|

Frankenšteino maistas

Genetiškai modifikuoti pomidorai gali išgulėti negesdami net pusę metų, bulvių nepuola kolorado vabalai, augalai tampa atsparesni ligoms, tačiau iki šiol nėra vieningos nuomonės, ar šiuos produktus saugu vartoti. Genetinio metodo priešininkai sako, kad nauji organizmai gali pradėti gaminti medžiagas (ksenobiotikus), kurių anksčiau žmogaus aplinkoje nebuvo. Genetiškai modifikuotame maiste gali būti naujų toksinų ir alergenų. Dabar sukurti virusams atsparūs transgeniniai augalai sudarys sąlygas naujoms augalų virusinėms ligoms atsirasti. Diskusijos nesiliauja. Škotų mokslininkas Arpas Pustzai iškėlė dar vieną abejonę genetiškai modifikuotų produktų saugumu, atlikęs tyrimą su žiurkėmis ir pastebėjęs, kad genetiškai modifikuotos bulvės jas gali veikti toksiškai, konkrečiu atveju buvo pažeidžiamos žiurkių kepenys. Kito tyrimo metu žindančios žiurkės buvo šeriamos genetiškai modifikuotų grūdinių kultūrų miltais. Rezultatai liūdni: žūsta net 70 proc. žindomų jauniklių, o išgyvenę žiurkiukai būna akivaizdžiai silpnesni už kontrolinės grupės žiurkių (jos buvo šeriamos genetiškai nemodifikuotais grūdais) jauniklius. Mokslininkai kalba apie genetiškai modifikuotų augalų keliamą grėsmę visam žemės ūkiui, kadangi genetiškai modifikuoti augalai gali kryžmintis su kol kas mums įprastais augalais.

Žalioji arbata gali padėti laikytis dietos
| |

Žalioji arbata gali padėti laikytis dietos

Pagrindinis žmogaus, kuris laikosi liekninamųjų dietų, priešas yra nepasotinamas potraukis įprastiems saldiems bei riebiems patiekalams. Žalioji arbata gali pakeisti skonio suvokimą. Tik kelios iš visų siūlomų dietų iš tikrųjų paveikia žmogaus organizme susikaupusias riebalų atsargas. Laikantis bet kurios dietos ribojamas gyvulinės kilmės riebalų ir menkaverčio pirminio cukraus vartojimas, mažinamas į organizmą patenkančių kalorijų kiekis, o valgoma daugiau žuvies, rupios duonos, daržovių ir vaisių. Kūnas aprūpinamas svarbiais baltymais, mineralais, vitaminais bei kompleksiniais angliavandeniais. Didžiausia problema, kuri visų dietų koncepcijų kūrėjams kelia didelį galvos skausmą: kaip sumažinti apetitą? Prieš pradėdami laikytis liekninamosios dietos pasiruoškite šiam procesui gerdami žaliąją arbatą. Žalioji arbata yra vertinga pagalbininkė – ji skatina mus pajusti skonį, išvengti didelio apetito. Žmogus, besidomintis šiuo gėrimu, skiriantis jam pakankamai laiko, reguliariai jį geriantis, savaime atranda naujų skonio pojūčių. Jums ne tik lengviau bus laikytis dietos reikalavimų – sumažės polinkis grįžti prie senų mitybos įpročių (valgyti pernelyg riebų bei saldų maistą) ir vėliau.

Dieta ir arterinis kraujo spaudimas: nauji įrodymai
| |

Dieta ir arterinis kraujo spaudimas: nauji įrodymai

Dietos koregavimas turi įtakos ne tik individui, bet ir visai populiacijai, nes tai reikšmingai sumažina širdies ir kraujagyslių komplikacijų dažnį. Pakoregavus dietą, pradeda mažėti arterinis kraujo spaudimas (AKS) ir antsvoris. AKS pradeda mažėti po 2 savaičių, ir tas mažėjimas tęsiasi per visą dietos laikotarpį. Įpročių pakeitimas ne tik turi įtaką AKS sumažėjimui, bet ir užkerta kelią jo didėjimui. Visame pasaulyje žinomas „DASH (Dietary Approaches to Stop Hypertension) valgymo planas“, valgomosios druskos ribojimas, svorio sumažinimas ir saikus alkoholio vartojimas mažina AKS ne tik esant hipertenzijai, bet ir prehipertenzijai. Sergant hipertenzija, aukščiau minėtos priemonės padeda ją koreguoti, dėl to JNC-7 komiteto nuorodose tai rekomenduojama vykdyti tiek ir gydant hipertenziją vaistais, tiek ir jų nevartojant. 18 atliktų tyrimų analizė parodė, jog kūno masės sumažinimas (per parą suvartojant nuo 450 iki 1500 kcal), tiek tiems, kurie turi antsvorio (KMI 25–29,5 kg/m2), tiek ir tiems, kurie yra nutukę (KMI>30 kg/m2), mažina AKS. Sumažėjus kūno masei nuo 3 iki 9 proc., tiek sistolinis, tiek ir diastolinis spaudimas vidutiniškai sumažėja 3 mmHg. Be to, sumažėja vaistų dozė antihipertenziniam poveikiui palaikyti [8]. Staessen ir kt. duomenimis, kūno masę sumažinus 1 kg, AKS sumažėja 1,2/1,0 mmHg [9]. Tirta kūno masės sumažinimo įtaka AKS per ilgesnį stebėjimo laikotarpį. Buvo siekiama per 36–48 mėnesius sumažinti kūno masę 4,5 kg. Kūno masė po 6 mėn. sumažėjo 4,5 kg, po 18 mėn. – 2,7 kg ir po 36 mėn. 1,9 kg. Atitinkamai per šiuos periodus konstatuotas ir AKS sumažėjimas: 3,7/2,7 mmHg, 1,8/1,3 mmHg, 1,3/0,9 mmHg ir po 48 mėn. – 1/1,1 mmHg. Hipertenzija buvo diagnozuota 38 proc. ligonių, kurių kūno masė sumažėjo, ir 44 proc. kontrolinės grupės asmenų, o tai rodo, jog kūno masės sumažinimas sumažino hipertenzijos riziką 14,8 proc. Išlaikant sumažėjusią kūno masę, išlieka ir sumažėjęs AKS. Asmenims, kuriems daugiausia sumažėjo kūno masė, daugiausia sumažėjo ir AKS: sistolinis spaudimas sumažėjo 5 mmHg, o diastolinis spaudimas 7 mmHg [3, 11].

Arbūzai ir valo, ir stiprina organizmą
| |

Arbūzai ir valo, ir stiprina organizmą

Jeigu sergate ir jums yra paskirta gerti antibiotikų, nepamirškite arbūzo! Sergant reumatizmu, podagra, nutukimu, šlapimo ir tulžies pūslės akmenlige, arbūzas yra būtinas kasdien. Tačiau nepamirškite, kad vyresniems žmonėms bei sergantims lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, arbūzas gali sukelti pilvo pūtimą. Kaupiantis druskoms sąnariuose ir esant sanarių skausmams, sveikos gyvnsenos propaguotojai rekomenduoja kasdien per vasarą ir rudenį suvalgyti po 3 kg arbūzo arba išgerti ant „tuščios“ išspaustas sultis. Greitai išsivalyti organizmą nuo toksinų, akmenų ir smėlio inkstuose bei tulžies pūslėje, sustiprinti imunitetą padės arbūzų dieta. Tačiau atsargiai, jeigu sergate inkstų liga. Arbūzai esant ūminėms inkstų ligoms draudžiami. Laikantis arbūzų dietos, reikėtų pasiryžti tomis dienomis maitintis vegetariškai. Po savaitės pasijusit daug lengvesnės. Po savaitės pasidarykite ramunėlių klizmą (2 valg. Šaukštus ramunėlių žiedų užplikykite vinu litru verdančio vandens, palaikykite api 30 min. Jei skundžiatės užkietėjusiais viduriais, į skystį įpilkite valg. Šaukštą augalinio aliejaus.

| |

Tiesa apie Atkinsą ir jo dietą

Asmeninės sveikatos problemos paskatino garsųjį gydytoją Robertą Atkinsą darbuotis prie svorio mažinimo strategijos ir taktikos. Nuveikė jis šioje srityje išties nemažai. Tačiau tie atradimai nei jo, nei daugybės jo sekėjų, kaip sakoma, neprivedė prie gero. 73 metų Robertas Atkinsas žuvo nelaimingo atsitikimo metu. Jo pasekėjai ir apstulbusi visuomenė nenorėjo patikėti šia netektimi, o našlė Veronika ir Atkinso medicinos centro darbuotojai visokiais būdais stengėsi pasipriešinti tam, kad skrodimo išvados būtų paviešintos. Juk tose išvadose fiksuojama ne tik mirties priežastis, bet ir aptikti susirgimai bei nukrypimai nuo normos… Kaip ir galima buvo tikėtis, medikų išvados tapo sensacija. Žmogus, kuris visą gyvenimą mokė kitus lieknėti, būdamas 180cm. ūgio, svėrė… 117kg. Taigi jis ne šiaip turėjo antsvorio – jį kamavo nutukimas. Daug metų Atkinsas kamavo širdies yda, aukštas arterinis kraujospūdis, jis ištvėrė keletą širdies priepuolių. Veronika Atkins buvo priversta pripažinti, kad vyras skundėsi širdies sutrikimais, tačiau anot jos, „tai neturėjo nieko bendra su jo propaguotu mitybos režimu“… Regis, baigiantis XX amžiui daktaras Atkinsas rado vienos iš didžiausių žmonijos problemų sprendimą. Jis garantavo, kad kiekvienas, drastiškai apribojęs angliavandenių suvartojimą, suplonės.

|

Klaidingi įsitikinimai – ydinga mityba

Dauguma žmonių mano, kad nuo makaronų storėjama, kiaušiniai padidina cholesterolio kiekį, aštrus maistas kenkia skrandžiui ir t.t. Dauguma tokių įsitikinimų yra klaidingi. Tad panagrinėkime! Nuo spagečių storėjama. Netiesa. 1-oje porcijoje (60 g nevirtų makaronų) yra tik 220 kilokalorijų, tuo tarpu 1-oje porcijoje bulvių jų yra net 360! Iš tikrųjų storėjama nuo padažų, kuriais užpilami makaronai. Todėl norint suliesėti, reikia makaronus valgyti su daržovėmis ir šlakeliu alyvuogių aliejaus. Margarinas ne toks kaloringas, kaip sviestas. Apsirinkama. 100-te g sviesto yra 750 kilokalorijų, o 100-te g margarino – 745. Beveik vienodai. Bet svieste yra vertingų riebiųjų rūgščių, pagerinančių širdies veiklą. Lengvai virškinamas maistas nekenkia figūrai. Tai būtų tiesa, jeigu mes nebūtume linkę maisto skaninti riebalais ir cukrumi. Todėl verčiau maitintis visaverčiu maistu. Liesas maistas tik trumpam pasotina. Netiesa. Sotumas priklauso nuo maiste esančių angliavandenių, o ne nuo riebalų kiekio. Todėl pavalgius duonos, bulvių ir makaronų, pasisotinama ilgam. Žalias maistas naudingesnis už virtą. Ne visada. Pavyzdžiui, pupelėse ir baklažanuose yra toksinų, kurie panaikinami tik verdant.

|

Sveikas ir nesveikas maistas

Lietuvoje beveik visi moterims skirti žurnalai imasi temų apie greito ir nesveiko maisto žalą grožiui bei sveikatai. Ir kone kiekvienas vaikas gali pasakyti, kad įvairūs traškučiai ir mineralizuoti gėrimai yra nesveika. O štai švieži vaisiai ir daržovės tiesiog būtini. Tačiau nepaisant nieko, vis didėjantys įvairių pusgaminių pardavimai didžiuosiuose prekybos centruose perša mintį, kad šis išmanymas yra paviršutiniškas ir jo nepakanka pasipriešinti nesveiko maisto manijai. Gydytoja dietologė Edita Gavelienė pastebi, kad sąvoka „greitas maistas“ nėra tapati „nesveikam maistui“. Pavyzdžiui, įvairios greitai paruošiamos košės – visiškai sveika. Prie nesveiko maisto priskirtini įvairūs pusgaminiai su įvairiais maisto priedais, pagerinančiais spalvą, kvapą, skonį, aromatą, tirštumą, juose nemažai druskos ir sočiųjų riebalų. Pavojingos sveikatai yra kancerogeninės medžiagos – jos atsiranda šildant tokį maistą nesočiuosiuose riebaluose (skrudinamos bulvės – jau chrestomatinis pavyzdys). Tiesa, gydytoja perspėja, kad ant produktų etikečių esantys E raidės indeksai su skaičiumi ne visada reiškia pasibaisėjimą sukeliančius konservantus – savo E indeksą turi ir vitaminas C, ir krakmolas, karotinas, kiti nekenksmingi priedai.

|

Svogūnai ir česnakai gali apsaugoti nuo ligų

Česnakas – ilgametis augalas, ilgais siaurais lapais ir dekoratyviniais žiedais. Jo galvutę sudaro keletas skiltelių, padengtų plona balta luobele. Česnakai naikina bakterijas, grybelius, virusus, ramina, padeda atsikosėti, gydo alergiją, stimuliuoja kraujotaką. Kai kurie mokslininkai mano, kad neturint vaistų česnakais galima gydyti visas ligas. Česnakai nuo neatmenamų laikų augo Centrinėje Azijoje. Šių šalių žmonės jais nuo seno gydydavo infekcines ligas. Dabar česnakai pasklido po visą pasaulį, jų nuolat dedama į maistą. Nustatyta, kad net daugeliui žmonių nepatinkantis česnakų kvapas taip pat pasižymi gydomosiomis savybėmis. Iš česnakų gaminami įvairūs vaistai, bet geriausia valgyti žalius arba keptus česnakus. Jie labai lengvai pasisavinami. Jeigu česnakai “užkandami” petražolėmis, tai jų specifinis kvapas beveik nejuntamas. Česnakai skystina kraują, mažina arterinį spaudimą, neleidžia formuotis trombams, mažina cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, gydo peršalimo ligas.

|

Ar gimstama smaližiumi

Pastaruoju metu atlikti tyrimai mokslininkams leidžia manyti, kad smaližiavimas yra ne blogas įprotis, o įgimtas organizmo poreikis. Jautriosios liežuvio ląstelės (receptoriai) gali atskirti 4 svarbiausius skonius: saldų, sūrų, rūgštų ir kartų. Jos išsidėsčiusios skirtingose liežuvio vietose. Saldaus skonio receptoriai yra ant liežuvio galiuko, kartaus – prie liežuvio šaknies, o rūgštaus yra liežuvio kraštuose. Skonio pojūtis labai svarbus visai virškinimo sistemai ir bendrai organizmo būklei. Sudirginti skonio receptoriai pasiunčia nervinį impulsą į tam tikrą galvos smegenų sritį, veikiančią virškinimą. Labai ilgai smaližiai buvo laikomi stresų ir silpnavališkumo aukomis, medžiagų apykaitos sutrikimo kamuojamais ligoniais. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad dėl visko kaltas įgimtas poreikis saldumynams. Mokslininkams pavyko atrasti geną, kuris “verčia” smaližių vidury nakties pakilti iš lovos ir sušveisti plytelę šokolado, arbatą saldinti 5 šaukšteliais cukraus ir pan. Mokslininkai, padarę daugybę eksperimentų, įrodė, kad moterys iš prigimties jautresnės karčiam skoniui, todėl labiau mėgsta saldumynus. Tuo tarpu stipriosios lyties atstovai labiau linkę mėgautis pipirais, česnakais ir garstyčiomis negu saldainiais.

Viduržemio jūros dieta užtikrina ilgesnį gyvenimą
| |

Viduržemio jūros dieta užtikrina ilgesnį gyvenimą

Viduržemio jūros dietai būdingas didelis kiekis daržovių, ankštinių augalų, vaisių ir grūdinių kultūrų, vidutiniškas arba netgi didelis kiekis žuvies, nedidelis kiekis sočiųjų riebalų, tačiau didelis kiekis nesočiųjų riebalų, ypač alyvų aliejaus, nedidelis kiekis pieno produktų ir mėsos, nedideliais kiekiais vartojamas alkoholis, daugiausia vynas. Neseniai atlikti tyrimai įrodo, kad tokia dieta gali būti labai naudinga sveikatai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 74 000 sveikų vyrų ir moterų iš devynių Europos šalių, kurių amžius buvo ne mažiau 60 metų. Buvo fiksuojama informacija apie jų dietą, gyvenimo būdą, medicininė istorija, rūkymo įpročiai, fizinio aktyvumo lygis ir kiti svarbūs veiksniai. Modifikuotos Viduržemio jūros dietos laikymasis buvo matuojamas naudojant pripažintą skalę. Didesnis dietos laikymasis buvo siejamas su mažesniu bendru mirtingumu. 2 taškais geresnis dietos laikymosi rezultatas buvo siejamas su mirtingumo sumažėjimu 8 procentais, o 3 – 4 taškais geresnis rezultatas buvo siejamas atitinkamai su 11 ir 14 procentų bendru mirtingumo sumažėjimu. Taigi, pavyzdžiui, sveikas 60 metų vyras, kuris laikosi tinkamos dietos (surenka 6 – 9 taškus), gali tikėtis išgyventi maždaug vienais metais ilgiau nei to paties amžiaus vyrai, kurie nesilaiko dietos. Ryšys tarp dietos laikymosi ir ilgaamžiškumo buvo stipriausias Graikijoje ir Ispanijoje, galbūt todėl, kad šių šalių gyventojai laikosi tik Viduržemio jūros dietos.