Ką mums reiškia draugai?
Ar iš tiesų tikrai draugystei reikia suvalgyti pūdą druskos? Kuo vyrų draugystė skiriasi nuo moterų? Galų gale, ko apie draugystę turėtume išmokyti savo vaikus? Žiniasklaidoje apie draugystę kalbama nedaug. Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros doktorantas Antanas Kairys įvardija tokias priežastis: ši tema nesukelia sensacijų, ji asmeniška, be to, daugeliui žmonių draugystė nepelnytai atrodo savaime suprantamas dalykas. O kad draugystė yra kur kas sudėtingesnis reiškinys, patvirtina ir psichologo Jordžio Mišino mintys. Drauge su profesionalais savo pastebėjimais pasidalijo ir mūsų skaitytojai – sociologė Rūta, architektas Gediminas bei studentė Laura. Antanas Kairys: Draugystę galėtume apibrėžti kaip abipusį savanorišką dviejų žmonių ryšį, kuris jiems teikia pasitenkinimą. Dažniausiai pabrėžiama, kad draugystė neturėtų būti susijusi su seksualiniais santykiais. Pagrindiniai draugystės požymiai – savanoriškumas, abipusiškumas ir vienoks ar kitoks pasitenkinimas, kurį teikia tie santykiai. Be to, draugystė dažniausiai apima ir tokius dalykus, kaip savitarpio supratimas, empatija. Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas yra gana ypatingas. Dar niekada žmonija nebuvo susidūrusi su tokiu informacijos kiekiu, tokiomis bendravimo priemonėmis, tokiu gyvenimo tempu. Žinoma, visi šie procesai turi įtakos ir draugystei. Šiuolaikinėje visuomenėje trūkinėja ryšiai – tiek tarp tėvų ir vaikų, tiek tarp kaimynų, tiek bendruomenėse. Trūkinėja ir ryšiai su draugais.
