Agresyviais save vadinantys metalistai ragina jų nebijoti
Žodis „metalistas“ dažnai siejamas su agresija, alkoholiu, o kartais net satanizmu. Tačiau dažnai šios asociacijos yra tik mitai. „Galima rasti daug pavyzdžių, kai metalistas nei geria, nei rūko, nei yra koks satanistas, net sportuoja ir yra pavyzdingas mokinys ar studentas”, – pasakojo Anonimu prisistatęs vaikinas.
Dažnai būna, jog mitai kyla iš neišmanymo, nesidomėjimo šia subkultūra. Pasak metalisto Andriaus Matulevičiaus, neretai tokius mitus kaip “metalistas – satanistas” sukuria pensininkės bobutės, kurioms juoda spalva ir agresyvi muzika asocijuojasi būtent su tokiais dalykais. Religija dažno metalisto gyvenime nevaidina jokio vaidmens, jie ypač neigia krikščionybę.
Mintis, jog tikėjimas – tai silpnybė, turbūt geriausiai atspindi šios subkultūros požiūrį į religiją. Kita vertus, metalistai nevengia tokių svaiginimosi priemonių kaip alkoholis.
“Tačiau dažnai išgėrę metalistai elgiasi normaliau nei kostiumuoti verslininkai: teko matyti, kad pastarieji labiau linkę neadekvačiai elgtis, kabinėtis prie merginų,“ – teigė Andrius.
Amžius šioje subkultūroje turi didelę reikšmę – sunkiąją muziką dažniausiai pripažįsta 14 – 28 metų jaunimas, nors būna ir gerokai vyresnių, kuriems jau per 45 metus. Noras išsiskirti iš minios ne tik mintimis, bet ir įvaizdžio dalimi būdingas tiek jaunesiems, tiek vyresniems šios subkultūros atstovams. Tik jau suaugęs metalistas to nerodo taip, kaip jaunystėje.
Anot Anonimo, yra rimtų, jau suaugusių ir dirbančių metalistų, kurie į darbą eina su kostiumu, turi šeimas ir t.t. Nors pačiam į darbą dar neteko vilktis kostiumo, šiai minčiai pritaria ir jis pats: „Rimto žmogaus įvaizdis nesikerta su metalisto, juk ilgi plaukai tinka ir prie kostiumo.“
Tolerancija pasižymi ne visos subkultūros ir ne visi jų nariai. Dažniausiai metalistai konfliktuoja su „forsais“, kuriuos retas sunkiąją muziką klausantis žmogus pavadina atskira subkultūra. Andriaus teigimu, konfliktai dažniausiai kyla dėl tolerancijos stokos, interesų nesutapimo: „Būna, jog einant gatve paprasčiausiai prikimba koks „forsas“, motyvuodamas tuo, kad jam kliūna mano išvaizda“.
Neretai būna, jog konfliktuoja tarpusavyje ir skirtingų subkultūrų atstovai. Dažnam metalistui tenka būti „apšauktam“ gotu, ir atvirkščiai. Metalistų idėjiniai keliai kertasi su gotų, teigia Anonimas: „Šios dvi subkultūros gan panašios, bet tuo pačiu ir skirtingos. Vieni agresyvūs, kiti – ne. Konfliktai ir kyla būtent dėl to. Juk turi išlikti skirtumas tarp agresyvių metalistų ir pasyvių gotų.”
Be konfliktų su kitų subkultūrų atstovais, neretai iškyla dvi priešingos stovyklos ir pačios subkultūros viduje – vėl didelę įtaką daro amžius. Tik pradėjęs domėtis metalistų gyvenimu ir besistegiąs jį gyventi 14 – 16 metų amžiaus jaunimas dažnai būna netoleruojamas vyresniųjų.
Anot Andriaus, dažniausiai taip yra dėl, jog žmonės vadina save metalistais, o nė nežino, kokią muziką klauso metalistai, painioja šią subkultūrą su kitomis. „Netoleruoju tų vaikų, kurie save laiko metalistais, tačiau remiasi kitos subkultūros idėjomis, muzika.“
