Draugystės anatomija

Ar iš tiesų tikrai draugystei reikia suvalgyti pūdą druskos? Kuo vyrų draugystė skiriasi nuo moterų? Galų gale, ko apie draugystę turėtume išmokyti savo vaikus?

Žiniasklaidoje apie draugystę kalbama nedaug. Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros doktorantas Antanas Kairys įvardija tokias priežastis: ši tema nesukelia sensacijų, ji asmeniška, be to, daugeliui žmonių draugystė nepelytai atrodo savaime suprantamas dalykas. O kad draugystė yra kur kas sudėtingesnis reiškinys, patvirtina ir psichologo Jordžio Mišino mintys. Drauge su profesionalais savo pastebėjimais pasidalijo ir mūsų skaitytojai – sociologė Rūta, architektas Gediminas bei studentė Laura.

Antanas Kairys: Draugystę galėtume apibrėžti kaip abipusį savanorišką dviejų žmonių ryšį, kuris jiems teikia pasitenkinimą. Dažniausiai pabrėžiama, kad draugystė neturėtų būti susijusi su seksualiniais santykiais.

Pagrindiniai draugystės požymiai – savanoriškumas, abipusiškumas ir vienoks ar kitoks pasitenkinimas, kurį teikia tie santykiai. Be to, draugystė dažniausiai apima ir tokius dalykus, kaip savitarpio supratimas, empatija.

Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas yra gana ypatingas. Dar niekada žmonija nebuvo susidūrusi su tokiu informacijos kiekiu, tokiomis bendravimo priemonėmis, tokiu gyvenimo tempu. Žinoma, visi šie procesai turi įtakos ir draugystei. Šiuolaikinėje visuomenėje trūkinėja ryšiai – tiek tarp tėvų ir vaikų, tiek tarp kaimynų, tiek bendruomenėse. Trūkinėja ir ryšiai su draugais. Kita vertus, atsirado naujų draugystės formų, pavyzdžiui, internetinė draugystė. Taip pat žmonės linksta turėti vis mažiau vaikų – šiai bendravimo spragai užpildyti gali didėti draugystės poreikis.

Jordis Mišinas: Trumpai tariant, draugystė yra artimas ir nuoširdus žmonių santykis. Ji susideda iš simpatijos, meilės, nuoširdumo, atvirumo, prisirišimo, malonaus fizinio kontakto – rankos paspaudimo, kvapo, akių kontakto. Būtent todėl virtuali draugystė iš tiesų neegzistuoja. Šiam reiškiniui reikėtų sukurti naują sąvoką.

Dažnas žmogus turi „situacinių draugų“: su vienu gera linksmai praleisti savaitgalius, kitas bus nepamainomas guodėjas po artimojo netekties ar ištikimai lankys ligoninėje. Nors raudotojos per laidotuves gieda labai nuoširdžiai, ar mes laikome jas savo draugėmis? Taigi, pamatinis draugystės komponentas – abipusė nauda. Kad ir kaip pragmatiškai skambėtų, žmogus yra „pelno siekianti uždaroji akcinė bendrovė“. „Situacinės draugystės“ atveju akivaizdų pelną gauna tik viena pusė.

Kitas būtinas draugystės aspektas – vertinimas. Mes galime blogai įvertinti kokius nors draugo poelgius, jį išbarti, kritikuoti, bet vis tiek priimsime jį tokį, koks yra. Tik draugai moka priimti kitus tokius, kokie jie yra.

Svarbu suvokti, kad dažnai mūsų gyvenimo partneris ir yra mūsų geriausias draugas. Aš manau, jog meilė ir draugystė yra neatsiejami. Paskaitykite šv. Pauliaus laiško korintiečiams ištrauką ­„Himnas meilei“ – net dažnai minimą žodį „meilė“ pakeitus „draugyste“, prasmė nekinta.

Kad draugystę galėtume vadinti draugyste, nebūtina drauge suvalgyti pūdo druskos. Mano asmeninė patirtis byloja, jog užtenka kartu išbūti ir išjausti. Iš tiesų draugystei suvienija vienodai aktuali patirtis, o skirtingų interesų žmonės bendrauja tik dėl faktinių aplinkybių – drauge mokėsi, greta gyvena, vaikai lanko tą patį darželį. Nors tokia „draugystė“ gali trukti ilgai, išsiskiriama be sentimentų ir pojūčio, jog kažko trūksta. Įprasta manyti, kad karo draugai bendrauja iki mirties. Bet iš tiesų jie draugauja tik tuomet, jei įgyta patirtis jiems vienodai aktuali. Lygiai dėl tų pačių priežasčių draugystė tarp skirtingų socialinių sluoksnių atstovų – rečiau pasitaikantis atvejis, nes reta ir bendra patirtis.

Laura: Nenoriu pasirodyti saldi, bet pacituosiu filosofą eseistą, mistinį poetą ir dailininką Kahlilą Gibraną: „Tavo draugas – įvykę norai. Jis yra tavo laukas, kurį tu apsėji su meile ir nuo kurio dėkodamas renki derlių. Jis – tavo stalas ir židinys. Nes tu ateini prie jo jausdamas alkį ir ieškodamas taikos.“

Apie draugystės raidą ir tipus

Jordis Mišinas: Draugystės raidos teorijos gana skurdžios, nes tai labai platus reiškinys, kuriam sunku atrasti objektyvių vertinimo kriterijų. Telieka remtis praktika. Pavyzdžiui, suvienyti draugystei kokios nors bendros patirties jaunystėje, vėliau kiekvienas susikuriame savo gyvenimą, kuris dažnai būna skirtingas. Kur šuo pakastas, kad draugystė vis tęsiasi? Atsakymas paprastas: mus vienija senas geras jausmas – nostalgija.

Antanas Kairys: Visuotinai priimtos draugystės tipų klasifikacijos nėra. Žinoma, bandymų galime rasti visokių. Dažnai draugystė skirstoma pagal abipusiškumą: gali būti vienpusiška draugystė, gali būti tokia, kai vienas iš partnerių įsitraukęs labiau. Kita vertus, draugystės pamatas ir yra abipusiškumas. Todėl šiuo klausimu, ar vienpusę draugystę išvis galime laikyti draugyste, vis dar vyksta ginčai.

Draugystės gali būti sugrupuotos ir pagal artimumą: šiaip draugai, geriausi draugai. Dar – vienos lyties asmenų arba skirtingų lyčių asmenų draugystė.

Moterų ir vyrų draugavimo skirtumai

Antanas Kairys: Vyrų ir moterų draugystei įtakos turi socialiniai vaidmenys. Visuomenė tikisi iš vyrų ir moterų skirtingų dalykų. Vis dar egzistuoja nuomonė, kad tikras vyras turi slėpti emocijas, būti tvirtas, net agresyvokas. Tai ne visada suderinama su artimo, besirūpinančio draugo įvaizdžiu. Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad moterų draugystės būna artimesnės, gilesnės ir intymesnės nei vyrų. Vyriškos draugystės yra atsargesnės, jie uždaresni, labiau orientuojasi į bendrą veiklą.

Jordis Mišinas: Psichoanalitikai draugystę su tos pačios lyties asmeniu vadina užslėptu homoseksualumu. O išreikšti savo homoseksualinę tendenciją, kuri glūdi viduje, – nieko bloga. Čia vertėtų prisiminti Karlo Gustavo Jungo pamąstymus apie vyrišką ir moterišką pradą – anima ir animus, esančius mumyse. Viskas gana paprasta: pavyzdžiui, esu vyras, mano moteriškasis pradas susikalba su kito vyro anima, ir mes draugaujame. Tai normali tam tikrų jausmų sublimacija, neturinti nieko bendra su netradicinėmis seksualinėmis orientacijomis. Žinoma, susibendrauti gali ne tik moteriški vyrų pradai, variacijų aibės: pavyzdžiui, vienos moters animus imponuoja kitos animai ir pan.

Gediminas: Vyriška draugystė – tai draugų grupelė iš 2–6 žmonių. Tokie draugai aukoja dalį savo interesų tam, kad galėtų užsiimti bendra veikla, koncentruodamiesi į įvykius ir nepabrėždami emocinių išgyvenimų. Jie lyg priklauso „šeimai“, nemažai žino vienas apie kitą ir toleruoja tai, ką visuomenė pasmerktų, pavyzdžiui, nevyriškumą. Svarbus vyriškos draugystės aspektas yra sugebėjimas skatinti vienas kito siekių realizavimą: vyrai toleruoja ir skatina kitų grupės narių norą turėt intymių ryšių su moterimis, nors dėl to susilpnėja grupės santykiai. Kai išgaruoja romantika bendraujant su moterimis ar baigiasi mokslai užsienyje, vyrams gana lengva sugrįžti į savą draugų ratą. Draugai vyrai apie laužą sėdi suglaudę nugaras kaip besiginantys jakai, o moterys – neatitraukdamos akių viena nuo kitos. Toks mano susikurtas stereotipas.

Laura: Moterų draugystėje labiau koncentruojamasi į emocinius išgyvenimus ir vidinį pasaulį. Vyrai tarpusavyje puikiai moka bendrauti tylėdami (pavyzdžiui, žvejyboje), na, o pagrindinė moterų bendravimo priemonė – asmeniški pokalbiai. Vyrams, kad jie būtų teisingai suprasti, daugybę dalykų užtenka pasakyti puse lūpų, o moterys pasakoja iki skausmo atvirai, konkrečiai, smulkmeniškai.

Ilgaamžės draugystės recepto beieškant

Antanas Kairys: Nemažai žmonių (tyrimų duomenimis – iki 68 % moterų) išsaugo daugiau arba mažiau artimus draugystės ryšius beveik visą gyvenimą.

Jordis Mišinas: Draugystės palikti savieigai nederėtų – ją reikia puoselėti. Šiuolaikinės patarlės „Mažos dovanėlės stiprina draugystę“ potekstė nebūtinai yra materialinė. Geriausia dovana draugaujant – tai dėmesys. Kad skirtume dėmesio, turime skirti ir laiko.

Rūta: Draugystei reikalingas dėsningas dėmesys vienas kitam, pagalba be išankstinio nusistatymo pačiam gauti ir nuolat vykstantys mainai (paprastai emociniu lygmeniu). Dažniausiai draugystei reikalingas panašus humoro jausmas, panašūs tikslai, gyvenimo ritmas.

Lietuviškos draugystės ypatumai

Jordis Mišinas: Deja, mes panašėjame į Ameriką, kurioje vyrauja „situacinė draugystė“. Kol žmonės gyvena kaimynystėje ar dirba tame pačiame biure, jie laiko vieni kitus draugais. Bet tik pabandyk dingti iš jų regėjimo lauko… Tai – infantilios visuomenės bruožas. Brandžiai draugystei nesvarbu atstumas, nes tiesiog gera paskambinti ir pasiteirauti, kaip sekasi, išgirsti balsą – toks abipusis palaikymas ir yra ta siekiamybė, ta santykių nauda. Paradoksalu, nes nuoširdumo bendraujant ir glaudžių giminystės ryšių galime pavydėti visoms buvusioms Sovietų Sąjungos šalims.

Apskritai tautiniai bruožai labai išryškėja svetur. Per porą gyvenimo metų JAV pastebėjau, kad lietuviui visai neverta tikėtis kito lietuvio pagalbos. Mano supratimu, niekas kitas neatsiduoda draugystei taip, kaip žydų tauta. Naikinta nuo senų senovės, o vis tiek išliko. Manau, tik dėl artimų ryšių ir draugystės.

Rūta: Manau, kad lietuvių draugystės santykiai yra glaudesni nei, pavyzdžiui, danų (tarp jų gyvenau metus). Mažesnių miestų ir miestelių bendruomenėse esama itin glaudžių ir pastovių žmonių santykių, kurie dažnai ilgai išlieka stiprūs net pakeitus gyvenamąją vietą. Tokie santykiai, ypač tarp vyrų, būna „akis už akį“.

Nepaisant to, jog lietuviška draugystė yra glaudesnė ir pastovesnė, vis dažniau draugais vadinami tie žmonės, kuriais akivaizdžiai naudojamės, arba tie, kurie reikalingi tik draugijai palaikyti, pavyzdžiui, nueiti į klubą.

Ko turėtume išmokyti savo vaikus?

Jordis Mišinas: Svarbiausia mokyti vaikus priimti kitus žmones tokius, kokie jie yra, su teigiamomis ir neigiamomis savybėmis. Jei iš vaiko reikalausime tik rezultatų, kurie bus pagrindinis vertinimo matas, draugauti jis neišmoks. Turime parodyti vaikui, kad, pavyzdžiui, nepaisant jo prastų įvertinimų mokykloje, už kuriuos jis tikrai gaus velnių, mes vis tiek jį mylime ir priimame tokį, koks jis yra. Šeimos pozicija turi būti tvirta, nes šiandien mes gyvename visuomenėje, kurios pagrindinis vertinimo kriterijus – produktyvumas ir rezultatai.

Laura: Vaikams derėtų paaiškinti, kad draugystė suteikia ne tik džiaugsmą. Kartais draugauti ir skauda, bet to visai nereikia bijoti.

Siūlau išnašas

1. „Žmonės linksta turėti vis mažiau vaikų – bendravimo spragai užpildyti gali didėti draugystės poreikis.“

2. „Tik draugai moka priimti kitus tokius, kokie jie yra.“

3. „Iš tiesų draugystei suvienija vienodai aktuali patirtis.“

4. „Pamatinis draugystės komponentas – abipusė nauda.“

5. „Žmogus yra „pelno siekianti uždaroji akcinė bendrovė“.“

Tai įdomu

· Joseph A. DeVito savo knygoje „The Interpersonal Communication Book“ apibendrino aibę mokslinių tyrimų. Paaiškėjo, jog 89 proc. žmonių draugystėje svarbiausias yra pasitikėjimas, 88 proc. – ištikimybė, o 82 proc. svarbiausia draugystės sudedamąja dalimi laiko šilumą ir meilę. 76 proc. tyrime dalyvavusių apklaustųjų akcentavo palaikymo svarbą, 75 proc. – atvirumą ir nuoširdumą, 74 proc. žmonių pasirodė, jog svarbiausias draugystėje yra humoro jausmas. Kad draugystei itin svarbus gebėjimas skirti laiko, pripažino 62 proc. respondentų, nepriklausomybę akcentavo kiek mažiau – 61 proc. apklaustųjų, o 59 proc. žmonių nurodė, kad draugystė neapsieina be pokalbių. Protinių gabumų ir intelekto svarbą pabrėžė 57 proc. apklausos dalyvių.

· Tas pats autorius rašo, kad egzistuoja šešios neformalios taisyklės, kurių nepaisymas kenkia draugystei. Pirmoji taisyklė skatina ginti draugo interesus, antroji – dalintis geromis naujienomis, trečioji – suteikti emocinę paramą, ketvirtoji įpareigoja pasitikėti vienam kitu, penktoji – ištiesti pagalbos ranką, o paskutinė skatina pabandyti suteikti draugui laimės, kai esate kartu. Dažniausiomis draugystės iširimo priežastimis laikomas fizinis atsiskyrimas, naujų draugų atsiradimas bei sumažėjęs senų draugų patrauklumas, taip pat pokyčiai asmeniniame gyvenime, pavyzdžiui, vedybos.

Kas yra draugystės pamatas?

• Meilė 7 proc.

• Panašūs tikslai, gyvenimo ritmas 16 proc.

• Abipusė nauda 7 proc.

• Drauge „suvalgytas pūdas druskos“ 6 proc.

• Mokėjimas priimti kitą tokį, koks yra 30 proc.

• Pasitikėjimas 33 proc.

Apklausos, atliktos www.asirpsichologija.lt, rezultatai

Taip pat žurnale „Aš ir psichologija“ skaitykite:
Individualiosios psichologijos konsultacija – atgal į ateitį