|

A. Zuokas ramybės neranda net kultūroje

Buvęs Vilniaus meras Liberalų ir centro sąjungos lyderis Artūras Zuokas greičiausiai neteks Jono Meko vizualių menų tarybos vadovo pareigų – tik kelių savaičių klausimas, kada tai įvyks. A. Zuokas pastaruoju metu yra dažnai puolamas dėl jo propaguojamo Gugenheimo-Ermitažo muziejaus projekto. Valdančioji Vilniaus miesto koalicija neslepia neigiamo požiūrio į projektą ir gąsdina tuo, kad įgyvendindamas projektą Vilnius gali užsikrauti nepakeliamą finansinę naštą. Vilniaus vicemeras socialdemokratas Algirdas Paleckis palygino Gugenheimo-Ermitažo muziejaus projektą su puota maro metu. Anot jo, negalima skirti 500 mln. litų panašiam projektui. Opozicijoje esantis A. Zuokas miesto valdžios veiksmus dėl galimo savo nušalinimo nuo pareigų komentavo nenoriai. “Tokių ketinimų turiu ne aš. Šiuo atveju klausti reikia kitų žmonių”, – sakė A. Zuokas.

|

Aistros dėl Gugenheimo muziejaus

Planai steigti Gugenheimo-Ermitažo muziejų Vilniuje virto politinės kovos objektu. Buvusio Vilniaus mero ir šio projekto entuziasto Artūro Zuoko iniciatyvų reviziją žadėjusi dabartinė miesto valdžia ne tik paskelbė, jog projektas per brangus. Vicemeras Algirdas Paleckis nepraleido progos pakalbėti apie galimas finansines machinacijas ir neskaidrumą. Aistros užvirė pastarosiomis savaitėmis. Dar liepos mėnesį Artūro Zuoko „bloge” galėjome skaityti optimistinius pamąstymus: “Dėkoju ir Vyriausybės vadovui Gediminui Kirkilui, kuris suprato ir palaikė, ir miesto merui Juozui Imbrasui, ir vicemerui Algirdui Paleckiui, kurie taip pat suvokia, kad toks projektas Vilniui reikalingas.” Tačiau spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje kai kurie politikai prašneko visiškai kitaip. „Pati Gugenheimo muziejaus koncepcija pasaulyje vertinama labai prieštaringai. Tai naujosios meno politikos, kuri labai glaudžiai siejasi su įvairiomis finansinėmis grupuotėmis, išraiška. Pats Gugenheimas sparčiai plečiasi trečiojo pasaulio šalyse – sudaromos sutartys, kurios supainioja miestą, užkrauna nemažą mokestį ir įpareigojimą iš Gugenheimo kolekcijų kasmet pirkti ekspozicijas”, – žurnalistams aiškino A. Paleckis. „Ar reikia Vilniui Cheopso piramidės? Jei ta Cheopso piramidė nukris iš dangaus, aš visom rankom ir kojom balsuoju už.- teigė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys K. Masiulis.

Metų vagis – Artūras Zuokas
|

Metų vagis – Artūras Zuokas

Kiekvienais metais “Laisvo laikraščio” redakcija skelbdavo “metų kyšininkus”, tačiau šiais metais nutarėme paskirti kitą nominaciją – “metų vagies”. Šio titulo, be jokios abejonės, 2005 m. labiausiai nusipelnė Vilniaus meras Arūras Zuokas, arba garsusis “abonentas”, kuriam “Rubicon group” sumokėjo kelis milijonus litų kyšių. Nors šiandien jau niekas neabejoja, kad „Rubicon group“ už jai palankius sprendimus mokėjo „abonentui“, arba A.Zuokui, milijonus litų per pastaruosius kelis metus, tačiau net ir pagautas kyšininkas toliau kalba apie savo „vertybes“ ir „moralę“, ir toliau vagia iš vilniečių. Mat Žirmūnuose, šalia Neries ir Valakampių tilto 9 hektarų teritorijoje esančiame parke greitai turėtų prasidėti statybos – remdamasi dar 1993 m. premjero Adolfo Šleževičiaus pasirašytu potvarkiu, Lietuvos beisbolininkų asociacija, padedama Vilniaus mero Artūro Zuoko, pradės čia stadiono bei gyvenamųjų namų komplekso statybą. Pagal projektą šioje vietoje numatytas sporto aikštynas, beisbolo mokykla, viešbutis, aštuoni gyvenamieji namai, kurie projekte įvardinti kaip sportininkų bendrabučiai, nors pagal projektą jie labiau primena dviejų – trijų aukštų kotedžus. Pastatyti ant Neries upės kranto, su vaizdu į Valakampių miškų pusę jie būtų “bendrabučių” savininkams atnešę milijoninius pelnus.

Užupis dūsta nuo Artūro Zuoko
|

Užupis dūsta nuo Artūro Zuoko

Vilnietis architektas A.Vaitulevičius su savo kaimynais jau keli mėnesiai negali tęsti gyvenamojo namo Užupio g. 26 statybos – Vilniaus apskrities administracijos reikalavimu teismas sustabdė statybas, kol baigsis ginčo nagrinėjimas. A.Vaitulevičius įsitikinęs, kad statybos įstrigo dėl vienos priežasties – dėl savo garsiojo kaimyno Artūro Zuoko, gyvenančio Užupio g. 30, bandymų kaišioti pagalius į ratus Užupio bendruomenei, kurios interesus A.Zuokas visada pabrėžia ginantis. Dar 1999 m. A.Vaitulevičius ir jo kaimynai, gyvenantys Užupio g. 24, pradėjo gyvenamojo namo projekto savo namo kieme rengimą. “Viskas buvo vykdoma pagal tuo metu galiojusius įstatymus, aš pats rengiau šį projektą, – LL pasakojo pats A.Vaitulevičius, – projektas buvo ne kartą keičiamas, galiausiai gavome iš visų paminklosauginių instancijų leidimus statyti. Kai pradėjome derinti šį projektą su Vilniaus savivaldybe, prasidėjo bėdos. Paskutiniai mūsų projekto derinimai su savivaldybe vyko tuo metu, kai A.Zuokas vaikė tą vargšą V.Drėmą (kalbama apie 2003 m. vasarą vykusius Vilniaus mero rinkimus – A.D.). Galiausiai, kai jau projektas buvo suderintas su visomis instancijomis, ir Vilniaus savivaldybė turėjo išduoti leidimą statybai, jis užstrigo pas patį A.Zuoką”.

Gedvydas Vainauskas jau “nurašė” Artūrą Zuoką
|

Gedvydas Vainauskas jau “nurašė” Artūrą Zuoką

Lietuviškos spaudos skaitytojai prieš porą savaičių buvo smarkiai nustebinti, kai paskaitė „Lietuvos ryte”, kad Vilniaus mero proteguojama “Rubicon group” siūliusi AB “Vakarų skirstomieji tinklai” (VST) “plauti” pinigus, perkant tariamas paslaugas, o vėliau tais pinigais dalintis su politikais. Taip buvo siūloma nustekenti VST, įrodyti, kad reikia didinti elektros energijos kainas, ir galų gale perimti dar ir kitą skirstomųjų tinklų monopolininkę – “Rytų skirstomuosius tinklus”. Toks pasiūlymas nuskambėjęs iš “Rubicon group”. Tai, kad ši bendrovė dešimtimis milijonų “plauna” Vilniaus savivaldybės pinigus, nieko naujo. “Laisvas laikraštis” nemažai rašė apie tai, kad Vilniaus šilumos tinklus (VŠT) išsinuomavusi “Rubicon group” gauna po 10 proc. nuo kiekvieno VŠT sandėrio. Kadangi VŠT metinė apyvarta – daugiau nei 300 mln. litų, tai A.Zuoko draugai iš “Rubicon group” gauna po 30 mln. litų kasmet už nieką. Panašu, kad lygiai pagal tokį pat modelį “Rubicon group” vadovas Andrius Janukonis pasiūlė pasiplėšikauti ir VST savininkams – garsiosios “Vilniaus prekybos” šeimoms. Keista, kad pastarieji nesutiko, tačiau ėmėsi “demaskuoti” neskaidrią “Rubicon group” veiklą. Turint omenyje, kad čia susidūrė dvi išgarsėjusių didelių aferistų grupės, nekeista, kad “Lietuvos rytas” stojo galingesnių ir turtingesnių pusėje. Šiuo atveju tai buvo “Vilniaus prekybos” savininkai, išgarsėję susigrąžindami apie 60 mln. litų PVM per specialiai įsteigtą invalidų įmonę.

A.Zuoko proteguojama „Dalkia“ plauna vilniečių pinigus
|

A.Zuoko proteguojama „Dalkia“ plauna vilniečių pinigus

Kaip jau rašė „Laisvas laikraštis“, didžiausia grėsmė Vilniaus miestui yra A.Zuoko prastumta Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis neva Prancūzijos bendrovei “Dalkia” bei jos dukterinei firmai “Vilniaus Energija”. Dar prieš dvejus metus Valstybės kontrolė įspėjo, kad A.Zuoko stumiama nuomos sutartis gali atsiliepti Vilniaus miestui jos viso šilumos ūkio perdavimu į privačias rankas. Mat pagal sutartį “Vilniaus Energija” per 15 metų turi investuoti Vilniuje beveik 500 mln. litų į šilumos tinklų modernizavimą. Po to šilumos tinklai turės “atpirkti” šias investicijas. Žinoma, šilumos tinklai to padaryti gali ir nesugebėti, ir liks skolingi savo “nuomininkui” milijonus litų. Tuomet, matyt, “Vilniaus Energija” sutiks už skolas perimti visą arba didžiąją dalį Vilniaus šilumos ūkio. “Pagal patvirtintas sąlygas nuomininkas investuos 565,957 mln. litų, – dar 2002 m. buvo rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje apie Vilniaus savivaldybės sutartį su “Dalkia”, – “Vilniaus šilumos tinklai” turės nupirkti modernizuotą, atnaujintą ir naują ilgalaikį turtą, tačiau tikėtina, kad nuomos laikotarpio pabaigoje perkama investicijų suma nepadengs nuomos mokesčio sumos ir susidarys “Vilniaus šilumos tinklų” skola nuomininkui. Šiuo atveju tikėtina, kad minėtą skolą (ilgalaikio turto išpirkimą) turės padengti savivaldybė iš savo biudžeto lėšų, arba tai sudarys sąlygas nuomininkui perimti šilumos tinklų turtą savo nuosavybėn be privatizavimo procedūrų”.

Auksinis A.Zuoko verslas
|

Auksinis A.Zuoko verslas

Vilniaus mero pastangomis privačiai bendrovei, kuriai buvo suteikta teisė 60 hektarų žemės sostinėje “įrengti pramogų parką”, vėliau gauna teisę “neatlygintinai užstatymo teise naudotis 60,8 hektaro ploto žemės sklypu”. Pastačius pastatus, ta firma turės pirmumo teisę išsipirkti žemę po pastatais. Taip Vilniaus biudžetas praras mažiausiai 140 mln. litų, kuriuos būtų gavęs, pardavus šį sklypą už rinkos kainą. Kaip jau rašė “Laisvas laikraštis”, su Vilniaus miesto meru siejamai įmonei “Rubikon grupė” Vilniaus savivaldybė 99 metams išnuomavo 60,8 hektaro žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių. Oficialiai skelbiama, kad šis sklypas yra skirtas Vilniuje vandens parkui bei universaliai arenai įrengti, tačiau pats UAB “Ogmios Astra pramogų centras” (OAPC) direktorius Julius Dovidonis “Laisvam laikraščiui” pripažino, kad minėti objektai užims tik apie 15 hektarų žemės. Likusiems 45 hektarams žemės privati bendrovė OAPC gavo “užstatymo teisę” – kitaip tariant, ji savarankiškai užstatys tą žemės plotą, kurio rinkos kaina šiandien siekia ne mažiau kaip 140 mln. litų. “Laisvo laikraščio” šaltiniai teigia, kad “Rubikon” jau ieško investuotojų daliai žemės. Kodėl ši žemė nebuvo parduota viešame aukcione, o neatlygintinai perduota privačiai su A.Zuoku siejamai firmai?

Vilniaus mero pabėgimas sudavė smūgį šalies prestižui
|

Vilniaus mero pabėgimas sudavė smūgį šalies prestižui

Laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas antradienį vėlai vakare pareiškė, jog teisėsaugos pareigūnų surengtas dokumentų poėmis kelių partijų būstinėse ir sostinės mero pabėgimas iš šalies sudavė “didelį smūgį šalies įvaizdžiui ir prestižui”. “Pabėgo didžiausio miesto meras, partijų būstinėse – kratos, politikams mestas šešėlis: tokia žinia nueis į pasaulį”, – piktinosi laikinasis prezidentas. A.Paulausko teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau kelerius metus vykdė tyrimą dėl politikų finansavimo, bet neaišku, kodėl dokumentų poėmiai buvo padaryti likus kelioms dienoms iki rinkimų. STT agentai antradienį surengė dokumentų poėmį kandidatą į prezidentus Valdą Adamkų remiančių Liberalų ir centro sąjungos bei Naujosios sąjungos partijų būstinėse, taip pat finansinius dokumentus paprašytos pateikti Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga.

Kas sieja A.Zuoką, „Rubikon“ ir „Lietuvos Rytą“?
|

Kas sieja A.Zuoką, „Rubikon“ ir „Lietuvos Rytą“?

V.Bieliauskas įsitikinęs, jog UAB “Lietuvos rytas” buvo įsteigta naudojant Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos ir Lietuvos komunistų partijos lėšas. “VL Vakaro žinios” jau rašė, jog tapęs UAB “Lietuvos rytas” akcininku, V.Bieliauskas niekaip negalėjo gauti jokios informacijos apie bendrovę. Jis kreipėsi į teismus, kurie dėl informacijos nepateikimo bendrovės valdybos pirmininką V.Strimaitį nubaudė 300 litų bauda. Nagrinėjant šią administracinę bylą, teismas iš Vilniaus miesto savivaldybės išreikalavo “UAB “Lietuvos rytas” steigimo dokumentus. Pasak V.Bieliausko, iš šių dokumentų paaiškėjo, jog UAB “Lietuvos rytas” buvo įsteigta naudojant Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos ir Lietuvos komunistų partijos lėšas. Jo nuomone, toks steigimas prieštarauja LR įstatymui “Dėl LKP (SSKP) ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo”. V.Bieliausko teigimu, pagal LKP CK Biuro 1990 05 26 d. posėdžio nutarimą ir LKJS CK 1990 05 29 d. Biuro nutarimo protokolą Nr. 9 aiškiai matyti, kad dienraštis “Lietuvos rytas” buvo steigiamas LKJS ir LKP lėšomis. 1990 05 29 d. LKJS Biuras nutarė “įsteigti masinės informacijos priemonių susivienijimą “Lietuvos ryto” bendrovę” ir tvirtinti jos Įstatus” bei “perduoti “Lietuvos ryto” dienraščio leidėjo teises “Lietuvos ryto” bendrovei”. Taip buvusi “Komjaunimo tiesa” tapo “Lietuvos rytu”. Šį nutarimą pasirašė tuometinis LKJS CK pirmasis sekretorius Alfonsas Macaitis, dabar tapęs Seimo nariu. Į “Lietuvos ryto” bendrovės tarybą ir steigiamąjį susirinkimą komjaunimas delegavo A.Macaitį, LKJS CK sekretorių Raimondą Šyvį (vis dar “Lietuvos ryto” akcininkas) bei LKJS CK reikalų valdytojo pavaduotoją Vidmantą Strimaitį (vienas didžiausių “Lietuvos ryto” akcininkų bei bendrovės direktorius). UAB “Lietuvos rytas” pradinius įnašus kaupė LKJS CK sąskaitoje. Bendrovės taryba, be kita ko, numatė, jog visos steigiamos UAB privilegijuotos akcijos būtų pasiūlytos pirmumo teise išpirkti LKJS Centro Komitetui. Šią operaciją palaimino LKP CK biuro, nutarimas, kurį pasirašė eksprezidentas, tuometinis LKP vadovas Algirdas Brazauskas, sutikęs su LKJS CK pasiūlymu “Lietuvos ryto” ir kitų laikraščių leidėjo teises perduoti LKJ CK. Pagal įstatymus, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento pripažįstami visi sandoriai, pagal kuriuos TSKP (LKP), LKP, taip pat komjaunimo turtas buvo perduotas uždarosioms akcinėms bendrovėms, juridiniams arba fiziniams asmenims.