Operacinės sistemos

Pasaulinės IT bendrovės IBM ir "Hewlett-Packard" (HP) pranešė per 2002 m. uždirbusios milijardines pajamas iš produktų su "Linux" sistemomis. HP paskelbė gavusi 2 mlrd. JAV dolerių pajamų iš "Linux" produktų, IBM - 1,5 mlrd. dolerių. Be to, IBM atstovai pareiškė, kad "Linux" produktų pardavimas bendrovei buvo pelningas. Pernai buvo teigiama, kad visos investicijos į "Linux" neatsipirko. Faktai rodo, kad, nors pati "Linux" sistema gali būti įsigyjama nemokamai, iš jos galima gauti pelno. Abi bendrovės - tiek IBM, tiek HP - prekiauja serveriais, naudojančiais "Linux", ir šia programine įranga bei su ja susijusiomis paslaugomis. "Microsoft" šiuo klausimu dar kartą patvirtino savo poziciją, kad "Linux" dėl savo panašumo į "Unix" sistemas negali pakeisti galiūnės gaminamų "Windows". Be to, "Microsoft" nori patraukti atvirojo kodo sistemų vartotojus į savo pusę ir tikisi, kad jie pereis prie "Windows" sistemų naudojimo.

Jeigu jūs atnaujinate iš 7.0, 7.1 or 7.2 Mandrake Linux versijos nepamirškite pasidaryti duomenų kopiją. Atnaujinimas iš ankstesnių versijų (prieš 7.0) NĖRA palaikomas! Pastaruoju atveju jums reikia sistemą įdiegti naujai, o ne atnaujinti. Mandrake Linux taip pat galite įdiegti į Windows 95/98/ME sistemą, naudojant Linux for Windows. Tai nereikalauja diskų skirstymo ir įdiegia Linux į Windows katalogą. Tai būdas atrasti Mandrake Linux nekeičiant Windows sistemos, tačiau tai vyksta gerokai lėčiau. Taipogi Mandrake Linux digs kai jūs išnaujo įdiegsite Windows. Dėl Linux for Windows naudojimo žr. 2 punktą.

1991 metais Helsinkio Universiteto paskutinio kurso studentas Linusas Torvaldsas(Linus Torvalds) įsigijo naujutėlį IBM 80386 PC. Nusivylęs kompiuteryje buvusia operacine sistema, jis nusprendė vietoje jos paleisti UNIX'o sistemą. Tačiau UNIX'o sistema buvo per brangi todėl Linusas su talentingų programuotojų komanda nusprendė imtis sunkaus uždavinio sukurti naują UNIX'o sistemos versiją. Jie sukūrė operacinės sistemos branduolį (kernel) ir pavadino jį Linux'u. Vienas iš svarbiausių Linuso Torvaldso sprendimų pirmosiomis Linux'o sistemos branduolio kūrimo dienomis buvo visiems laisvai naudotis, sistemos pradiniais tekstais (source code). Kelios organizacijos sukaupė daug nemokamai platinamos programinės įrangos, kurią buvo galima rasti nemokamai platinamos programinės įrangos fonde (Free Software Foundation) bei kitose vietose, sujungė ją su Linux'o branduoliu ir sugalvojo kaip visa tai įdiegti į kompiuterį. Visas šis procesas vadinamas programinio paketo kūrimu (creating distribution).

Jeigu jau kalbėti tiksliai, tai "Linux" - tai tik gana mažas "Unix" genties operacinės sistemos branduolys, leidžiantis kompiuteriui naudotis atmintimi ir kitais resursais, bendrauti su įvairiais vidiniais ir išoriniais įrenginiais, paleidinėti bei valdyti kitas programas. Įdiegtos "Linux" sistemos branduolys (angl. "kernel") diske užima mažiau nei vieną megabaitą. Visa kita (įskaitanti net ir tekstinius bei grafinius apvalkalus) yra tik papildomos programos, kurios sistemos darbui nėra būtinos. Nepaisant to, toliau tekste bendru "Linux" terminu bus vadinama pačios operacinės sistemos (jos branduolio) bei joje veikiančių programų visuma.

Kad ir kaip besistengtumėte taupyti vietą savo kompiuterio kietajame diske - po standartinio "Linux" paketo įdiegimo čia bus įrašyta ne mažiau kaip keliasdešimt tokių programų, kurių Jums tikrai niekuomet neprireiks. Daugelis eilinių sistemos vartotojų nė neįtars, kad jie gali naudotis net keliais skirtingais teksto ir dvejetainių failų redaktoriais, įvairiausiomis terminalinėmis programomis ir programavimo įrankiais, WWW, FTP, DNS ir DHCP serveriais bei sunkiai suprantamais tinklo protokolo valdymo įrankiais. Net ir užkietėjusiems "Linux" fanatikams reikia tik dalies šių programų, o ką jau bekalbėti apie paprastus mirtinguosius. Gal tai ir nėra blogai, bet atkalus "Linux" firmų siekimas tiesiog palaidoti "Linux" vartotojus po didžiule skirtingų programų krūva nepaliauja stebinti.

"Linux", kaip ir kitos "Unix" versijos, pasižymi ypatingu stabilumu. Tuo vis dar negali pasigirti "Microsoft". Daugelis patyrusių "Windows NT" administratorių kartą per 1-2 savaites netgi tyčia perkrauna savo serverius, taip bandydami išvengti neplanuotų sustojimų. Teigiama, jog "Windows 2000" sistemos dirba stabiliau, bet ir joms iki "Unix/Linux" dar toli. 200 parų ar ir visi metai be sustojimo čia yra įprastas reiškinys. Visą "Linux" sistemą perkrauti yra būtina tik keičiant patį sistemos branduolį. Visais kitais atvejais (pav., pakeitus tinklo parametrus, įdiegus naują tvarkyklę ar kitą kokios nors programos versiją) pakanka iš naujo startuoti tik su tuo tiesiogiai susijusius procesus, o tai užtrunka daugių daugiausia porą sekundžių.

"Linux" galima palyginti su dideliu kibiru "Lego" kaladėlių, iš kurių pasistengus galima susikonstruoti beveik bet ką. Tokiu atveju "Windows" būtų graži žaislinė mašina, kuria galima džiaugtis iš karto, vos išėmus iš dėžutės. Bet kai ji nusibos - iš jos nepasidarysi laivo ar lėktuvo. Be abejo, viskas yra ne taip paprasta, bet šiame palyginime yra daug tiesos. Modernūs "Linux" paketai jau gerokai palengvino sistemos įdiegimą, suderinimą ir valdymą, bet sudėtingesniems sprendimams vis dar reikia gana daug išmanymo, laiko ir kantrybės. Internete galima rasti didžią galybę įvairiausiems "Linux" sprendimams skirtos informacijos, bet šie aprašymai dažniausiai yra skirti specialistams, ir naujokams susigaudyti bus sunkoka. Kita vertus, "perkandus" sistemą, galimybės yra beveik neribotos. "Windows" daug ką supaprastina, bet kartu ir įkiša vartotoją į gerokai siauresnius rėmus.

UNIX – daugiauždavininė daugiavartotojiška OS. Tai nėra patogi vartotojui OS, todėl ją nedažnai galima rasti paprasto vartotojo kompiuteryje. Jos priešininkai charakterizuoja ją kaip pasenusią, daugumoje naudojančią archaišką tekstinį interfeisą. UNIX šalininkams tai yra galingiausia, lanksčiausia ir tuo pačiu metu stabiliausia OS iš visų egzistuojančių šiuo metu. Kaip paprastai, abu požiūriai teisingi iki tam tikros ribos, o tiesa kažkur vidury. Kadangi UNIX operacinė sistema turi labai daug versijų, ji gali dirbti daugelyje aparatinių platformų, pradedant paprasčiausiu personaliniu kompiuteriu su Intel 80386 procesoriumi ir baigiant specializuotomis darbo stotimis. Tinklo OS UNIX yra vieno rango, t.y. kiekvienas tinklo kompiuteris turi galimybę kaip gauti priėjimą prie kitų kompiuterių resursų, taip ir pateikti bendram naudojimui nuosavus resursus.