Kalbant apie šį kvėpavimo būdą būtina paminėti kaip jis atsirado, kas parodo jo kokybę. Amerikietis mokslininkas Stanislavas Grofas tyrinėjo įvairų transą – sąmonės būsenas, sujungdamas savo teorijas su psichologija ir rytų mistika. Jį domino, kaip pakinta sąmonė paveikus ją narkotikais. Savo tyrimus jis grindė pakitusios asmeninės sąmonės būsenų aprašymais. Dvidešimt penkerius metus jis pats vartojo narkotines medžiagas ir per tą laiką turėjo pusantro tūkstančio narkotinių seansų, kurių aprašymai ir išvados be abejo yra neįkainojami mokslui. Laikui einant psichiatro Grofo sąmonė pakriko: jis sunkiai pradėjo skirti realybę nuo haliucinacijų. Nebegalėjo dirbti. Jis ėmė ieškoti ne farmakologinių metodų sąmonės fonui – transui sukelti, kuriame galima būtų keisti žmogaus fiziologiją ir psichiką. Labai pasikeitė jo , kaip mokslininko požiūriai ir jis pradėjo domėtis Pranajama. Grof tiesiog išplėšė iš sudėtinės jogos dalies Pranajamos mažą lopinėlį sugreitinto gilaus kvėpavimo stadiją, ir iš to kilusį transą – paskelbė vos ne panacėja nuo visų ligų ir dar dvasinio tobulėjimo pagrindu. (panašiai, kaip ir Buteiko metodas – dalelytė Pranajamos paskelbta autoriniu sveikatingumo metodu, taip pat Oro metodai, kuris nurodo neegzistuojančius asmenis kaip Babadždi ir kt. nes taip nereikės ginti autorinių teisių, ir tai lengviausias būdas pateisinti mokslu viską, ką tik įmanoma sugalvoti.).