiko objektinio programavimo idėja, todėl man atrodė, kad objektinis programavimas tiktų ir interpretuojamoms kalboms. Internete paieškojau objektinių interpretuojamų kalbų, bet radau tik Perl ir Python, o jos tiksliai neatspindėjo ko ieškojau. Norėjau kalbos, galingesnės už Perl ir labiau objektiškai orientuotos nei Python.

Linux - vartai į Internetą

pagal

O Linux serverio pagrindu galima surinkti labai neblogus vartus į Internetą. Privalumai akivaizdūs: Visas administravimo darbas sutelktas vienoje vietoje. Dėl ko pakanka rimtai rūpintis tik vieno kompiuterio saugumu. Visokie "hakeriai" iš Interneto negali tiesiogiai prieiti prie vartotojų kompiuterių. Mažiau erdvės paliekama vartotojų saviveiklai Internete, galinčiai privesti prie informacijos nutekėjimo. Praeitų punktų pasekmė - gerai sukonfigūravus vartus, galima beveik nebesirūpinti vartotojų kompiuterių saugumu. Nebūtina turėti savo kompiuterių specialisto šiam reikalui. Vartus saugiai per Internetą, naudodamas SSH (www.cs.hut.fi/ssh/) gali administruoti nutolęs vartotojas. Trūkumas būtų toks, kad ne kiekviena programa moka dirbti per tarpininką. Tačiau darbinių programų rinkinį galima susirasti. WWW naršyklės visos moka dirbti per tarpininkus, paštui ir naujienų grupėms tinka bet kokios programos, FTP, IRC, daugeliui kitų servisų irgi galima rasti programų mokančių dirbti per tarpininką.

Lietuviška Linux konsolė

pagal

Tai yra Linux'o konsolės lituanizacijos paketo užuomazga. Čia rasite lietuvišką (bei rusišką) šriftus bei lietuviškus klaviatūros išdėstymus.

README.lt lietuviškas aprašymas (Latin-7)
consolefonts/ šriftai
consoletrans/ kodų lentelės
keytables/ klaviatūros išdėstymai
scripts/ pora (gal būt) naudingų, bet nebūtinų skriptų
utilities/ įvairios programėlės, padėjusios man sukurti šį paketą

DOS redaktorius MEdit

pagal

MEdit'as buvo mano programavimo DOS'e apogėjus. Visada norėjau parašyti tekstų redaktorių - ir man pavyko. Tiesa, užbaigti jo taip ir nesuspėjau... Po to perėjau nuo DOS'o prie Linux'o ir nuo MEdit'o prie VIM'o.

Galimybės
Lietuvių kalba: ekrano šriftai ir įvedimas
Makro kalba (klavišai, komandos, ciklai, sąlygos, savo komandų aprašymas ir t.t. Beveik programavimo kalba, tik trūksta kintamųjų)
Lankstumas: spalvų, klavišų reikšmių keitimas ir daug kitų opcijų
Sintaksės išryškinimas (Paskalis, C, C++, asembleris, .BAT failai, CONFIG.SYS, .INI failai, MEdit'o makro failai, TvHc pagalbos tekstų failai)
Linijų piešimas
Teksto formatavimas: word wrap ir pan.
Labai galingi paieškos šablonai (regular expressions)
Vidinis kalkuliatorius (Keturios skaičiavimo sistemos, 28 veiksmai, 28 funkcijos; tiesiog įveskite reiškinį ir gausite atsakymą)

Pašto programa Mutt

pagal

Mutt - pati geriausia iš mano matytų pašto programų. Tiesa, mūsų skoniai gali skirtis. Mutt yra skirta ne tik Linux'ui, bet ir visai Unix operacinių sistemų šeimai ir tęsia geriausias Unix tradicijas. Viena iš šių tradicijų -- „programa turi daryti vieną darbą ir daryti jį gerai“. Mutt darbas -- ne siųsti ir gauti paštą, bet pateikti jį vartotojui. Pilnavertę Unix pašto sistemą sudaro kelios nepriklausomos programos: MTA (Mail Transfer Agent) - rūpinasi laiškų transportavimu iš vienos sistemos į kitą. Pvz.: sendmail, qmail, exim, postfix. MDA (Mail Delivery Agent) - rūpinasi laiškų patalpinimu vietinių vartotojų pašto dėžutėse. Pvz.: procmail, mail.local, /bin/mail. MUA (Mail User Agent) - pateikia paštą vartotojui. Pvz.: Mutt, pine, elm. Tiesa, Mutt taip pat turi POP3 bei IMAP protokolų palaikymą, tad ji užgriebia šiek tiek daugiau nei įprastas MUA funkcijas. Ką gi, šie protokolai (ypač IMAP) nelabai įsipaišo į tradicinę sistemą.

Populiariausia apsauga nuo įsilaužėlių - ZoneAlarm Pro 3.0

pagal

Neretai pasitaikanti žmonių klaida, susijusi su asmeninės informacijos apsauga – klaidingas požiūris į įsilaužėlius. Vyrauja nuomonė, jog asmeninis žmogaus paštas ar dokumentai nedomina Interneto chuliganų. Kodėl įsilaužėlis turėtų pasirinkti būtent mane, juk Internetu naudojasi daugybė žmonių? – klausia paprastas Interneto vartotojas. Dažniausiai sėsdamas prie kompiuterio būsimasis nusikaltėlis dar nėra pasirinkęs konkrečios aukos. Tokių įsilaužėlių taktika paprasta. Naudodami įvairias pagalbines programas, jie tikrina naršytojų ar tarnybinių stočių operacijų sistemas, naršykles, elektroninio pašto programas ir pan. Būsimosiomis aukomis dažniausiai tampa Interneto vartotojai, turintys senas operacijų sistemas ar programas. Įsilaužėliai pasinaudoja gerai žinomomis klaidomis. Rezultatas – įsilaužėlis gali valdyti nutolusią sistemą, kompiuterį, trinti ir keisti jame esančius duomenis, trumpai tariant, elgtis kaip savininkas. Norint išvengti nepageidaujamų svečių, naudojamos ugniasienės. Įsilaužėliai dažniausiai renkasi lengviau pažeidžiamus Interneto vartotojus. Rūpestingesni paliekami ramybėje.

Debian GNU/Linux

pagal

Mano pažintis su kompiuteriais prasidėjo nuo MS-DOS. Vėliau atsirado ir Windows 95. Kažkur tuo metu man į rankas pateko dvi knygos apie Unix operacinę sistemą. Perskaitęs jas likau sužavėtas. Galios, elegantiškumo, paprastumo. Kitaip tariant, Unix filosofijos. Supratau, jog viskas, kas man patiko MS-DOSe, tėra menki Unix atspindžiai. Kiek vėliau man į rankas pakliuvo Žargono failas, kurį „prarijau“ su dideliu malonumu. Sužinojau, kas yra hakeriai (nemaišykite su tais mažvaikiais H4x0rAiS, kurie taip pat save mėgsta vadinti "hakeriais") ir panorau tokiu tapti. Skaitydamas How To Become A Hacker radau ten patarimą išbandyti Linuxą ar kokį kitą laisvą Unix kloną.

Demokratija prieš ekstremizmą

pagal

Vokietijoje prieš užsieniečius veikia politiniai ekstremistai, ypač prieš islamo religijos atstovus. Dabar Vokietijoje yra apie 3-7 milijonus nelegalų. Prognozuojama, kad po 10 metų gali būti 16 milijonų nelegalų. Ypač daug yra turkų nelegalų. Turkai Vokietijoje nėra nereikšmingas žmonių sluoksnis. Jie vaidina didelį vaidmenį Vokietijos versle. Vokietijoje veikia islamo ekstremistai. Jie siekia pasaulinio viešpatavimo. Jie nori sunaikinti, išstumti Vakarų kultūrą, taip pat JAV, Izraelio ir kt. Vokietijoje turkų vertybės perduodamos mokyklose, religinėse bendruomenėse, šeimose. Vokiečiai padidino slaptų agentų tinklą, turkų religinių bendruomenių stebėjimą.