| | |

Česlovas Juršėnas (Biografija)

Česlovas Juršėnas gimė 1938 m. gegužės 18 d. Švenčionių apskrities (dabar – Ignalinos rajonas) Panižiškės kaime valstiečių šeimoje. 1955 m. aukso medaliu baigė Ignalinos vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą. 1960 m. įgijęs žurnalisto diplomą, 15 metų dirbo žiniasklaidos baruose: iš pradžių savaitraščio „Statyba”, dienraščio „Tiesa” redakcijose, o nuo 1964 m. – Televizijos ir radijo komitete tarptautiniu apžvalgininku, Televizijos informacijos redakcijos vyriausiuoju redaktoriumi. 1973 m. baigė Sankt Peterburgo (tada – Leningradas, Rusija) aukštosios partinės mokyklos žurnalistikos specialybę, kelerius metus dirbo Lietuvos komunistų partijos (LKP) CK ir Ministrų Tarybos aparatuose. 1978-1983 m. vadovavo „Vakarinių naujienų” dienraščiui. Prasidėjus Atgimimui grįžo į Lietuvos televiziją, 1988-1989 m. organizavo ir vedė pirmąsias „Atgimimo bangos” ir kitas populiarumą turėjusias laidas. 1989 m. įvedus Vyriausybės informacijos atstovo pareigybę, tapo pirmuoju atgimstančios Lietuvos valdžios atstovu spaudai, vėliau – atsakingu už ryšius su Aukščiausiąja Taryba.

| | |

Artūras Paulauskas (Biografija)

Artūras Paulauskas gimė 1953 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. 1971 m. baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1976 m. jį baigė ir įgijo teisininko specialybę. 1976–1979 m. dirbo Kaišiadorių rajono prokuratūroje tardytoju, 1979–1982 m. – Kaišiadorių rajono prokuratūroje prokuroro pavaduotoju, 1982–1987 m. – Varėnos rajono prokuroru. 1987 m. buvo paskirtas Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotoju. 1990–1995 m. dirbo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru, 1995–1997 m. – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju. 1997–2000 m. vertėsi advokato praktika. 1997 m. dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidentus. 2000 m. spalio 19 d. pirmajame 2000–2004 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo išrinktas Seimo Pirmininku.

| | |

Liūdnas vaizdelis

Ar prisimenate, ką prieš 20 metų rašė ,,Tiesa“, ,,Komjaunimo tiesa“? Jaunajai kartai primenu, kad tai buvo didžiausi ir beveik vieninteliai to meto dienraščiai ir rašė jie beveik vienodai apie Komunistų partijos nuopelnus mūsų ekonomikai, kultūrai, mokslui, karvių pieningumui bei bulvių derliui. Tiesa ,,Tiesoje“ buvo vienintelė ir nediskutuotina, o,,Komjaunimo tiesa“ jai ugningai pritardavo. Skaitytojui rinktis nebuvo iš ko: du laikraščiai, o ir tie vairuojami vienos tvirtos partijos vairininkų, tad ir vadinami buvo partijos bei komjaunimo,,organais“. Žmonės skaitė, nes nebuvo ką daugiau skaityti, o tie, kurie neskaitė vistiek vieną iš ,,organų“ užsiprenumeruodavo, mat tai daryti įsakydavo įmonės vadovas ar partinės organizacijos sekretorius. Šiandien galėtume pasidžiaugti, kad praėjo tie laikai ir perkam tuos leidinius, kurie mums patinka, kuriais tikime. Galėtume džiaugtis, kad demokratija įsitvirtino, jeigu ne… kelionė į Kėdainius. Į miestą, kurį jo meras V. Muntianas prieš savaitę „ Lietuvos ryte“ pavadino demokratijos lopšiu. Žiūrėk, net neįtarėm, iš kur ta demokratija Lietuvoje atsirado. Gi pasirodo iš Kėdainių! Taigi iš tiesų verta tame mieste atidžiau pasidairyti ir su ta ,,demokratija“ susipažinti. Kėdainiai buvo toks miestas, kaip miestas, sovietiniais laikais turėjo savo laikraštį skambiu pavadinimu ,,Tarybinis kelias“ ir tuo keliu pergalingai žygiavo į šviesų komunizmo rytojų. Nei geriau, nei blogiau kaip kiti tokio dydžio rajonų centrai. Turėjo Kėdainiai ir vietinę televiziją, kurioje dirbo gal ne šalies žurnalistikos žvaigždės, bet vis dėlto profesionalai, kokių provincijoje ne tiek jau daug ir tegyvena.

| | |

Valdas Adamkus: žmonės jau pasimokė, kas yra melu grindžiamas populizmas

Valstybės vadovo posto pakartotinai siekiantis kadenciją baigęs Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus per antrąją savo kadenciją žada rūpintis socialinės ir ekonominės gerovės Lietuvoje kūrimu. “Pirmuosius penkerius metus daugiau dėmesio kreipiau į užsienio politiką. Siekiau, kad Lietuva būtų priimta į Vakarų struktūras, kad jos pasiekimai būtų įvertinti. Tai buvo padaryta”, – Eltai tvirtino V. Adamkus. Jo žodžiais, atėjęs laikas mažinti Lietuvoje pavojingai didėjančią socialinę nelygybę. Pasak V. Adamkaus, Prezidentas turi pakankamai teisių ir galių daryti įtaką Seimui ir Vyriausybei, kad būtų priimamos bei deramai įgyvendinamos skurdo ir nepritekliaus įveikimo programos. “Prezidentas nekels atlyginimų, pensijų, nedirbs ministerijų darbo, bet jis turi moralinį autoritetą ir gali spausti Seimą ir Vyriausybę, kad tokios programos būtų įgyvendintos”, – pažymėjo kadenciją baigęs šalies vadovas.

Valdo Adamkaus demaskavimas
| | |

Valdo Adamkaus demaskavimas

“Jei kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus būtų išrinktas prezidentu dar kartą, jam rudenį gali grėsti interpeliacija”, – sakė redakcijos šaltiniai iš Socialdemokratų partijos. Mat būdamas Prezidentu Valdas Adamkus palaimino “Mažeikių naftos” pardavimą (atidavimą) JAV kompanijai “Williams”, o Vytauto Landsbergio vadovaujamas Seimas dėl šio sandorio priėmė įstatymą, kurį vėliau Konstitucinis Teismas pripažino antikonstituciniu. “Todėl remiantis Konstitucinio Teismo sprendimu ir Seimo laikinosios komisijos išvadomis, pasikeitus Seime daugumai, rudenį Valdui Adamkui gali būti inicijuota apkalta, ir jei Adamkus bus išrinktas Prezidentu, tai tama poste jis turbūt džiaugsis neilgai”, – “Laisvam laikraščiui” sakė šaltiniai iš Socialdemokratų frakcijos Seime. Taigi aktyviai dalyvavęs Rolando Pakso nuvertime, Valdas Adamkus pats savo kailiu gali patirti, ką reiškia būti atstatydintam. Jam, redakcijos duomenimis, yra ruošiama visa puokštė kaltinimų – dėl “Mažeikių naftos” atidavimo “Williamsui”, dėl visos eilės Lietuvos pilietybių suteikimo neaiškiems ir Lietuvai nenusipelniusiems asmenims, dėl priesaikos davimo svetimai valstybei. Kaip žinia, neseniai Valdas Adamkus pietavo Kėdainių su vietiniu oligarchu Viktoru Uspaskich, o jų pokalbio detalės ir tema nėra atskleidžiama. Nors žiniasklaidoje buvo spėliota, kad gal jie kalbėjo apie pinigus – gal Adamkus prašė Uspaskich, kad šis paremtų jo rinkiminę kampaniją, redakcijos šaltiniai teigia, kad dabar Adamkui svarbiausia ne pinigai, bet užsitikrinti, kad prisiekęs naujasis Seimas nepradėtų apkaltos prieš Adamkų (jei šis bus išrinktas).

K.Prunskienė 1991 metais: kalba slapti KGB dokumentai
| | |

K.Prunskienė 1991 metais: kalba slapti KGB dokumentai

K.Prunskienės veiklą 1991 metais, po to, kai ji neteko premjerės posto, iliustruoja unikalūs KGB archyviniai dokumentai, 1995 m. paskelbti leidinyje „Iš naujausios Lietuvos istorijos“. Šį leidinį redagavo dabartinė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė. Čia publikuojami labai reikšmingi dokumentai, norint suprasti, kas vyko Lietuvoje ir aplink ją 1991 m. pirmojoje pusėje, kai mūsų šalis, vis dar okupuota sovietinės kariuomenės, neturėdama tarptautinio pripažinimo, patirdama milžinišką Maskvos spaudimą, žingsnis po žingsnio ėjo išsivadavimo iš okupantų gniaužtų link. Tuometinio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V.Landsbergio, premjero G.Vagnoriaus, užsienio reikalų ministro A. Saudargo pozicija buvo tvirta – siekti visiškos Lietuvos nepriklausomybės. Deja, tuo pat metu kai kurie kiti politikai siekė asmeninių interesų, bandė eiti į kompromisus su okupantais, kenkti anksčiau išvardytų tuometinių šalies vadovų įvaizdžiui, o kartu ir visos atsikuriančios mūsų valstybės prestižui Vakaruose. Ne veltui, prieš rinkdami vieną ar kitą politiką į aukščiausią šalies postą, turime įvertinti jo valstybinį patikimumą. Iš leidinio „Iš naujausios Lietuvos istorijos“ sužinome, kad KGB agentas Vokietijos lietuvis Algis Klimaitis, slapyvardžiu Kliugeris, palaikė artimus ryšius su K.Prunskiene. Apie K.Prunskienės veiklą Vakaruose 1991 m., po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, Lietuvai atkakliai vaduojantis iš sovietinės okupacijos ir siekiant tarptautinio pripažinimo, Kliugeris informuodavo savo „šeimininkus“ – KGB Lietuvos padalinį.

| | |

V.Adamkus žada vetuoti Pilietybės įstatymo pataisas

Prezidentas Valdas Adamkus žada vetuoti Seimo priimtas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios sugriežtino Lietuvos pilietybės įgijimo per santuoką sąlygas. Kaip BNS trečiadienį sakė prezidento patarėja Toma Birmontienė, atitinkamą dekretą šalies vadovas turėtų pasirašyti dar šią savaitę. Pasak patarėjos, prezidentui abejonių sukėlė dar praėjusios kadencijos Seimo lapkričio 11 dieną priimta pataisa, numatanti, kad susituokusiam su Lietuvos piliečiu asmeniui pilietybė gali būti suteikta tik po dešimties bendro gyvenimo šalyje metų. Iki šiol galiojančiame Pilietybės įstatyme šis terminas yra perpus trumpesnis – pilietybei gauti užteko su sutuoktiniu Lietuvoje nuolat gyventi penkerius metus. Pailginti natūralizacijos terminą pasiūlė Valstybės saugumo departamentas, kuriam pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Europos konvencija dėl pilietybės leidžia nustatyti dešimties metų natūralizacijos terminą.

| | |

K. Prunskienės biografija

1949-1956 m. mokėsi Švenčionių rajono Kaltanėnų septynmetėje mokykloje, nuo 1956 m. – Vilniaus 1-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1960 m. Tais pačiais metais ji įstojo į Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą, kurį 1965 m. baigė su pagyrimu ir pradėjo savo kaip ekonomistės karjerą. 1971 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidatės disertaciją, 1978 m. tapo Vilniaus universiteto docente, 1986 m. – ekonomikos mokslų habilituota daktare. 1982, 1986 m. ir vėliau dirbo mokslinį darbą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. 1986-1988 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja. 1988-1989 m. tapo Liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore, profesore. 1989 m. paskirta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja.

| | |

Nesuvaidinta meilė Lietuvai

Susitikime su „Valstiečių laikraščio“ žurnalistais V.Adamkus sakė, kad didžiausias rūpestis dabar – kaip paimti Europos Sąjungos (ES) paramą. Tai, kad Susisiekimo, Aplinkos ministerijos vėluoja pateikti projektus ir kyla rizika Lietuvai netekti šimtų milijonų – didžiulis skandalas. V.Adamkus įsitikinęs, kad jis sugebėtų kontroliuoti pareigūnų darbą ir pareikalauti atsakomybės. Jis atkreipė dėmesį ir į Žemės ūkio ministerijos darbą. Ji atsakinga už tai, kad tik 10 proc. žemdirbių deklaravo pasėlių plotus. Iki birželio 1 d. nesuspėjusieji jų deklaruoti negaus tiesioginių išmokų. „Šalčininkuose kalbėjausi su ūkininkais. Žemės ten blogos, žmonės nusiminę, jie mano, kad negalės pasinaudoti ta parama, kuri išsiderėta iš ES. Žmonės kaltina Vilnių, ministeriją, kad nepadėjo parengti planų, nekonsultavo. Savivaldybė nesugeba jiems padėti. O laiko beveik nebeliko. Reikia visoms institucijoms sukrusti, važiuoti į kaimą ir padėti žmonėms užpildyti deklaracijas“, – kalbėjo V.Adamkus. Jis prisiminė, kaip viename susitikime moteris sakė: „Aš turiu tris vaikus, gaunu 300 Lt. Batų vaikams negaliu nupirkti“. „Ką aš turiu atsakyti šitaip vargstantiems žmonėms? Meluoti kaip R.Paksas aš negaliu. Galiu tik pažadėti pagalbą paimant ES paramą, galiu patikinti, kad dabar visi, norintys dirbti, galės užsidirbti“, – aiškino V.Adamkus.

| | |

Kazys Saja Pagiriamasis žodis V. Uspaskichui

Jis – rusas. Ir tai jau pranašumas, nes mes savųjų nemylim. Viktoras – daug didesnės tautos atstovas, jo gimtosios šalies interesai, ambicijos – ė, nepalyginsi – ne tokios kuklutės kaip mūsų. Tai labai plačių užmojų žmogus. Žirinovskis – apgailėtinas plepys lyginant su tokiu praktiku, kaip Viktoras Uspaskich. Kėdainiuose įsitvirtinęs milijonierius pačiam jėgų žydėjime. Jis neišgyveno jokių Lietuvos ,,išvadavimų”. Iš ,,lašinių ir marškinių” 1941 metais… Jo niekas negaudė ir nešaudė. Jis pats iš tų kraštų, kurių snieguotos platybės priglobė dešimtis tūkstančių leituvių. Nei Viktoro, nei jo artimųjų ,,nevadavo” ir vokiečiai, klasinę neapykantą ir ,,brolišką meilę tautoms” pakeitę rasine ir šovinistine. Jam neteko po karo dusti partizanų žeminėse, nelaužė jo kaulų čekistai, neišbuožino ,,trojkos”, neteisė penkiolikai ar dvidešimt penkeriems metams katorgos darbų be teisės grįžti į Tėvynę. Viktoros niekas nevarė į kolchozus, ir niekas jam nesakė,,ja vaševo sobačevo jazyka ne ponimaju”. Jis buvo vienas iš tų neprašytų svečių, atsidanginusių į Lietuvą, čia vis labiau mylimas, vis labiau turtėjantis ir vis dar virkdantis savo ,, garmošką”: