Sveikata

Jei Jūsų stalas apklijuotas geltonais lapeliais, mobiliajame telefone krūva priminimų, o pažvelgus į veidrodį, pirmas į akį krentantis vaizdas - ant kaktos negrabiai užrašytos riebios raidės - tai ženklas, kad turite problemų su atmintim. Dar senaisiais Graikų kultūros klestėjimo laikais, gera atmintis buvo laikoma vienu svarbiausių išsilavinusio žmogaus bruožų. Tokį nusistatymą išugdė ir tų laikų esminiai informacijos kaupimo bruožai - visa svarbiausia informacija buvo talpinama žmonių mintyse. Dabar mums tikrai sunku įsivaizduoti gyvenimą be mobilaus telefono, nešiojamo kompiuterio. O jei pagalvojus apie tai, kad net moderniosios tų laikų civilizacijos neturėjo nei tušinuko, nei popieriaus.. Natūralu, kad visos žinios turėjo būti galvoje. Tų laikų didieji protai turėjo nepaprastai išlavintą atmintį. Štai, pavyzdžiui, romėnų filosofas Seneka galėjo pakartoti 2000 jam išvardintų vardų, kitas romėnas - Simplicius, galėjo cituoti visus Vergilijaus kūrinius atbulai. Studentus akademijose mokindavo ne tik ką atsimint, bet ir kaip atsimint. Tam buvo sukurtos įvairios metodikos (pvz. loci). Mus pasiekiantis žinių srautas, per pastaruosius kelis šimtus metų išaugo daugybę kartų. Taip sparčiai augant informacijos kiekiui, natūralu, kad pradedame visko nebeatsiminti. Tam į pagalbą ateina priminimai, lapeliai su užrašai, ar panašios priemonės. Toks sprendimas turi dvejopus rezultatus: jei vienaip ar kitaip pasižymėjome, kad reikia padaryti konkretų dalyką - tikėtina, kad jį padarysime.

Beveik neabejoju, kad daugelis iš mūsų norėtų turėti puikią atmintį. Studentams ar moksleiviams - tai būtų puikus ramaus gyvenimo garantas, dirbantiesiems - gera atmintis pagelbėtų tikrai ne vienoje situacijoje. Bet ar ištikrųjų puiki, netgi tobula atmintis yra toks nuostabus dalykas? JAV šiuo metu gyvena 41-ių metų moteris, kuri atsimena savo gyvenimą nuo 11 metų. Terminas 'atsimena' šiuo atveju yra daugiau negu netikslus. Ji tiksliai žino, ką ir kaip veikė kiekvieną dieną, net kiekvieną valandą, prabėgus ir keliom dešimtims metų. Šį fenomenalų sugebėjimą atradusi dar vaikystėje, moteris stengiasi gyveninti įprastą gyvenimą. Turbūt įdomu, iki kokių smulkmenų ji atsimena prabėgusius metus? Na, ji be problemų atsimena, kad pvz. 1981metais jai paskambino bendramokslis, atsimena taip pat, kad pokalbis tęsėsi 12 minučių, o tuo metu, kai jie kalbėjo, ji rankose laikė mėlynos spalvos pieštuką, kurį pametė kitų metų vasarą, birželio 27 dieną.. Norėtumėte ir Jūs tokios atminties? Aš - turbūt ne. Visų pirma, pagalvokite, kas būtų, jei atsimintumėte kiekvieną savo klaidą: tada taip pasielgiau, tada tą pasakiau, tą padariau. Šie blogi atsiminimai visada bus su Jumis. Ar susapnuotumėte košmarą, ar gyvenimas iškrėstų neitin linksmą pokštą - viso to pamiršti paprasčiausiai negalėsite. Antra - niekada nepamiršite ir kitų žmonių klaidų, bei blogų poelgių - bendravimas su jais taps komplikuotas. Žinoma, tobula atmintis turi ir neginčijamų pliusų.

Siekiant įsiminti didelės apimties informaciją, dar Antikos laikais buvo išrastas specialus metodas - loci. Ši technika remiasi vizualiniais objektais. Daugelį šimtmečių jos mokė mokyklose, universitetuose, todėl labai apmaudu, kad šiais informacijos amžiais, menas įsiminti, nebesulaukia tokio dėmesio. Bandydamas nors truputį ištaisyti šią klaidą, trumpai supažindinsiu su loci metodika ir kaip ją panaudoti realiame gyvenime. Nors ši metodika turi keletą variantų, pateiksiu patį dažniausią. Pasak Cicerono, loci metodą atrado graikų poetas - Simonidas. Jis dalyvavo kviestiniuose pietuose, kurių metu trumpam išėjo į lauką. Tuo momentu sugriuvo pastato stogas, visi buvę pastate - žuvo. Simonidas buvo pakviestas atpažinti žuvusių kūnus. Jis sugebėjo prisiminti visus dalyvius pagal tai, kuriose vietose jie sėdėjo. Loci remiasi mnemonika - t.y. įvairiais būdais, palengvinana įsiminimą ir papildomomis asociacijomis praplečia atmintį. Realybėje viskas pakankamai paprasta - objektui, kurį norime įsiminti mintyse surandama vieta gerai pažįstamoje, pagal tam tikrą principą padalytoje įsivaizduojamoje erdvėje. Taigi pirmas žingsnis būtų susirasti gerai pažįstamą vietą - lauką, namą ar pan. Antikoje tam dažniausiai būdavo pasirenkamas turgus arba bažnyčia. Asmuo turi daug kartų apeitį tą vietą visada ta pačia tvarka. Svarbu kas kartą pradėti nuo tos pačios vietos ir baigti vėlgi ta pačia, kaip ir anksčiau. Taip žmogaus sąmonėje sudaromas idealus pasirinktos vietos atspindys.

Norėtum visada prisiminti ką perskaitei, niekada neužmiršti draugų gimtadienių ar klientų vardų? Kiekvienas gali pagerinti savo atmintį ir be sunkumų įsiminti didelius informacijos kiekius. Puslapyje wikihow.com pateikiami šie patarimai: Įtikink save, jog turi gerą atmintį. Nepasiduok negatyvioms mintims, jog nesugebi įsiminti elementarių dalykų. Tiesiog tobulink atmintį ir džiaukis savo pasiekimais. Užsiimk protine veikla. Gali mokytis užsienio kalbos ar groti muzikiniu instrumentu. Kryžiažodžiai, dėlionės, loginiai žaidimai taip pat padės didinti protines galias. Kasdien sportuok. Reguliarūs pratimai skatina kraujo cirkuliaciją, taigi smegenys gauna daugiau deguonies, tai pagerina jų veiklą. Dėl to lengviau įsimenami nauji dalykai, ir sunkiau pamirštami jau žinomi. Mažink stresą. Nuolatinis stresas neįtakoja smegenų veiklos, tačiau apsunkina įsiminimą. Stresą sunku pašalinti, tačiau įmanoma kontroliuoti. Išmėgink jogą ar kitus atpalaiduojančius pratimus, jei reikia, kreipkis į gydytoją. Tinkamai maitinkis. Iš vaistažolių pagamintų papildų poveikis abejotinas, todėl geriau rinktis sveiką mitybą. Patartina valgyti maistą, praturtintą antioksidantais- brokolius, špinatus, mėlynes ir kitas uogas. Smegenims naudingi tokie papildai kaip tiaminas, vitaminas E, niacinas ir Vitaminas B6. Verčiau valgyk po truputį 5-6 kartus per dieną. Stenkis įsiminti. Jei reikia įsiminti naują dalyką, sukoncentruok visą savo dėmesį į jį ir mintyse susikurk kuo tikslesnį vaizdą.

Žmogaus atmintis yra beribe ir tuo paciu trumpalaike. Ju yra kelios rušys, tai regimoji, girdimoji, jutimine ir kt. Vieni sugeba atsiminti ivairias skaiciu kombinacijas, matematines lygtis, telefonu numerius ir pan., o kiti turi lingvistine atminti, tai yra atsimena kalbas, straipsnius, literaturinius kurinius, eilerašcius. Taigi, kaip pagerinti atminti arba jos neprarasti? Žinoma dauguma jaunu žmoniu ir taip turi gera atminti, bet yra išsiblaške ir gyvena gausios informacijos laikotarpyje, todel jiems yra sunku susikaupti reikiamu momentu. Tam šiais laikais yra prigalvota ivairiu atminties gerinimo pratimu. Vienas iš paprasciausiu kartoti mintinai daugybos lentele. Taipogi neprarasti atminties padeda elierašciu mokymasis mintinai. Užsienio kalbu mokymasis taip pat lavina atminti, stengiantis isiminti ivairius žodžius priverstinai skatiname dirbti musu smegenu atminties lasteles. Vyresnio amžiaus žmonems taip pat priimtina šie metodai, taciau yra dar medikamentu, kadangi farmacija šioje srityje yra labai pažengusi. Žmones vartoja ivairus žolinius antpilus, hemoopatinius papildus, bei cheminius medikamentus. Apart to jiems patartina ivaldyti ir informacines naujoves (internetas, mobilieji telefonai, nes tai taip pat skatina atminti). Taigi atminties gerinimas priklauso nuo jusu domejimosi pasaulio naujienomis, bei samoningumo.

Ruduo – mokslų bei naujų darbų pradžia. Tačiau po vasaros džiaugsmų dažnas pajunta, kad „nebedirba“ galva, sunkiau atsiminti perskaitytą literatūrą, įsipareigojimus... Pagerinti atmintį galite paprastu ir pigiu būdu – pasitelkę liaudies medicinos patarimus. Gera atmintis visų pirma suteikia galimybę ką nors išmokti, atkurti informaciją. Atmintis dažnai pablogėja dėl neteisingo gyvenimo būdo, kai organizmas užsiteršia įvairiomis toksinėmis medžiagomis. Nuolatinis nerimas ir stresas, protinis ir fizinis nuovargis taip pat blogina atmintį. Be to, atmintis blogėja siaurėjant kraujagyslėms dėl cholesterino apnašų. Ji gali pablogėti ir po traumų, piktnaudžiaujant alkoholiu, nuo nemigos, ilgą laiką gydantis kai kurių rūšių vaistais, ypač raminamaisiais. Galvos smegenys sunaudoja apie penktadalį su maistu gaunamos energijos, tad jų veiklą galima stimuliuoti paprasčiausiu maistu. Svarbu žinoti, kiek ir ko reikia valgyti. Vartokite mažiau riebalų, nes jų perteklius organizme neigiamai veikia galvos smegenų darbą, jos gauna mažiau su krauju atnešamos gliukozės – pagrindinio galvos smegenų energijos šaltinio. Be to, riebalai užkemša kraujagysles ir arterijas, todėl pablogėja galvos smegenų aprūpinimas krauju. Morkos stimuliuoja medžiagų apykaitos procesus smegenyse ir padeda įsiminti reikiamą informaciją. Valgydami tarkuotas morkas ar gerdami jų sultis, įpilkite truputį aliejaus – organizmas geriau pasisavins naudingąsias medžiagas.

Nakties miegas tikriausiai yra geriausias būdas gerinti atmintį, rodo šveicarų mokslininkų tyrimas. Tyrėjai nustatė, kad miegas turi didelį poveikį smegenų funkcionavimui kitą dieną. Miegas stiprina smegenų nervų ląstelių ryšį, o tai yra labai svarbu produktyviam mokymuisi ir gerai atminčiai, skelbia BBC. Šis Ženevos universiteto tyrimas buvo pristatytas per Europos neurologijos mokslų federacijos konferenciją. Mokslininkai tyrė grupę savanorių, kurie buvo mokomi naujų įgūdžių ir jiems buvo rodomi paveikslėliai, kuriuos jie vėliau turėjo prisiminti. Tuomet daliai tyrimo dalyvių buvo leista miegoti aštuonias valandas, o kita grupė galėjo tik trumpam nusnūsti arba visai nemiegojo. Kitą dieną tyrėjai jų paprašė pakartoti užduotis arba prisiminti paveikslėlius, o tuo metu jų smegenys buvo skenuojamos vadinamuoju funkcinio magnetinio rezonanso metodu. Tie tyrimo dalyviai, kurie miegojo visą naktį, geriau atliko užduotis ir tai rodė jų smegenų veikla. Anot tyrimo vadovės Sophie Schwartz, tyrimas parodė, kad miegas padeda smegenims įtvirtinti naujai įgytas žinias ir pagerinti atmintį. Tačiau, pasak mokslininkės, reikia atlikti daugiau tyrimų šioje srityje ir nustatyti, kiek laiko žmogui reikia miegoti, kad būtų pasiektas optimaliausias rezultatas. Didžiosios Britanijos Norvičo universiteto ligoninės gydytojo Neilo Stanley teigimu, šis tyrimas dar kartą įrodė, kad naktį labai svarbu gerai išsimiegoti.