| | | | | |

Landsyras

Landsyras aukštakojis ir ne tokio gremėzdiško sudėjimo, kaip niūfaundlendas. Jo kaukolė kampuotesnė ir tiesesnė, kailis tankesnis. Niūfaundlendų mėgėjai svarstė, ar nereikėtų abu pogrupius galutinai atskirti, kaip savarankiškas veisles. 1960 m. Vienoje vykęs Tarptautinės kinologijos federacijos posėdis priėmė nutarimą parengti atskirus standartus niūfaundlendams ir landsyrams. Vėliau jie buvo patvirtinti. Pagal federacijos nutarimą lansyras laikomas dėmėtąja niūfaundlendo veislės grupe, o ne atskira veisle, nes abiejų variantų šunų stichija – vanduo. Būdami geri plaukikai, turėdami stiprų gelbėjimo instinktą, jie yra išgelbėję daugybę skęstančiųjų. Turėdami daug puikių bruožų – jie priraišūs ir labai ištikimi, visada gina skriaudžiamus vaikus nuo gręsiančių pavojų, – tapo daugelio pasakojimų ir legendų herojais.

| | | |

Gyvūnų laikymo problemos miestuose

Kol kas Vilniuje neturime gyvūnų globos namų, į kuriuos būtų galima atvežti sužeistus naminius ar laukinius gyvūnus.Tačiau radome išeitį. Vilnius – vienintelis Lietuvos miestas, kuris nuo 2002 metų skiria lėšų sužeistiems gyvūnams gelbėti. Žmonės, radę sužeistą gyvūną, gali drąsiai vežti į artimiausią veterinarijos gydyklą. Galima ir iškviesti veterinarijos pagalbą. Gyvūnams suteikiama pirmoji pagalba, o vėliau, jei reikalingas tolimesnis gydymas, veterinaras, pritarus Vilniaus krašto gyvūnų globos ir apsaugos bendrijai, gydo toliau.

| | | | | |

Afganų kurtas

Daugelis atėjusių į šunų parodas kaskart ieško jose įdomios, originalios išvaizdos šunų, kurie dar neseniai buvo žinomi tik iš nuotraukų, nors Anglijoje jie auginami jau apie 100 metų. Afganų kurtų tėvynė – Afganistanas. Jie ten buvo veisiami nuo neatmenamų laikų ir labai vertinami kaip medžiokliniai bei bandų ganymo aukštikalnėse šunys. Sunkiomis medžioklės sąlygomis aukštuose kalnuose šuo turėjo būti užsigrūdinęs, ištvermingas, vikrus, greitas, drąsus, stiprus ir turėti tokį kailį, kuris apsaugotų nuo gamtos negandų. Visus šiuos reikalavimus ir atitinka afganų kurtas – gražus rytietiškas šuo, pasižymintis jėga ir egzotiškumu.

| | | |

Metalo kontrabandininkams kelią į Lietuvą nesėkmingai žvalgė baltarusių šuo

Nors pasienyje su Baltarusija kontrabandininkai buvo labai atsargūs ir išradingi, pergudrauti Varėnos pasieniečių jiems nepavyko. Vėlai vakare Šalčininkų rajono Kužių kaime esančio tvenkinio ledu spalvotųjų metalų krovinį kontrabandininkai į Lietuvą per sieną gabeno prieš tai patikrinę atvirą vietovę su šunimi. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės Specialiosios paskirties būrio pasieniečiai čia surengė pasalą. Keliose atokesnėse vietose prie Kužių tvenkinio įsitaisę pasieniečiai jo krantą ir apylinkes tamsoje žvalgė naktinio matymo prietaisais.

| | | | | |

Bokseris

Šiuolaikinio bokserio protėviai buvo naudojami meškų, vilkų, šernų medžioklei. Tai buvo kresni, stiprūs, gerai sudėti šunys, bebaimiai, nereaguojantys į sužeidimus. Savo jėgą ir drąsą jie rodydavo ir tarpusavio kovose, ir kaudamiesi su kitais gyvūnais (pvz., su meškomis, jaučiais). Pagrindinis jų požymis buvo sunki, trumpu stambiu snukiu, galingais žandikauliais ir stipriu sukandimu galva. Įvairiose šalyse buvo skirtingų šios veislės tipų. XIX a. II pus. šunų mėgėjai atkreipė dėmesį į šią veislę ir, kryptingai kryžmindami įvairias veisles, išvedė dabartinį bokserį, mažai kuo primenantį protėvius, bet išsaugojusį jų savybes, ypač drąsą, jėgą ir piktumą.

| | | |

Neakivaizdinės jaunųjų kinologų mokyklos nuostatai

Neakivaizdinę jaunųjų kinologų mokyklą (NJKM) kuria Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras (LJGC), padedamas Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA), Lietuvos kinologų draugijos (LKD) ir Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD). Mokykla dvimetė. Mokytis kviečiami 9-11 klasių moksleiviai. Apie priėmimą į Neakivaizdinę jaunųjų kinologų mokyklą bus skelbiama Lietuvos spaudoje, televizijoje ir apie tai bus informuoti švietimo skyriai. Norintieji mokytis šioje mokykloje turės parašyti ir atsiųsti darbą viena iš paskelbtų temų. Į užsiėmimus moksleiviai bus kviečiami individualiai. Savarankiškas mokymasis ir mokymas vyks pagal mokyklos veiklos programą, kuri sudaroma dvejiems metams ir tvirtinama Centro direktoriaus.

| | | | | |

Senbernaras

Senbernarai kilę iš senovinių Azijos doginių šunų, įvežtų į Europą Aleksandro Makedoniečio žygio metu. Vėliau tuos šunis veisė romėnai ir naudojo bandų apsaugai bei kovose su laukiniais žvėrimis cirkuose. XVII a.vid. vienoje perėjoje iš Italijos į Prancūziją vienuolis Bernardas iš Montanos pastatė prieglaudą, kuri po pusės amžiaus išaugo į Sen Bernaro vienuolyną. Vienuoliai ieškodavo kalnuose pasiklydusių ir sušalusių keleivių bei teikdavo jiems pagalbą. Archyviniai vienuolyno dokumentai pasakoja, kad kasdien bet kokiu oru specialios vienuolių gelbėtojų grupės su pagaliais, kirviais, kopėčiomis ir kastuvais eidavo ieškoti pasiklydusių keleivių. Juos lydėdavo dideli vietiniai šunys, kurie apuostydavo griūčių vietas ir ieškodavo užpustytų žmonių, atkasdavo juos ir lodami šaukdavo gelbėtojų grupes.

| | | |

Keturkojis ginklas

Lietuvos tarnybinė kinologija išgyvena pakilimą. Šiuo metu Kaune specialiai apmokyti šunys kartu su Krašto apsaugos ir kriminalinės policijos bei I vidaus pulko kinologais vyksta ieškoti nusikaltėlių, padeda kalinių konvojams, dalyvauja atliekant kitas užduotis. Kiekvienais metais, siekiant patikrinti tarnybinių šunų pasirengimą, Vidaus reikalų ministerija organizuoja Kinologų daugiakovės varžybas, kurių metu išaiškinami patys stipriausi ir ištvermingiausi tarnybiniai keturkojai. Pasak I vidaus pulko instruktoriaus, šunų dresavimo mokyklos “Nuaras” vadovo Vytauto Gustaičio, dabar nė vienoje rimtesnėje policijos operacijoje būtų neįmanoma išsiversti be kinologų. Jie reikalingi ir pagal kvapus ieškant nusikaltėlio patalpoje ar lauke, ir lydint kalinius traukiniais iš vieno miesto į kitą, ir saugant Lietuvos sieną, ir dirbant kituose objektuose.

| | | |

Šuns pratinimas prie vardo

Šuns vardas – garsinis signalas dėmesiui atkreipti. Vardas parenkamas trumpas, skambus. Paprastai šuo prie vardo pratinamas jaunas. Kartais, nežinant vardo, tenka pratinti ir suaugusį šunį. Pratinama taip: kaskart priėjus prie šuns 3-4 m atstumu, švelniai 2-3 kartus ištariamas jo vardas. Po to visai priartėjus duodamas skanėstas. Šuniui ėdant, vardas ištarimas dar 2-3 kartus. Po kelių dienų, kai šuo pradeda reaguoti šaukiamas vardu, vietoj maisto ar skanėstų paskatinamas paglostant ir ištariant “Geras!”. Vėliau, šuniui pripratus prie vardo, jis skatinamas vis rečiau.

| | | | | |

Anglų Buldogas

Šios veislė šunys Anglijoje pradėti auginti XVIII a.pr., daug anksčiau, nei atsirado jų pavadinimas. Anglijoje tokie šunys buvo plačiai naudojami medžioklėje ir žaidynėse. Šuo puldavo galingą jautį, dantimis įsikabindavo į snukį ir tampydavo tol, kol jautis netekdavo jėgų. Todėl juos ir pavadino buldogais (angl. bull-dogs – jaučių šunys). 1835 m. Anglijos parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantį tokias kruvinas dvikovas. Priėmus įstatymą, buldogai tapo nemadingi ir net baigė išnykti. Tik XX a. jais vėl susidomėta ir atnaujinta jų selekcija. Atrankos būdu buvo išvestas naujas veislės tipas.