Mikroelementai – Cinkas
| |

Mikroelementai – Cinkas

Cinkas yra mikroelementas, būtinas daugeliui organizmo biologinių funkcijų. Cinkas svarbus imunitetui, virškinimo sistemos veiklai. Cinkas palaiko normalų augimą ir vystymąsi, svarbus moterų ir vyrų lytinėms funkcijoms. Cinkas gali apsaugoti prostatą nuo pažeidimų ir sumažina prostatos piktybinių susirgimų riziką. Šis mikroelementas svarbus skonio ir uoslės pojūčiams, apetito reguliavimui, skatina žaizdų gijimą. Cinkas taip pat turi antioksidacinių savybių. Cinko šaltiniai: pupelės, lęšiai, riešutai, grūdai, moliūgo sėklos. Suaugusiems per parą rekomenduojama suvartoti 10 – 15 miligramų cinko. Cinko trūkumas pasireiškia esant kasos sutrikimams, cukriniam diabetui, alkoholizmui, virškinimo sutrikimams. Esant cinko trūkumui slenka plaukai, trūkinėja oda, viduriuojama, gali pablogėti atmintis, regėjimas, uoslės ir skonio pojūčiai, susilpnėja imunitetas, sutrinka augimas, sumažėja lytinių organų vystymasis, gali išsivystyti vyrų nevaisingumas. Per didelis kiekis cinko gali būti kenksmingas organizmui. Cinkas mažina geležies, vario, fosforo ir kai kurių vaistų isisavinimą. Cinkas gali sukelti pykinimą, pilvo skausmą, burnos sudirginimą, nemalonų skonį burnoje. Per didelis kiekis cinko silpnina imunitetą.

Riebalai
| |

Riebalai

Riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Jų energetinė vertė yra didžiausia palygimus su kitomis maisto medžiagomis. Su riebalais žmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas pats negali pasigaminti, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų. Be to, riebalai gerina patiekalų skonines savybes. Riebalai – tai skirtingų triacilglicerolių mišinys. Triacilglicerolį sudaro trys riebalų rūgščių molekulės, susijungusios su gliceroliu. Riebalų rūgštys būna sočiosios (tarp anglies atomų neturinčios dvigubų jungčių), mononesočiosios (turinčios vieną dvigubą jungtį) ir polinesočiosios (turinčios dvi ar daugiau dvigubų jungčių). Nuo riebalų rūgščių sudėties priklauso jų savybės. Riebalai, turintys daug sočiųjų rūgščių, kambario temperatūros būna kieti (jautienos, kiaulienos riebalai, sviestas). Dauguma augalinių aliejų sudaryti iš nesočiųjų rūgščių, todėl yra skysti. Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Per daug vartojant sočiųjų riebalų rūgščių, didėja cholesterolio koncentracija kraujyje. Jis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse – vystosi aterosklerozė, kurios padarinys gali būti išeminė širdies liga, smegenų insultas, protarpinis šlubumas. Todėl sočiosios riebalų rūgštys turi sudaryti mažiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos vertės. Daug sočiųjų riebalų rūgščių turi riebūs mėsos ir pieno produktai. Mononesočiosios riebalų rūgštys nedidina cholesterolio koncentracijos kraujyje.

Mikroelementai – Fluoras
| |

Mikroelementai – Fluoras

Fluoras yra būtinas mikroelementas kaulams ir dantims formuotis, svarbus ėduonies profilaktikai. Trūkstant fluoro padidėja dantų ėduonies, osteoporozės rizika. Fluoro šaltiniai: kava, arbata, soja, špinatai, ryžiai, svogūnai. Rekomenduojama paros norma vaikams – 1,4 – 4 mg, paaugliams – 0,5 – 2,5 mg fluoro. Suvartojant per daug fluoro vaikams gali atsirasti baltos dėmės ant dantų.

Viskas apie riebalus
| |

Viskas apie riebalus

Riebalai yra esminiai nutrientai. Jie yra vieni iš pagrindinių organinių medžiagų, įeinančių į visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtį. Riebalai gamina didelį kiekį energijos. Jie gali būti augaliniai ir gyvūniniai. Pagrindinė visų riebalų savybė – jie netirpūs vandenyje. Riebalai susideda iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Skonio bei kvapo, struktūros, lydymosi taško ir maistingumo vertės charakteristika priklauso nuo esančių riebalų rūgščių rūšies. Maisto riebalai, kurie yra kieti ar skysti, savo sudėtyje turi mišrias riebalų rūgštis. Pvz.: sviestas turi daugiau nei 29 įvairių riebalų rūgščių. Visi riebalai, nepriklausomai nuo riebalų rūgščių, turi didelę energinę vertę. Maisto riebalai – tai įvairių riebalų mišinys, kuris sudarytas iš sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, fosfolipidų. Jei maiste daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, tai – sotieji riebalai, jei nesočiųjų riebalų rūgščių – nesotieji riebalai. Sotieji riebalai kambario temperatūroje yra kieti, jų šaltiniai – gyvūniniai riebalai. Nesotieji riebalai dažniausiai yra augaliniai. Aliejuose yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių, išskyrus kokoso riešutų aliejų, kuriame yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Maisto riebalų kiekis įvairiuose produktuose yra skirtingas. Dauguma maisto riebalų ir kūno riebalų atsargos yra vadinami trigliceridais. Trigliceridai yra sudaryti iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Riebalai skiriasi įvairia riebalų rūgščių kombinacija su gliceroliu.

Ką daryti, jeigu pablogėjo atmintis
| |

Ką daryti, jeigu pablogėjo atmintis

Ruduo – mokslų bei naujų darbų pradžia. Tačiau po vasaros džiaugsmų dažnas pajunta, kad „nebedirba“ galva, sunkiau atsiminti perskaitytą literatūrą, įsipareigojimus… Pagerinti atmintį galite paprastu ir pigiu būdu – pasitelkę liaudies medicinos patarimus. Gera atmintis visų pirma suteikia galimybę ką nors išmokti, atkurti informaciją. Atmintis dažnai pablogėja dėl neteisingo gyvenimo būdo, kai organizmas užsiteršia įvairiomis toksinėmis medžiagomis. Nuolatinis nerimas ir stresas, protinis ir fizinis nuovargis taip pat blogina atmintį. Be to, atmintis blogėja siaurėjant kraujagyslėms dėl cholesterino apnašų. Ji gali pablogėti ir po traumų, piktnaudžiaujant alkoholiu, nuo nemigos, ilgą laiką gydantis kai kurių rūšių vaistais, ypač raminamaisiais. Galvos smegenys sunaudoja apie penktadalį su maistu gaunamos energijos, tad jų veiklą galima stimuliuoti paprasčiausiu maistu. Svarbu žinoti, kiek ir ko reikia valgyti. Vartokite mažiau riebalų, nes jų perteklius organizme neigiamai veikia galvos smegenų darbą, jos gauna mažiau su krauju atnešamos gliukozės – pagrindinio galvos smegenų energijos šaltinio. Be to, riebalai užkemša kraujagysles ir arterijas, todėl pablogėja galvos smegenų aprūpinimas krauju. Morkos stimuliuoja medžiagų apykaitos procesus smegenyse ir padeda įsiminti reikiamą informaciją. Valgydami tarkuotas morkas ar gerdami jų sultis, įpilkite truputį aliejaus – organizmas geriau pasisavins naudingąsias medžiagas.

| |

Egzistencinė terapija

Egzistencinės terapijos tikslas – padėti žmogui – sveikam ir sergančiam – suprasti savo gyvenimą, jo kūrimo būdus, jame slypinčius paradoksus ir dilemas bei atrasti prasmingos ateities kūrimo kelius. Egzistencinę terapiją apibūdina du svarbiausi dalykai. Pirma, žmogaus kaip būties-pasaulyje arba kaip nenutrūkstamo gyvenimo proceso samprata. Ypač pabrėžiamas žmogaus susietumas su savo gyvenimo kontekstu (pasauliu). Pati psichoterapija nukreipta ne tiek į asmenybės keitimą, kiek į savo gyvenimo gilesnį bei platesnį supratimą. Antra, žmogaus gyvenimas siekiamas suprasti analizuojant jo sąveiką su universaliaisias egzistenciniais veiksniais, kurių svarbiausi yra šie: būties jausmas; laisvė, jos ribos bei atsakomybė už ją; gyvenimo baigtinumas arba mirtis; nerimas; kaltė; laikas; prasmė ir beprasmybė. Egzistencinė terapija remiasi egzistencine ir fenomenologine filosofija. Egzistencinės terapijos mokymo programa parengta prof. R.Kočiūno ir vykdoma Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institute, įkurtame 1995 m. Ji susideda iš pradinio, bazinio kurso, trunkančio 1,5 metų (486 val.) ir profesionaliojo lygio kurso, kurio trukmė 2 metai (582 val.). Programa skirta psichologams, psichoterapeutams, gydytojams bei socialiniams darbuotojams, besidomintiems psichologiniu konsultavimu ir psichoterapija. Priimant mokytis pirmenybė teikiama praktikuojantiems psichoterapiją arba psichologinį konsultavimą.

Miegas – geriausias būdas gerinti atmintį
| |

Miegas – geriausias būdas gerinti atmintį

Nakties miegas tikriausiai yra geriausias būdas gerinti atmintį, rodo šveicarų mokslininkų tyrimas. Tyrėjai nustatė, kad miegas turi didelį poveikį smegenų funkcionavimui kitą dieną. Miegas stiprina smegenų nervų ląstelių ryšį, o tai yra labai svarbu produktyviam mokymuisi ir gerai atminčiai, skelbia BBC. Šis Ženevos universiteto tyrimas buvo pristatytas per Europos neurologijos mokslų federacijos konferenciją. Mokslininkai tyrė grupę savanorių, kurie buvo mokomi naujų įgūdžių ir jiems buvo rodomi paveikslėliai, kuriuos jie vėliau turėjo prisiminti. Tuomet daliai tyrimo dalyvių buvo leista miegoti aštuonias valandas, o kita grupė galėjo tik trumpam nusnūsti arba visai nemiegojo. Kitą dieną tyrėjai jų paprašė pakartoti užduotis arba prisiminti paveikslėlius, o tuo metu jų smegenys buvo skenuojamos vadinamuoju funkcinio magnetinio rezonanso metodu. Tie tyrimo dalyviai, kurie miegojo visą naktį, geriau atliko užduotis ir tai rodė jų smegenų veikla. Anot tyrimo vadovės Sophie Schwartz, tyrimas parodė, kad miegas padeda smegenims įtvirtinti naujai įgytas žinias ir pagerinti atmintį. Tačiau, pasak mokslininkės, reikia atlikti daugiau tyrimų šioje srityje ir nustatyti, kiek laiko žmogui reikia miegoti, kad būtų pasiektas optimaliausias rezultatas. Didžiosios Britanijos Norvičo universiteto ligoninės gydytojo Neilo Stanley teigimu, šis tyrimas dar kartą įrodė, kad naktį labai svarbu gerai išsimiegoti.

| |

Magneto – terapijos taikymas

Magneto-terapija – tai visų pirma natūrali terapija, nesusieta su jokiomis sudėtingomis procedūromis. Tai pati paprasčiausia, pati pigiausia, pati neskausmingiausia ir pati patikimiausia terapija iš visų žinomų. Naudojant magneto-terapiją nereikia gerti vaistų, leisti jų į organizmą švirkštais ir pan. Vienintelis naudojamas instrumentas yra magnetas. Magneto sudaromas laukas yra visiškai nepavojingas, jis laisvai ir neskausmingai pereina per odą, audinius ir kaulus. Magnetinė terapija yra ypač paprastai taikoma, bet tuo pat metu kur kas patikimesnė, nei daugelis kitų gydymo būdų. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad žmogaus kraujas ir raumenys reaguoja į magnetinį lauką ir tai teigiamai veikia medžiagų apykaitą ląstelėse, stimuliuoja žmogaus gyvybinę energiją. Įrodyta, jog elektromagnetai ir pastovūs magnetai ypač efektyvūs atstatant prarastą energiją ir stiprinant imuninę sistemą, kas savo ruožtu padeda išgydyti daugelį ligų ir panaikinti skausmą. Gydant kintančių magnetinių impulsų pagalba (KMI), kaip pažymi amerikiečių mokslininkai, naudojami magnetiniai impulsai, sukuriami pastovia elektros srove, skirtingai nei terapija, kintančios srovės pagrindu. Pastovios srovės impulsai pirmiausia padeda gydant kremzlių disfunkcijas ir todėl efektyvūs gydant degeneracinius sąnarių pokyčius. Greičiausiai, tokie impulsai yra kur kas artimesni natūraliems procesams, vykstantiems kremzlėse, nei kintamos srovės impulsai.

Kaip pagerinti ir išlaikyti puikią atmintį?
| |

Kaip pagerinti ir išlaikyti puikią atmintį?

Kaip pagerinti ir išlaikyti puikią atmintį? Jei smegenys tinkamai maitinami, puikią atmintį galite išlaikyti ilgą laiką. Siekti, kad smegenys nuolat dirbtų yra labai svarbu, ypač brandesniame amžiuje, tačiau tik rūpestingas smegenų maitinimas gali užtikrinti ilgalaikį sveikų smegenų funkcionavimą. Protinė veikla – tyrimai parodė, kad trys valandos protinės veiklos per dieną, kaip pavyzdžiui, kryžiažodžių sprendimas, dėlionės, gali apsaugoti nuo sklerozės. Aktyvus duomenų kartojimas – naujų kalbų mokymasis ar naujų įgūdžių įgijimas padeda smegenų veiklai funkcionuoti ir išlaikyti gerą atmintį. Todėl patartina atmintinai mokytis eilėraščius, užsienio kalbų žodžius. „Atminties gimnastika“ – rekomenduojama pabandyti mintinai suskaičiuoti sumą, kurią reikės mokėti parduotuvėje ar kavinėje; atsiminti draugų telefonų numerius, gimimo datas. Kai kurie maisto produktai – citrinos, kuriose yra daug vitamino C, padeda įsiminti reikiamą informaciją; figos skatina kūrybinį darbą; bananuose yra atmintį gerinančio serotonino. Žuvis gali būti vadinama „smegenų maistu“, nes joje yra Omega-3 riebiųjų rūgščių. Jūros gėrybės turi cinko, kuris stimuliuoja nervų sistemos funkcionalumą ir aktyvumą, jos veiklą. Augaliniai smegenų veiklos gerintojai – ženšenis gerina smegenų funkciją, padidindamas hormonų lygį; Gingko Biloba pagerina kraujo tekėjimą į smegenis, o taip užtikrinamas geresnis maitinimas smegenims.

| |

Magnetų poveikis žmogaus organizmui

Iki šių laikų buvo manoma, kad žmogaus organizme nėra magnetinių receptorių, būdingų atskiroms gyvūnų rūšims. Bet prieš kelis metus Kalifornijos technologijos instituto mokslininkams pavyko aptikti mikroskopiško dydžio magnetines daleles žmogaus smegenyse, ypač smegenų žievėje. Jos tokios smulkios, kad ilgą laiką nepavyko jų surasti net sudėtingiausios aparatūros pagalba. Taip pat jau nustatyta, kad žmogaus kraujas ir raumenys irgi silpnai reaguoja į magnetinį lauką ir tai teigiamai veikia medžiagų apykaitą ląstelėse, stimuliuoja žmogaus gyvybinę energiją. Nustatyta, kad pagrindinis mus veikiantis magnetizmo šaltinis – Žemės magnetinis laukas – per paskutinius 500 metų susilpnėjo maždaug dvigubai ir toliau silpnėja vidutiniškai 5% kas šimtą metų. Tai skatina mūsų gyvenamoji aplinka: gelžbetoniniai daugiaaukščiai namai, kuriuose praleidžiame vis daugiau laiko izoliuoja mus nuo jau ir taip silpno Žemės magnetinio lauko. Pagal vieną iš teorijų, magnetizmo trūkumas gali sukelti visą aibę liguistumo požymių, varginančių vis daugiau žmonių. Daktaras Kioši Nakagava šį reiškinį pavadino magnetinio lauko deficito sindromu. Nustatyti sindromą ir tikslią diagnozę nėra paprasta, kadangi simptomai būdingi ir kitiems susirgimams: hipertonijai, diabetui arba ataksijai (judesių koordinacijos sutrikimas). Ligos sindromas ir diagnozė gali būti tiksliai nustatyti tik užfiksavus teigiamą reakciją į gydymą magnetų terapija.