Stebėjau per Lietuvos televiziją laidą „Visuomenės interesas“. Tema: „Ar Seimo narys galės dirbti kitą darbą, užsiimti verslu? Ar tai nesukels konfliktų?“

Nors Konstitucinis Teismas išaiškinęs, kad negali, bet verslininkas Antanas Bosas, loterijos, skirtos „runkeliams“, laimėtojas, su tuo nenorėjo sutikti ir savo verslo akcijų niekam nenori perduoti, net artimiems giminaičiams. Jokiam valdytojui leisti save valdyti nenori, nepasitiki. Juolab nenori atsisakyti Seimo nario mandato. Rodė į širdį: kur mano turtai, ten ir jinai…

A.Bosas priminė rinkėjų valią. Atseit už jį balsavę rinkėjai žinojo, kad jis – žymus, turtingas verslininkas, rinkėjams žadėjęs juos padaryti turtingus. Priminė ir perspėjo, kad žmogus, plikas kaip tilvikas, atėjęs į Seimą ir Vyriausybę, turtingų rinkėjų, valstybės nepadarys. Keli televizijos laidoje buvę nepažįstami bosiukai linkčiojo galvomis pritardami. Jo nuomonei prieštaravęs A.Salamakinas įsižeidė.

Pasamprotaukime: ar galėjo pasitikėti ir balsuoti už per mėnesį V.Uspaskicho iš įvairių pažiūrų žmonių surinktą partiją – už „runkeliams“ pasiūlytą loteriją? Tik „runkeliai“ galėjo.

Tokių „runkeliams“ pasiūlytų loterijų buvo ir anksčiau: „prie rusų buvo geriau“ loteriją siūlė A.Brazausko Vyriausybė. „Nusipelnėme gyventi geriau“, – teigė A.Paulauskas. „Tvarka bus“, – siūlė R.Paksas. „Runkeliai“ iš tų loterijų nieko nelaimėjo. Tad dabar gal ketvirtą kartą laimės? Būrė iš ramunės žiedlapių. Duok Dieve, bet nežinau… Ne Martynui, ne „runkeliui“ mėlynas dangus. Bosai, bosiukai, įkišę į loterijos tiražą milijoną, gaus dešimt, šimtą milijonų.

Štai mano seniūnijoje prieš kelias dienas plačiai paskelbė: bus koncertas, po koncerto bus… alaus, užkandos. Ir sugužėjo „runkeliai“ iš plačios apylinkės, salėje netilpo, koridoriuose stovėjo – taip alaus buvo ištroškę. Įritino ar dešimt bosų ir ne vieno, o kelių rūšių. Gėrė gėrė, šlapinosi, keikėsi, kad taros neatsinešė, būtų namo parsinešę – viso neišgėrė.

„Runkeliai“ kalbėjo: „Geriau žvirblis rankoje negu briedis girioje. Kas tie konservatoriai ar brazauskininkai – smulkmė. Jie jau buvo“.

Kai naikino baudžiavą, tokie „runkeliai“ verkė: „Kaip dabar gyvensime be gero pono?“

Ar galima dabartinius bosus palyginti su prieškario Lietuvos verslininkais, Seimo nariais broliais Juozu ir Jonu Vailokaičiais ar dar carinėje Rusijoje garsėjusiu Petru Vileišiu ir jo broliu? Jie tokių loterijų niekad neplatino.

Ar galima palyginti su Jurgiu Žitinevičiumi iš Zapyškio, knygnešiu, 1917 metais dalyvavusiu Vilniaus konferencijoje, išrinktu į Tautos Tarybą, organizavusiu savanorius, Steigiamojo Seimo nariu, išauginusiu dešimt vaikų, teturėjusiu tik tris hektarus žemės, pragyvenusio iš 2000 auksinų, kai Kaune pragyvenimas vienam buvo 1600 auksinų, nesiskundusiu, nes Lietuvai dabar yra sunku? Už tai, kad jis taip mylėjo tėvynę, bolševikai jį nuteisė ilgiems metams Sibiro kančių. Ten jis mirė.

Tokie bosai gali lygiuotis į stašaičius, konopliovus, petrikus. Jūs per čekius, per visokias aferas apiplėšėte mus, apiplėšėte ir „runkelius“. Skirtumas tik toks, kad vieni supranta esą apiplėšti, kiti to nesupranta; vieni nebučiuoja bosams kojų, o „runkeliai“ bučiuoja, už butelį, už penkis ar dešimt litų ir per „loteriją“ runkeliai atiduoda balsus. „Runkelių“ širdys – butelyje, juodo vergo dalioje, o bosų širdys – turtuose. Jie negali būti Seimo nariai. Jų turtai supus, surūdys, juos išvogs vagys. Praeis jų šlovė ir triumfas. Pagaliau ir „runkeliai“ atsikvošės. Norėčiau, kad taip būtų.

Views All Time
Views All Time
1153
Views Today
Views Today
1
0 0