2006 metų vasario mėnesį LEAP/E2020 komanda ( Europos politinių prognozių laboratorija/Europa-2020 ) manė, kad globaliąją struktūrinę krizę sudarys 4 pagrindiniai struktūriniai etapai: krizės pradžia (arba paleidimas), jos greitėjimas, šokas ir atomazga. Toks modelis leido mums teisingai prognozuoti įvykius iki šio laiko. Bet dabar mūsų grupė padarė išvadą, kad dėl pasaulio lyderių nesugebėjimo teisingai vertinti besivystančios krizės mastus (kas akivaizdu, stebint jų pastangas taisyti pasekmes vietoj priežasčių ), globalioji sisteminė krizė ketvirtajame 2009 metų ketvirtyje peraugs į penktąją fazę - globaliųjų geopolitinių permainų fazę....
Yra dar keletas minčių kuriais norėčiau pasidalinti. Kadangi bus kalbama apie visų lietuvių širdžiai mielą Rusiją EU ir JAV kontekste, prašyčiau iš karto akmenimis neužmetinėti, o pasistengti be emocijų paanalizuoti galimą valiutinę šio regiono ateitį. Taigi - kokie esminiai monetariniai pokyčiai įvyko Rusijoje per paskutinį pusmetį? Rusija panaudojo pusė esamų valiutinių rezervų bėgančiųjų kapitalų dengimui, devalvavo rublį, konvertavo didžiąją dalį valiutinių kreditų į rublinius ir atsisakė "currency board". Tai yra ypač svarbu. Tai pirmas rimtas žingsnis į finansinę nepriklausomybę nuo Vakarų finansinio modelio....
Krizė - rimtas iššūkis visuomenės socialiniam atsparumui. Išgyvens stipriausieji. Stipriausieji reiškia - greičiausi, lanksčiausi, pasiruošę permainoms. Jeigu ekonomikos klestėjimo metu žmonių nenoras keistis, mokytis nėra gyvybiškai svarbus ir galima plaukti pasroviui, tai sunkmečiu lieka ne toks ir didelis pasirinkimas - arba „sveikti", arba „mirti". Krizė - tai dideli pokyčiai ir įžvelgti juose naujas galimybes įmanoma, tik jeigu esi pasiruošęs permainoms. Pasiruošęs persikvalifikuoti, mokytis, pakeisti socialinę poziciją, persikelti į kitą vietovę ar įgyti naujų įgūdžių. Žinoma, dauguma žmonių nelinkę nei keistis, nei rizikuoti. Ir...
Dėl kasdieną tūkstančiais prarandamų darbo vietų mūsų ekonominė krizė neišvengiamai peraugs į politinę. Prancūziją, Turkiją, Graikiją, Ukrainą, Rusiją, Latviją, Lietuvą, Bulgariją ir Islandiją sukrėtę gatvės protestai, streikai ir maištai neišvengiamai įtakos ir mus. Tai tik laiko klausimas. Ir nereikės ilgai laukti. Prastėjant reikalams, Jungtinės Amerikos Valstijos pasiners į ilgą socialinio nestabilumo laikotarpį. Per visą Amerikos istoriją dar negrėsė toks pavojus mūsų demokratijai, ir niekada dar nebuvo tokia reali totalitarizmo tikimybė. Išsikvėpė mūsų gyvenimo būdas. Mūsų imperija griūva. Tos gerovės, kurioje gyvename mes, mūsų...
Kodėl JAV galima hiperinfliacija, mes jau rašėme ne kartą. Dabar pabandykime paneigti patys save - pagalvokime, kas įvyks, jeigu JAV prasidės hiperinfliacija ir kodėl jos JAV bandys išvengti. Ekonominė šalių padėtis čia neturi reikšmės. Iš dalies todėl, kad kaip elgsis ar galėtų elgtis valiutos per JAV hiperį, pagrindinį vaidmenį vaidina jų integracija su valstijomis. Aiškinu euro pavyzdžiu. Faktas, kad antroje 2010 - pirmoje 2011 metų pusėje JAV įvyks hiperinfliacija. Techniškai šitas procesas greičiausiai atrodys kaip fizinių ir finansinių aktyvų monetizavimas. T.y. FRS pinigus...
Vargas vargelis - taip savo gyvenimą pastaruoju metu apibūdina nemažai mūsų šalies gyventojų. Valdžios atstovai įspėja, kad atsitiesti sugebėsime nebent po pusantrų metų. Psichologai pataria nepulti į neviltį, esą turime progą išbandyti save. Ekonominė krizė ir taupymo vajus labiausiai smogė pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Būsto paskolas paėmę gyventojai, mažus vaikus auginančios šeimos, darbo netekę žmonės, pensininkai jaučiasi psichiškai palūžę ir nebesugebantys gyventi oriai. Dar neseniai jie džiaugėsi visaverčiu gyvenimu: turėjo neblogai apmokamus darbus, savaitgaliais galėjo sau leisti papietauti mieste, nusipirkti madingą drabužį, nueiti į...
Pastaruoju metu žiniasklaida pilna pranešimų apie krentančias akcijų kainas, atleidžiamus darbuotojus, mažėjantį įmonių pelną, bei jų bankrotus. Atrodo, kad viskas tik blogėja ir pasaulis ritasi į nebūtį. Taigi ar verta tokiu metu investuoti? Taip, manau, kad dabar puikus metas investuoti ir štai kodėl: Klasikinėje knygoje apie investavimą "Stocks for the Long Run" Jeremy Siegel'as parodo, kad akcijų rinkos labai stabiliai grįžta į savo vėžias po įvairių nuosmūkių. Taip įvyko po dviejų pasaulinių karų, didžiosios depresijos, juodojo pirmadienio, teroristinių atakų,...
Praėjus daugiau kaip šešiasdešimt metų nuo vieno iš žymiausių XX amžiaus ekonomistų Dž. M. Keyneso (John Maynard Keynes, 1883-1946) mirties, jo išdėstyti ekonomikos principai susilaukia vis didesnio atgarsio šiandieninėje vyriausybių ekonomikos politikoje. Tiek JAV prezidento Obamos pasiūlytas ekonomikos stimuliacijos paketas, numatantis beprecedentes investicijas į šalies infrastruktūrą, tiek pasigirdę siūlymai kurti naują Bretton Voods sistemą, bei vis garsiau girdimi reikalavimai vyriausybėms imtis aktyvesnio vaidmens ekonomikoje, tai tik dalis priemonių, tiesiogiai susijusių su Keyneso pasiūlymais, siekiant įveikti ekonominius nuosmukius. Keyneso ekonominės teorijos prielaidos susiformavo pasauliui...
Gyvename kaip pasakoje. Nes tik pasakose blogieji jų veikėjai, paprastai karaliai arba princai, įveda lietaus, oro, barzdos, mirties ir dar kokius nors pačius absurdiškiausius mokesčius. O kuo mes geresni, kad turėtume jų nemokėti? Todėl ir esami gąsdinami naujais lietaus, oro taršos ir barzdos mokesčiais, kuriuos įvedus visi gyventume kaip pasakoje. Pirmasis mokestis visiems aiškus ir suprantamas. Jei lyja - privalai susimokėti, nes vandenį reikia surinkti ir kažkur išpumpuoti. Jei sausra - mokestis mažesnis, bet vis tiek jį reikės mokėti, nes siurbliai toliau dirbs,...
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) trečiadienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis kiek įmanoma padidinti išlaidas kovai su krize, bet nepamiršti vykdyti ir jau priimtus planus. "Šiuo metu mums svarbūs veiksmai, o ne žodžiai. Turime realizuoti ekonomikos atgaivinimo planą, - sakė Ž.M. Barozas per spaudos konferenciją. - Jeigu ES šalys gali padaryti daugiau, jos turi padaryti daugiau". Jungtinės Valstijos, leidžiančios 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vidaus paklausai stimuliuoti, jau anksčiau ragino ES padidinti išlaidas kovai su krize, sudarančias...
