Truputis istorijos apie Linux operacinę sistemą
| | |

Truputis istorijos apie Linux operacinę sistemą

1991 metais Helsinkio Universiteto paskutinio kurso studentas Linusas Torvaldsas(Linus Torvalds) įsigijo naujutėlį IBM 80386 PC. Nusivylęs kompiuteryje buvusia operacine sistema, jis nusprendė vietoje jos paleisti UNIX’o sistemą. Tačiau UNIX’o sistema buvo per brangi todėl Linusas su talentingų programuotojų komanda nusprendė imtis sunkaus uždavinio sukurti naują UNIX’o sistemos versiją. Jie sukūrė operacinės sistemos branduolį (kernel) ir pavadino jį Linux’u. Vienas iš svarbiausių Linuso Torvaldso sprendimų pirmosiomis Linux’o sistemos branduolio kūrimo dienomis buvo visiems laisvai naudotis, sistemos pradiniais tekstais (source code). Kelios organizacijos sukaupė daug nemokamai platinamos programinės įrangos, kurią buvo galima rasti nemokamai platinamos programinės įrangos fonde (Free Software Foundation) bei kitose vietose, sujungė ją su Linux’o branduoliu ir sugalvojo kaip visa tai įdiegti į kompiuterį. Visas šis procesas vadinamas programinio paketo kūrimu (creating distribution).

| | |

Kas yra tas “Linux”?

Jeigu jau kalbėti tiksliai, tai “Linux” – tai tik gana mažas “Unix” genties operacinės sistemos branduolys, leidžiantis kompiuteriui naudotis atmintimi ir kitais resursais, bendrauti su įvairiais vidiniais ir išoriniais įrenginiais, paleidinėti bei valdyti kitas programas. Įdiegtos “Linux” sistemos branduolys (angl. “kernel”) diske užima mažiau nei vieną megabaitą. Visa kita (įskaitanti net ir tekstinius bei grafinius apvalkalus) yra tik papildomos programos, kurios sistemos darbui nėra būtinos. Nepaisant to, toliau tekste bendru “Linux” terminu bus vadinama pačios operacinės sistemos (jos branduolio) bei joje veikiančių programų visuma.

| | |

“Linux” asmeniniame kompiuteryje

Kad ir kaip besistengtumėte taupyti vietą savo kompiuterio kietajame diske – po standartinio “Linux” paketo įdiegimo čia bus įrašyta ne mažiau kaip keliasdešimt tokių programų, kurių Jums tikrai niekuomet neprireiks. Daugelis eilinių sistemos vartotojų nė neįtars, kad jie gali naudotis net keliais skirtingais teksto ir dvejetainių failų redaktoriais, įvairiausiomis terminalinėmis programomis ir programavimo įrankiais, WWW, FTP, DNS ir DHCP serveriais bei sunkiai suprantamais tinklo protokolo valdymo įrankiais. Net ir užkietėjusiems “Linux” fanatikams reikia tik dalies šių programų, o ką jau bekalbėti apie paprastus mirtinguosius. Gal tai ir nėra blogai, bet atkalus “Linux” firmų siekimas tiesiog palaidoti “Linux” vartotojus po didžiule skirtingų programų krūva nepaliauja stebinti.

| | |

“Linux” serveryje

“Linux”, kaip ir kitos “Unix” versijos, pasižymi ypatingu stabilumu. Tuo vis dar negali pasigirti “Microsoft”. Daugelis patyrusių “Windows NT” administratorių kartą per 1-2 savaites netgi tyčia perkrauna savo serverius, taip bandydami išvengti neplanuotų sustojimų. Teigiama, jog “Windows 2000” sistemos dirba stabiliau, bet ir joms iki “Unix/Linux” dar toli. 200 parų ar ir visi metai be sustojimo čia yra įprastas reiškinys. Visą “Linux” sistemą perkrauti yra būtina tik keičiant patį sistemos branduolį. Visais kitais atvejais (pav., pakeitus tinklo parametrus, įdiegus naują tvarkyklę ar kitą kokios nors programos versiją) pakanka iš naujo startuoti tik su tuo tiesiogiai susijusius procesus, o tai užtrunka daugių daugiausia porą sekundžių.

| | |

UNIX

UNIX – daugiauždavininė daugiavartotojiška OS. Tai nėra patogi vartotojui OS, todėl ją nedažnai galima rasti paprasto vartotojo kompiuteryje. Jos priešininkai charakterizuoja ją kaip pasenusią, daugumoje naudojančią archaišką tekstinį interfeisą. UNIX šalininkams tai yra galingiausia, lanksčiausia ir tuo pačiu metu stabiliausia OS iš visų egzistuojančių šiuo metu. Kaip paprastai, abu požiūriai teisingi iki tam tikros ribos, o tiesa kažkur vidury. Kadangi UNIX operacinė sistema turi labai daug versijų, ji gali dirbti daugelyje aparatinių platformų, pradedant paprasčiausiu personaliniu kompiuteriu su Intel 80386 procesoriumi ir baigiant specializuotomis darbo stotimis. Tinklo OS UNIX yra vieno rango, t.y. kiekvienas tinklo kompiuteris turi galimybę kaip gauti priėjimą prie kitų kompiuterių resursų, taip ir pateikti bendram naudojimui nuosavus resursus.

Microsoft Windows NT
| | |

Microsoft Windows NT

Microsoft Windows NT operacinė sistema pasidarė populiariausia tinklų operacine sistema kompiuterių rinkoje, užėmusi Novell NetWare vietą. Patogus interfeisas ir paprastas eksploatavimas leido net nepatyrusiems vartotojams montuoti ir aptarnauti lokalus tinklus. Windows NT yra modulinė OS, palaikanti visas išplėstas galimybes, įdiegtas į paskutinius Intel ir Alpha firmų procesorių ištyrimus, o taip pat pašalina apribojimus operatyvios atminties apimčiai ir saugomos informacijos kiekiui. Servisas – bet kuri programa arba komponentė, kuri užkraunama kartu su OS dar prieš vartotojui įeinant į tinklą ar pamatant ekraninį interfeisą. Servisai užkraunami automatiškai ir neleidžia operatoriui kištis į užkrovimo procesą.

| |

Kriterijai įmonės masto OS pasirinkimui

· ribotas daugiaserverinio tinklo palaikymas;

· failų operacijų didelis efektyvumas;

· efektyvios integracijos su kitomis OS galimybė;

· centralizuotos informacinės tarnybos egzistavimas;

· geros raidos perspektyvos;

· nutolusių vartotojų efektyvus darbas;

· įvairūs servisai: file-servisas, print-servisas, duomenų saugumas, atsparumas gedimams, duomenų archyvavimas, pranešimų apsikeitimo tarnyba, įvairiausios duomenų bazės ir kt.;

| |

Įmonės masto tinklų OS

Svarbiu tokios OS elementu laikoma centralizuota informacinė tarnyba, kurioje saugomi duomenis apie vartotojus ir tinklo padalijamus resursus. Tokia tarnyba, vadinama katalogų tarnyba, užtikrina vieningą loginį vartotojo įėjimą į tinklą ir suteikia jam patogias visų jam prieinamų resursų peržiūrėjimo priemones. Administratorius, esant centralizuotai informacinei tarnybai tinkle, išvaduotas nuo būtinumo užvesti pasikartojamą vartotojų sąrašą kiekviename serveryje, o tai reiškia, išvaduotas nuo rutininio darbo ir potencialių klaidų, nustatydamas vartotojų sąrašą ir jų teises kiekviename serveryje. Tokios tinklų OS, kaip Banyan Vines, Novell NetWare 4.x, IBM LAN Server, Sun NFS, Microsoft LAN Manager ir Windows NT Server, gali tarnauti kaip įmonės OS, tame tarpe NetWare 3.x, Personal Ware, Artisoft LANtastic OS labiau tinka nedidelėms darbo grupėms.

| |

Skyriaus masto OS

Korporatyvinė tinklo OS turi palaikyti sudėtingesnius servisus. Panašiai kaip darbo grupių tinklo OS, įmonės masto tinklo OS turi leisti vartotojams dalyti failus, taikomąsias programas, spausdintuvus, be to daryti tai dideliam vartotojų kiekiui ir duomenų apimčiai ir su didesniu našumu. Įmonės masto tinklo OS suteikia galimybę sujungti įvairias sistemas – kaip darbo stotis, taip ir serverius. Pvz., net jei OS veikia Intel platformoje, ji turi palaikyti UNIX darbo stotis, dirbančias RISC-platformose. Analogiškai, serverio OS, dirbanti RISC-kompiuteryje, turi palaikyti DOS, Windows ir OS/2. Įmonės masto tinklo OS turi palaikyti kelis protokolų stekus (TCP/IP, IPX/SPX, NetBIOS, DECnet ir OSI), suteikdama paprastą priėjimą prie nutolusių resursų, patogias servisų valdymo procedūras, įskaitant agentus tinklų valdymo sistemoms.

| |

Vieno rango OS ir OS su išskirtais serveriais

Priklausomai nuo to, kaip paskirstytos funkcijos tarp tinklo kompiuterių, tinklų operacines sistemas, o taip pat ir tinklus, galima padalinti į 2 klases: vieno rango ir dviejų rangų. Pastarieji dar vadinami tinklais su išskirtais serveriais. Jei kompiuteris suteikia savo resursus kitiems tinklo vartotojams, jis turi serverio vaidmenį, o kompiuteris, kuris kreipiasi į kito kompiuterio resursus, vadinamas klientu. Dirbantis tinkle kompiuteris gali atlikti kliento ar serverio funkcijas, arba sujungti šias abi funkcijas. Jei kokių nors serverio funkcijų vykdymas yra kompiuterio pagrindinė paskirtis (failų pateikimas bendram naudojimui, fakso bendro panaudojimo organizavimas, savo taikomųjų programų paleidimo šiame kompiuteryje galimybės suteikimas visiems tinklo vartotojams), tai toks kompiuteris vadinamas išskirtu serveriu. Priklausomai nuo to, koks serverio resursas yra išskiriamas, jis vadinamas file-serveris, fax-serveris, print-serveris, taikomųjų programų serveris ir t.t.