Mokslai

Vakaruose neįsivaizduojamas personalo kolektyvas ir sąmoningas, psichologiškai jame integruotas personalo narys be nuolatinės jiems teikiamos atitinkamos informacijos apie gamybos padėtį, apie susijusias su ja problemas. Šiuolaikinėse Vakarų šalių įmonėse ypatingas dėmesys kreipiamas į darbuotojų profesines žinias, pastovų jų atnaujinimą, perkvalifikavimą ir pan. Tiems dalykams JAV skiriama 20 – 30% įmonės pajamų. JAV (ir kitur) imta toleruoti atvejus, kai įmonės ar įstaigos darbuotojas dirba dar ir kitose organizacijose taip vadinamu antraeilininku. Juk vertinama ir mokama ne už atsėdėtą laiką, o už atliktą darbą, jo rezultatus.

Oficialusis prekybos sąrašas. Oficialusis prekybos sąrašas yra pagrindinis NVPB sąrašas, kuriame kotiruojami perspektyvių, pelningai ir stabiliai dirbančių įmonių VP. VP yra įtraukiami į Oficialųjį prekybos sąrašą tik pačiam emitentui (jo įgaliotam Biržos nariui) raštiškai paprašius. Emitentas, pageidaujantis, kad jo VP būtų įtraukti į Oficialųjį sąrašą, tiesiogiai arba per jo įgaliotą Biržos narį privalo pateikti Biržai paraišką Biržos valdybos vardu. Lietuvos Respublikos VVP į NVPB Oficialųjį prekybos sąrašus įtraukiami pagal LR Finansų ministerijos pateiktą paraišką iš karto po jų apmokėjimo ir vienkartinės kotiravimo įmokos sumokėjimo. Į Biržos Oficialųjį prekybos sąrašą gali būti įtraukti tik tie VVP, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis nei vieneri metai. Emitentai, kurių VP kotiruojami Oficialiajame prekybos sąraše, moka Biržai metinę kotiravimo Oficialiajame prekybos sąraše įmoką.

Marketingo strategija yra funkcinė strategija, susijusi su kainų nustatymų, organizacijos produktų rėmimu ir paskirstymų, tai įmonės galimybių išsiaiškinimas, tikslų ir uždavinių nustatymas, bei strategijos parengimas. Sudarydami rinkos strategiją, vadovai turi apsvarstyti organizacijos tikslinę rinką, produkto įvaizdį, kainų nustatymą,produktų politiką ir pardavimo strategiją. Marketingo strategija yra organizacijos vadybos planas, reikalingas pasirinktiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Jame pateikiamos priemonės ir būdai, reikalingi organizacijos paskirčiai ir tikslam pasiekti. Tikslinės rinkos segmentas. Svarbiausia marketingo strategijos problema yra tikslinės rinkos segmentas. Nustatydama rinkos segmentą, organizacija nusprendžia, ką ji aptarnaus.

Planuojant darbo laiką, būtina išsiaiškinti, kas yra skubu, o kas svarbu. Skubūs darbai reikalauja neatidėliotino jūsų dėmesio, bet jie gali būti ir nereikšmingi, pvz., automobilių išdėstymas. Svarbius dalykus būtina gerai apgalvoti ir tam reikia papildomai laiko, pvz., kito ketvirčio verslo planas. Dažniausiai skubūs dalykai atrodo svarbūs, nes turi būti atlikti neatidėliotinai. Jie reikalauja greitos orientacijos, bet neturėtų atimti daug laiko. Dėl svarbių reikalų juos gali tekti atidėti. Puiku kartais, atidėjus svarbius darbus, atlikti ką nors neatidėliotino ir įdomaus, aišku, žinant, kad tai atliekama sąmoningai. Jeigu norima tokiems dalykams skirti laiko, reikėtų sugalvoti, kaip kompensuoti prarastą laiką, tada būtų galima smagiai dirbti, nejaučiant kaltės bei sau nepriekaištaujant. Be abejo, yra dalykų, kurie ir skubūs, ir svarbūs. Tuo atveju reikėtų vadovams būti ypač atidiems ir jau nebesirinkti to, kas maloniau.

Šis principas akcentuoja nuolatinį ir ypatingą personalo vadybos dėmesį į asmenines darbuotojų sugebėjimų galimybes, maksimalų jų išnaudojimą ir plėtojimą. Stebimi ir praktinėje vadyboje bandomi įvertinti žmogaus sugebėjimai, kurie priklauso nuo jo bendros kultūros, nuo jo individualios psichikos, temperamento ir charakterio ypatybių. Įvertinami ir tie žmogaus bruožai, kurie priklauso nuo regiono, iš kurio jis yra kilęs, nuo etnokultūrinių ir kitų ypatybių. Atsižvelgiama ir į socialinės grupės, šeimos, kuriai priklauso personalo narys, ypač tautybės bruožus. Profesionalaus kliringo principas orientuoja personalo vadybą į tai, kad darbuotojo profesinis pasirengimas maksimaliai atitiktų darbo procesui, toms operacijoms, kurias tas darbuotojas atlieka (pvz. neleistina, kad elektrikas, tegu ir valandą, dirbtų krovėjo darbą, o šaltkalviui būtų nurodyta pakeisti perdegusią elektros lemputę).

Finansų maklerio įmonės privalo atskirai apskaityti savo ir kiekvieno kliento vertybinius popierius bei pinigines lėšas. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei VP pirkti, ir klientų piniginės lėšos, esančios finansų maklerio įmonėje pardavus klientui priklausančius vertybinius popierius, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas. Visos sutartys tarp finansų maklerio įmonių ir jų klientų turi būti sudarytos raštu pagal VPK patvirtintas taisykles. Jeigu finansų maklerio įmonė negali atlikti visų klientų pavedimų, pirmiausia ji turi atlikti pavedimus parduoti mažiausia kaina ir pavedimus pirkti didžiausia kaina. Kai keli klientai pasiūlo vienodą kainą, pirmenybė teikiama ankstesniems pavedimams, jei VP biržos, kuriai pateiktas pavedimas, prekybos taisyklės nenumato ko kita.

Programuojami sprendimai priimami pagal tam tikrą procedūrą ar taisykles supaprastinančias sprendimų priėmimą tam tikrose pasikartojančiose situacijose. Taip taupomas laikas. Neprogramuojami sprendimai būtini naujose situacijose, kurių nebuvo ankščiau, kurios susiję su nežinomais veiksniais, kurių neįmanoma iš anksto nustatyti ar numatyti. Tokie sprendimai paprastai priimami nustatant organizacijos tikslus, atnaujinant, modifikuojant, kuriant naują produktą, tobulinant valdymo struktūrą. Praktikoje absoliučiai programuojamų ir neprogramuojamų sprendimų nėra. Kylant hierarchijos laiptais nuo žemiausių vadovų iki aukščiausių, neprogramuotų sprendimų gausėja.

Partnerystės principas. Visų pirma, tai savotiška psichologinė revoliucija. Ji gali būti apibūdinama siekimu įveikti šeimininko – boso pozą, atsisakyti pavaldumo – priklausomybės santykių tono. Tai reiškia siekimą ir elgesiu, ir net žvilgsniu įveikti įsakinėjimo toną, o apačioje – įsakymų vykdytojo padėtį, siekimą suformuoti darniai veikiančią, psichologiškai integruotą ir į autonomiškus veiksmus besiorientuojančią komandą. Tai ir nario profesinių sugebėjimų pasireiškimo bei realizavimo laisvė, realios, o ne tariamos erdvės užtikrinimas (personalo vadyba įpareigota stebėti atskiro žmogaus sugebėjimus ir sudaryti nuolatines galimybes tiems sugebėjimams ne tik realizuoti, bet ir plėtoti juos iki tokio laipsnio, iki kurio darbuotojo potencialios galimybės leidžia).

Finansų maklerio įmonė gali būti bet kurios Įmonių įstatyme nustatytos rūšies įmonė, VP viešosios apyvartos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka gavusi licenciją verstis tarpininkavimo viešojoje VP apyvartoje veikla. Finansų maklerio įmonės turi teisę steigti dukterines įmones. Finansų maklerio įmonių dukterinės įmonės turi teisę užsiimti tik investicinių bendrovių ir pensijų fondų VP portfelių valdymu arba tik veikla, nurodyta šio straipsnio antrojoje dalyje, išskyrus VP pirkimą-pardavimą savo ar klientų vardu klientų sąskaita. Finansų maklerio įmonėms draudžiama steigti dukterines įmones, kurios verstųsi abiem šioje dalyje nurodytomis veiklos rūšimis arba kita šioje dalyje nenurodyta veikla.

Sprendimų priėmimas susijęs su problemų ir galimybių nustatymu. Kas yra problema? Problema – sunkumai kuriuos reikia pašalinti. Yra dvi nuomonės problemos supratimo klausymu: 1) problema atsiranda tada, kai neįvyksta tai, kas turėjo įvykti; 2) kaip problema suprantama potenciali galimybė. Kaip nustatyti ar tai problema ar nauja galimybė? D.Gleicheris problemą apibrėžia kaip kažką kas kelia grėsmę organizacijos gebėjimui pasiekti tikslą, o galimybę tai kas sukelia progą pranokti tikslus.tradicinėse organizacijose svarbiausia buvo problemos sprendimas, o modernioje didžiausias dėmesys skiriamas galimybių nustatymui. Drukerio nuomone, sprendžiant problemas tik sugrįžtama į pradinę padėtį. Tuo tarpu pažanga pasiekiama tik išnaudojus galimybes.

Panašiu principu prekes ir paslaugas lygina ir kiti autoriai. Paslaugų skiriamieji bruožai įgyja svarbų vaidmenį firmoms pasirenkant marketingo ir vadybos strategiją, kuri negali būti ta pati, kaip ir prekėms. Kita vertus, šie skirtumai leidžia patikslinti paslaugų veiklos sferą, jos ekonominį lauką. Kartu būtina pažymėti, kad skirtingoms paslaugų grupėms šios savybės būdingos nevienodu laipsniu. Vienos jų gali būti labiau, kitos mažiau ryškios. Tam neginčijamą įtaką turi naujos technologijos, ypač informacinės, kurios pakeičia savybių reiškimosi būdus ir formas.

1998 m. rugpjūčio mėnesį Birža iš ne pelno siekiančios organizacijos tapo akcine bendrove. VP biržos valdymas organizuojamas pagal Akcinių bendrovių įstatymą, atsižvelgiant į šiame įstatyme numatytus ypatumus. VP biržoje privalo būti sudarytos stebėtojų taryba ir valdyba. Stebėtojų tarybos funkcijas VP biržoje atlieka biržos taryba. Biržos taryba sudaroma laikantis šių proporcijų:1/3 - emitentų, investitorių, jų susivienijimų (asociacijų, konfederacijų ir pan.) pasiūlyti asmenys, neturintys nuosavybės ar darbo santykių su VP biržos nariais; ne mažiau kaip 1/3 - biržos narių pasiūlyti asmenys. VPK įgaliotas atstovas turi teisę dalyvauti biržos tarybos ir valdybos posėdžiuose su patariamuoju balsu.