Darbų vilkintojai
Ignui per šią savaitę reikia parengti svarbų projektą, bet jis, nors ir žinodamas, kad neturi laisvo laiko, imasi tvarkyti ir taip „blizgantį” butą, o paskambinus geram draugui su užsidegimu išlekia pasilinksminti į miestą. „Parengsiu jį rytoj”, – pagalvoja, tačiau rytoj kaip tyčia rodo gerą filmą, kurio jis niekaip „negali” nepažiūrėti. Ignas projektą atideda vis kitai dienai, kol pamato, kad iš vis nebėra prasmės jo rengti – tam turi per mažai laiko. Skaudžiai pažįstama situacija, kai, užuot vykdę svarbią užduotį, užsiimame pašaline veikla…… Tyrimai rodo, kad net 90 proc. žmonių kartkartėmis atidėlioja darbus – indus plauna tada, kai nebelieka vietos kriauklėje, sąskaitą už telefoną apmoka tik tada, kai jį atjungia, ataskaitą ruošia paskutinę naktį ir pan. Didelio čia daikto, – tingiu, nenoriu, neturiu nuotaikos, – todėl ir nedarau, – atsakytumėte. Iš tiesų, nieko baisaus, jei nemalonias užduotis kartais atidedate. Tačiau kai kurie žmonės tai daro nuolat, o tai neigiamai paveikia jų asmeninį ir profesinį gyvenimą. Pasak psichologo Ferrario, chroniškų darbų vilkintojų yra apie 15-20 proc. Jiems užduočių atidėjimas – ne blogas įprotis, tingulys, nemokėjimas valdyti ar planuoti laiko (nors atidėliotojai ir yra linkę pervertinti laiko trukmę), o būdas patiriamoms emocijoms kontroliuoti. Deja, nelabai efektyvus.