Technologijos

Kol ciklais paremti videokonferencijų srautai (įskaitant judančius JPEG apie 10Mbps greičiu) gali būti palaikomi standartinių cikliškų emuliacijų naudojant AAL–1, ATM forumas nustatė VBR–RT VCs naudojimą AAL–5 MPEG2 ATM tinkluose, video-pagal-pareikalavimą programose, kadangi šis priartėjimas užtikrina geresnį tinklo resursų panaudojimą. MPEG yra standartų rinkinys nusakantis vaizdo kodavimą ir surround-sound audio signalus ir sinchronizuojantis video ir audio signalus MPEG failų peržiūros metu. Jis veikia 2 Mbps – 15 Mbps skalėje. Pirminis MPEG standartas (MPEG1) buvo nukreiptas VHS vaizdo ir garso kokybei. MPEG2 programos reikalaujamos būti broadcast kokybės ir HDTV.

CMIP - Common Management Information Protocol (bendrasis valdymo informacinis protokolas) - alternatyva SNMP protokolui. Jisai didesnis, pilnesnis nei SNMP, bet sunkiau išmokstamas bei sunkiai valdomas, reikia geresniu specialistu šio protokolo priežiurai. Šis protokolas veikia po OSI (Open Systems Interconnections) protokolu, ir tai dar viena priežastis, del ko jis nera placiai taikomas. OSI yra gana panašus i TCP/IP, po kuriuo veikia SNMP. Ir TCP/IP, ir OSI struktura yra panaši, abu protokolai naudoja ISO 7 tinklo komunikavimo modeli. Nors OSI ir atlieka tas pacias funkcijas, kaip ir TCP/IP, taciau TCP/IP jas atlieka placiau, šis protokolas yra pilnesnis. Be to, TCP/IP naudoja mažiau sistemos resursu nei OSI, nors ir yra didesnis protokolas.

Frame Relay yra supaprastintas paketinio komutavimo tinklas. Labai panašus į X.25, kuriame duomenų paketai maršrutizuojami į skirtingus taškus, nurodytus paketo antraštėje. Didžiausias skirtumas tarp Frame Relay ir X.25 yra tas, kad X.25 garantuoja duomenų vientisumą, ir tinklo duomenų srautas valdomas vėlinimo sąskaita. Frame Relay taip pat komutuoja paketus, tačiau duomenų vientisumas visiškai negarantuojamas. Frame Relay buferizavimas yra optimizuotas. Lyginant su X.25, turinčio saugojimo ir siuntimo mechanizmą su visiška klaidų korekcija, Frame Relay buferizavimas yra minimalus. Šis tinklas daug greitesnis, nei X.25: kadrai komutatoriuje yra nukreipiami į paskirties vietą suvėlinti tik per keletą šimtų mikrosekundžių, tuo tarpu X.25 vėlinimas siekia kelis šimtus milisekundžių.

Rašant laišką iš Interneto, numeriai rašomi atvirkščia tvarka, pridedant raides f (Fidonode), n (Network), z (Zone). Pavyzdžiui: n2.f471.z2. Gale rašom fidonet.org, visko priekyje vardą ir pavardę. Vardas.Pavardė@n2.f471.z2.fidonet.org. Atskirose šalyse vietoje org rašomas šalies kodas. Rašantis iš Fidonet turi žinoti savo Fidonet/UUCP šliuzo adresą. Eilutėje to: rašoma UUCP. Po to pirmoje laiško eilutėje rašomas Interneto adresas, antra eilutė turi būti tuščia. Kadangi Fidonet - mėgėjiška sistema, laiškas gali eiti net daugiau, nei parą, be to, didelė tikimybė, kad siųstą laišką skaitys ne tik jo adresatas. Draudžiama siųsti komercinę informaciją.

Yra keletas galimybių vietinio tinklo (VT) įjungimui į Internetą. Galima paminėti sekančius: komutuojama linija (dinaminis IP) arba skirtine linija su vienu IP adresu. Yra variantas naudoti vidinius IPT adresus. Bet kokiu atveju, kompiuteris su Linux turi turėti dvi tinklo jungtis: vieną - ryšiui su vietiniu tinklu, kitą - ryšiui su Internetu. Kaip žinoma, komutuojamo ryšio savybė – ryšio nepastovumas. Jo savybes galima inicializuoti arba rankiniu būdu su specialia komanda arba automatiniu. Panagrinėsime automatinį būdą. Automatinis prijungimas realizuojamas, pavyzdžiui, komanda diald: ji automatiškai nustato komutuojamą ryšį tada, kai atsiranda IP paketai, kuriuos reikia persiųsti iš vietinio tinklo į Internetą.

Tiek darbo stotyse, tiek serveriuose Novell naudoja 6 baitų adresus, sudaromus pagal IEEE 802 standartą (fiziniai arba MAC- adresai). Šie adresai yra įrašyti į kiekvienos tinklo plokštės EPROM. Instaliavus tinklo kortą, kompiuteris įgyja unikalų adresą tinkle. Jei kompiuteryje instaliuojamos dvi tinklo plokštės (tiltas, maršrutizatorius), tada jis turi du fizinius adresus. Kaip kompiuterio adresas naudojamas fizinis adresas, o prievado (Socket) numeris – proceso su jam priklausančiomis duomenų struktūromis numeris, kuris labiau svarbus programinės įrangos kūrėjams.

ATM paremti Ethernet komutatoriai ir ATM darbo grupių komutatoriai plinta per galutinius vartotojus. Plačiausiai naudojamas vietinėse ATM aplinkose standartų rinkinys yra ATM LAN emuliacija (LANE). ATM LAN emuliacija naudojama padarant ATM SVC tinklą rinkiniu virtualių Ethernet/IEEE 802.3 ir token-ring/IEEE802.5 LAN‘ų. Didelis kiekis daugelio egzistuojančių LAN charakteristikų leidžia, kad LAN emuliacija leistų egsistuojančias LAN programas veikti ATM. ATM LAN emuliacijoje didžioji vienalypio LAN duomenų srauto dalis juda tiesiai tarp ATM SVC klientų, kai tuo tarpu daugialypis srautas yra perduodamas serverio funkcionalumo dėka. Tiltai (Bridging) naudojami sujungti realius LAN ir emuliuotus LAN veikiančius ATM tinkle, tuo tarpu maršrutizavimas naudojamas sujungti ATM emuliuotus LAN ir kitus WAN ar LAN.

DSL yra nauja modemo technologija, kuri gali vieną porą varinių telefono laidų paversti trijų kanalų duomenų perdavimo sistema (balso perdavimo, priėmimo (downstream) bei siuntimo (upstream)). xDSL skirstosi į skirtingas DSL variacijas, tokias kaip aDSL, iDSL, raDSL ir kitas. DSL‘as vienu metu ta pačia linija gali perduoti ir duomenis ir garso signalus. O Duomenų porcija linijai yra priskiriama jungčiai, o tai reiškia tai yra besitęsiantis procesas. Daugiau nereikia jokių papildomų jungimosi įtaisų. Kelių metų bėgyje tikimasi, kad DSL pakeis ISDN daugumoje sričių ir konkuruos dėl kabelio ir kitų ryšio plėtros sprendimų, kad galėtų perduoti multimediją ir 3-D į jūsų namus. Šimtai milijonų gyventojų ir įstaigų visame pasaulyje naudojasi varinėmis linijomis teikiamomis telefoninių pokabių paslaugomis. Dėl šios priežasties Interneto prieiga, paremta DSL technologija yra pigi ir daugeliui prieinama.

Iki 1995 metų Lietuvoje labiausiai buvo naudojamas Fidonet tinklas. Juo bei uždaresniu tinklu cc:Mail naudojasi netgi vyriausybinės įstaigos Seimo įstatymų, vyriausybės nutarimų bei potvarkių siuntimui, susirašinėjimui. Fido tinklo atskiras Lietuvos regionas, kurio numeris yra 47, buvo įkurtas 1991 metų balandžio mėnesio 11 dieną. Prieš tai Lietuvos teritorijoje esantys mazgai buvo Estijos regiono FidoNet mazgų sąrašuose.Lietuvoje yra penkti FidoNet tinklai: Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio (visi jie išvardinti pagal susikūrimo eiliškumą). Lietuvos regiono "jurisdikcijoje" taip pat yra Rusijos valstybės sudėtyje esanti Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritis, kuriai suteiktas atskiro tinklo numeris - tai šeštasis Lietuvos regiono tinklas.

Pradėsim nuo svarbiausio ir iš karto sudėsim visus taškus ant i: visi įrenginiai, pažymėti Phobos prekybiniu ženklu, apie kuriuos toliau bus kalbama, skirti tik viešam naudojimui. Tai reiškia, kad firmų, kuriose statomi tokie įrenginiai, darbuotojai apie tai turi būti įspėti – taip juodu ant balto nurodyta firmos gamintojos Vocord Telecom sutartyse. Daugiakanalės pokalbių registravimo orientuotos į visos informacijos, telpančios į balso dažnių diapazoną. O panašių įrenginių poreikis tikrai yra didelis. Pirmasis sektorius – visuomeninės ir valdžios struktūros. Visų pirma tai VRM, „Greitoji pagalba“, gaisrinė, energetikai, dujininkai ir t.t. Žodžiu, tos visuomeninės struktūros, kurios tiesiog privalo fiksuoti visus pokalbius.

Susisiekimo protokolais čia laikomi OSI modelio 3 ir 4 sluoksnio protokolai. Susisiekimo protokolai reikalingi duomenų apsikeitimui tarp serverio bei darbo stočių užtikrinti. Iki 4.x versijos pirmenybė buvo teikiama SPX/IPX protokolų šeimai. Interneto šeimos protokolai TCP/IP galėjo būti naudojami kaip papildomi protokolai. Pirmenybės teikimas šiuo taveju reiškia, kad operacinės sistemos paslaugos (services) naudojo tik SPX/IPX protokolą, o vartotojo programinė įranga galėjo dirbti tiek su SPX/IPX, tiek su TCP/IP.