Laurynas DinsmanasLaurynas Dinsmanas

Pelės išgelbės pasaulį

pagal
A white mouse in a cookie jar
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pelės (lot. Murinae) – tai Senojo Pasaulio pelių ir žiurkių pošeimis, turintis bent 519 rūšių. Šis pošeimis didesnis už visas kitas žinduolių šeimas, išskyrūs žiurkėninius, ir visus būrius, išskyrūs šikšnosparnius ir likusius graužikus. Kasmet pasaulyje atliekama per 50 mln. eksperimentų su gyvūnais, o Europos Sąjungoje bandymams naudota apie 10,7 mln. gyvūnų. Su jais vykdomi biomedicinos, farmakologijos, kosmetikos ir kitokie tyrimai. Pirmieji eksperimentai su gyvūnais XVII-XVIII amžiais buvo atliekami be nuskausminimo. Jis pradėtas taikyti tik XIX amžiaus pabaigoje. Kamieninių ląstelių tyrimo pradžia laikomas 1961 m. pasirodęs J.E. Till ir E.A. McCulloch straipsnis, kuriame aprašomi kolonijas formuojantys vienetai pelės kaulų čiulpuose. 1981 metais, Nobelio premijos laureatas M. Evans su bendradarbiais, o nepriklausomai nuo jų ir G.R. Martin gavo pelės embrioninių kamieninių ląstelių kultūrą. Apie 2000 m., mokslininkai įrodė, kad iš suaugusios pelės audinių galima išskirti ląsteles, kurios gali duoti pradžią skirtingų organizmo audinių tipų ląstelėms, pavyzdžiui, kaulų čiulpų ląstelės gali išsivystyti į nervų ar kepenų ląsteles ir pan. 2006-2007 m. dvi nepriklausomos grupės paskelbė panašius straipsnius apie pelės (Takahashi ir Yamanaka, 2006) ir žmogaus (Yu ir kt., 2007) suaugusio organizmo kamieninių ląstelių rediferenciaciją (arba dediferenciaciją).

Feniksas – atgimimo simbolis

pagal
Phoenix Girl Art
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Feniksas – šventas mitinis paukštis kai kurių tautų mitologijoje. Pagal legendą Feniksas – atgimimo simbolis. Amerikoje būdavo garbinamas Perkūno paukštis. Mosuodamas sparnais jis sukelia griaustinį ir iš snapo svaido žaibus. Senovės graikų legendose pasakojama apie keistą paukštį, vadinamą feniksu. Jis buvo panašus į erelį, tokio pat dydžio, o jo plunksnos buvo labai ryškios ir spalvingos. Pasak legendos, šis paukštis gyvena vis iš naujo atgimdamas. Paprastai jis gyvena Arabijoje, bet yra tekę matyti ir Egipte. Feniksas gyvena 500 metų. Savo gyvenimo ciklo pabaigoje paukštis susineša lizdą iš cinamono šakelių ir padeda kiaušinį. Saulės spinduliai įkaitina lizdą, jis užsiliepsnoja ir feniksas sudega, palikdamas vien pelenus. Po kelių dienų iš pelenų gimsta kitas feniksas.

Gavėnia

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gavėnia, tai 40 dienų pasirengimo Velykoms laikotarpis prisimenant savo Krikštą bei atgailaujant, tai tarsi Bažnyčios kelionė į šventąją Velykų viršūnę. Tai ypatingas atgailos ir pasiruošimo atnaujinti Krikšto pažadus per Velykų vigiliją metas. Gavėnia trunka nuo Pelenų Trečiadienio, kada atgailos ženklan krikščionys pasibarsto galvas pelenais, iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios Didžiojo Penktadienio išvakarėse, kuomet prasideda Didysis Velykų Tridienis. Pelenų Trečiadienį tikintieji, atgailos ženklan pasibarstę pelenais galvas įžengia į laikotarpį, skirtą jų sielų nuskaistinimui. Šis atgailos ženklas, kilęs iš biblinės tradicijos, išreiškia žmogaus kaip nusidėjėlio būseną, – žmogus išoriškai išpažįsta savo kaltę Viešpačiui ir kartu išreiškia savo vidinį atsivertimą pasitikėdamas Dievo gailestingumu. Savo viešosios veiklos pradžioje Kristus 40 dienų pasninkavo dykumoje. Atgailos darbais – malda, pasninku ir išmalda – dalyvaujame Kristaus atgailoje ir pasninke dėl mūsų. Visuotinėje Bažnyčioje Gavėnios penktadieniais, kaip ir visais metų penktadieniais (išskyrus tuos, kada švenčiamos iškilmės), susilaikoma nuo mėsiškų valgių. Pelenų Trečiadienį ir Didįjį Penktadienį privalomi susilaikymas ir pasninkas (vieną kartą sočiai pavalgant, o kitus kartus tik užkandant (nevalgant mėsiškų bei pieniškų valgių)). Pasninko prasmė yra atgaila ir dėmesys stokojantiems, vargšų šelpimas, nes, ką sutaupome mažiau suvalgydami, tai atiduodame tiems, kuriems trūksta kasdienės duonos.

Meilė (5 dalis)

pagal
beautiful girl 4 Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mokslininkai ištyrė, kad tikroji meilė iš tiesų egzistuoja. Iki šiol buvo manoma, kad įsimylėjimo jausmai praeina po maždaug 15 mėnesių, o cheminė trauka po dešimties metų apskritai išnyksta. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad egzistuoja tokios poros, kurios po 20 metų bendro gyvenimo patiria panašius jausmus kaip ir naujai įsimylėję asmenys. Smegenų tyrimai atskleidė, kad, pateikus mylimo žmogaus nuotrauką, viena iš dešimt ilgalaikių įsimylėjėlių porų patiria tas pačias chemines reakcijas, kaip ir poros, išgyvenančios šviežios meilės aistras. Tyrimai taip pat parodė, kad brandesnių porų jausmai reiškiasi „brandesniais" įsimylėjimo požymiais. Mokslininkai dvidešimtmetes poras pavadino „gulbėmis", kadangi šie paukščiai turi panašią ilgalaikės meilės „programą". Parodžius partnerio atvaizdą gulbei, ji patiria intensyvią malonumo (dopamino) dozę.

Meilė (4 dalis)

pagal
Romance moods romantic couple love photos
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pasaulinė sveikatos organizacija net gi įtraukė meilę į ligų sąrašą ir davė jai atskirą numerį – F63.9. Meilės tyrinėtojai išanalizavo du su puse tūkstančių smegenų nuotraukų, gautų tiriant 17 koledžo studentų, kurie buvo įsimylėję prieš du mėnesius. Studentai žiūrėdavo savo meilės objektų nuotraukas, o tuo tarpu magnetinės tomografijos aparatas fotografuodavo jų smegenis. Minėtame tyrime kompiuterio pagalba sudarytame žemėlapyje smegenų gilumoje buvo matomi "karštieji taškai". Toji sritis užpildyta ląstelėmis, kurios tiekia arba gauna dopaminą. "Meilė iššaukia galvos svaigimą, panašų į amfetamino toksinį poveikį, – tvirtina daktaras Maiklas Lebovičius iš Niujorko psichiatrijos instituto, – be to, ji turi autizmo bruožų". Anksčiau minėtieji tyrinėtojai išanalizavo ir septyniolikos jaunuolių, kuriuos neseniai paliko jų antrosios pusės, smegenų nuotraukas. Jie pastebėjo, kad smegenų dalies, atsakingos už meilę, aktyvumas padidėjęs. Argi tai nėra mokslinis patvirtinimas to, kas jau seniai buvo rašoma eilėraščiuose ir romanuose: kai tave palieka – meilė sustiprėja. Mokslininkų gauti rezultatai padeda suprasti, kodėl meilė susijusi su tokiu dideliu skaičiumi emocijų.

Meilė (3 dalis)

pagal
Marvelous kissing scene of romantic couple
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Romantiška meilė veikia kaip vaistai, teigia mokslininkai, nustatę, kad ji skausmą gali malšinti taip pat veiksmingai kaip morfijus. Santykių sukelta aistra fizinį skausmą užblokuoja taip pat kaip ir vaistai nuo skausmo ar narkotikai, rodo tyrimas. JAV mokslininkai šią teoriją patikrino su 15 universiteto studentų ir studenčių, kurie buvo neseniai užmezgę naujus meilės santykius. Jiems buvo rodomos jų partnerių nuotraukos, o tuo pačiu metu kompiuteriu valdomas šiluminis zondas, pritvirtintas prie delnų, sukeldavo nedidelį skausmą. Eksperimento metu studentų smegenys taip pat buvo skenuojamos magnetinio rezonanso aparatu. Tyrimas parodė, kad mylimo žmogaus nuotraukos sukeltas meilės jausmas veikė kaip galingas vaistas nuo skausmo. Tačiau tyrimo dalyviams žiūrint į patrauklaus pažįstamo žmogaus nuotrauką tokio poveikio nebuvo. Tiriamųjų smegenų magnetinio rezonanso nuotraukos parodė, kad meilės daromas poveikis prilygsta morfijui ar kokainui. Abiem atvejais veikiami smegenų „atpildo centrai". „Kai žmonės yra šioje aistringos, nežabotos meilės fazėje, smarkiai pasikeičia jų nuotaika, o tai veikia skausmo pajutimą", - teigė tyrimo autorius Šonas Makki (Sean Mackey) iš Stanfordo universiteto Medicinos centro Kalifornijoje.

Meilė (2 dalis)

pagal
Romance and love moods couple at beach
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mokslininkai nustatė, kad žmogus įsimyli per penktadalį sekundės. Kad žmogus įsimylėtų, pakanka tik penktadalio sekundės. Tai nustatė Sirakūzų universiteto Niujorke mokslininkai, kurie taip pat konstatavo, kad meilės poveikis panašus į kokaino. Pirmoji meilės banga suaktyvina 12 įvairių smegenų sričių, o į kraują patenka tokie junginiai kaip oksitocinas, dopaminas, adrenalinas ir vazopresinas. Įdomu tai, kad šių hormonų atsiradimą skatina ir kokaino vartojimas. "Meilę galima paaiškinti moksliškai. Bet iki šiol tebėra neaišku, ar mes mylime širdimi, ar vis dėlto galva? Drįsčiau teigti, kad vis dėlto labiau galva, nors širdis irgi dalyvauja šiame procese", - pareiškė viena iš tyrimo autorių profesorė Stefani Ortigo (Stephanie Ortigue). Žmonija meilę tyrinėjo labai nedrąsiai ir atsargiai – buvo kitų rimtesnių problemų, reikalaujančių gilių mokslinių tyrinėjimų, pavyzdžiui, amžius žmones kankinančios įvairios ligos ir t.t. Bet paaiškėjus, kad tos ligos atsiranda kartais dėl nelaimingos meilės, į meilę pradėta žiūrėti visai kitaip. Garsiuose pasaulio universitetuose atsirado net specialios laboratorijos, tyrinėjančios išskirtinai meilės jausmus. Šiose laboratorijose padarytos sensacingos išvados: meilė – tai jausmas, kurio pagrindą sudaro ne koks tai ypatingas dvasinis pakilimas, o biologiniai, cheminiai arba fiziniai procesai, kuriuos galima išreikšti formulėmis.

Meilė (1 dalis)

pagal
Romantic moods young dashing couple
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Meilė – žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti viena ar keliomis iš šių formų: prisirišimas, draugystė, artumas, smarkus potraukis, aistra, tarpusavio „chemija", intymumas, galėjimas pasakoti vardan meilės objekto, nepaaiškinamas panašumo ar ryšio jausmas su meilės objektu, kuriuo gali būti kitas žmogus, gamta, arba abstraktus objektas (tėvynė ir pan.). Meile gali būti vadinama būsena, jausmas, emocijos, elgesys, mintys, suvokimas ir požiūris. Meilė yra viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų. Daugelyje religijų meilė taip pat naudojama kaip sąvoka išreikšti tikinčiojo ryšiui su dievybe ar religiniu mokytoju. Meilės sąvoka skirtingų žmonių ir bendruomenių yra suvokiama ir interpretuojama labai skirtingai. Meilė yra viena iš pagrindinių meno temų. Draugystė turi dar vieną nepaprastai svarbią paskirtį žmonių gyvenime - pasirengimą aukščiausiai žmogiškų ryšių formai - meilei. Meilė - tai prisirišimo, atsidavimo jausmas. Mes mylime savo tėvus, artimuosius, gimtąjį kraštą, gamtą, gyvūnus, daiktus bei reiškinius. Tačiau meile dažniausiai suprantami ypatingi vyro ir moters santykiai.

Žemės drebėjimai ir pasaulio pabaiga

pagal
Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Penktadienio rytą Japoniją sudrebino du galingi žemės drebėjimai, tai sukėlė iki 10 metrų aukščio bangas. Pirmasis žemės drebėjimas buvo 8,8 balo ir kilo Honšiū salų rytinėje pakrantėje, o antrasis – 7,1 balo – netoli Tokijo. Žemės drebėjimas – staigus žemės paviršiaus judėjimas. Žemės drebėjimas yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio. Dėl trinties plokštės sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyskta tol kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą ir jos lūžta. Energija kaupiama iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kalnakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai gali sukelti milžiniškas katastrofas.

Romantiškiausi žmonės pasaulyje (1 dalis)

pagal
Romantika
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Romantizmas Lietuvoje susijęs su XIX a. – 1831 m. ir 1863 m. – sukilimais, nacionalinio išsivadavimo kova. Vilniuje lenkų kalba apie Lietuvos praeitį, jos didvyrius ir valdovus rašė vadinamieji „Vilniaus romantizmo“ atstovai: Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis, Janas Kraševskis, Vladislavas Sirokomlė-Kondratovičius. Žemaičių kultūrinis sąjūdis, kurio svarbiausi veikėjai buvo Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir Silvestras Valiūnas, taip pat padėjo romantizmui plėtotis Lietuvoje. Ryškus romantinis poetas yra Antanas Baranauskas, sukūręs poemą „Anykščių šilelis“, kurioje poetizavo gamtos ir žmogaus dvasios ryšį. Svarbiausias lietuvių romantizmo atstovas yra Maironis (idėjų poema „Jaunoji Lietuva“, poezijos rinkinys „Pavasario balsai“, istorinės dramos „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas Kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“). Jis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios) kultūros tradicijas, susiejo praeitį su dabartimi. Jo kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės ir nepriklausomybės siekius. Anglų romantizmo literatūroje pradininkais laikomi Wordsworth ir Coleridge. Vėliau – Baironas (Byron), Šelis (Shelly), Bernsas (Burns), Kytsas (Keats). Pereinamojo į simbolizmą stiliaus poetu laikomas romatizmo dailininkas ir poetas Viljamas Bleikas (William Blake'as).

Šv. Valentino dienos dovanos moterims ir vyrams

pagal
Šv. Valentino dienos dovanos moterims ir vyrams
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dažniausiai dovanos teikiamos įvairių švenčių proga. Dovanos tikslas - teigiamai emociškai nuteikti adresatą. Na, kartais dovana dar siekiama išpirkti kaltę ar susitaikymo... Tikriausiai dauguma prisipažintų, jog artėjant šventėms, artimo žmogaus gimtadieniui ar kokiai kitai sukakčiai, retas kuris iš anksto pradeda galvoti apie tinkamą dovaną bent jau prieš kelias dienas. Dauguma, deja, dovanos paieškas atideda paskutinei dienai ar net valandai. Tada jau lekia į prekybos centrus, parduotuves, ieškodami „ko nors tinkamo". Tokiais atvejais, dažniausiai nuperkamos dovanos - vis tos pačios pabodusios žvakidės ar žvakės, nuotraukų rėmeliai, kažkokie minkšti žaislai ir kiti materialūs daiktai daikčiukai, kurie jau sekančią dieną jubiliatui nebekelia jokių emocijų ir malonių prisiminimų. Gerai, jei tokios dovanos tik renka dulkes kur nors ant židinio... Kaip ten bebūtų, gauti reikalingą ar bent jau vertą dėmesio dovaną, ko gero, yra vienas iš didesnių gyvenimo malonumų. O, štai išrinkti dovaną mylimam ar šiaip reikalingam asmeniui – užduotis iš ties kartais būna gana sudėtinga. Juk norisi, kad dovana būtų ir graži, ir originali, ir patiktų, ir ne per brangi...

Naujieji Metai

pagal
Naujieji metai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Naujieji Metai – šventė, vykstanti sausio 1 dieną ir skirta paminėti metų virsmą. Tai sąlyginė kalendorinių metų pradžia. Naujųjų metų datą sausio 1-ąją nustatė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. pr. m. e. 1582 m. po popiežiaus Grigaliaus XIII padarytos kalendoriaus reformos Naujieji metai sausio 1 d. pradėti švęsti visuose katalikų kraštuose. Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai skiriasi 13 dienų. Sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX a. Naujieji metai skirtingose kultūrose švenčiami skirtingu laikotarpiu: vienur sutapatinimi su žiemos saulėgrįža, kitur su pavasario lygiadieniu, derliaus šventėmis. Mitologinė Naujųjų metų prasmė - sugrįžimas į kosmogoniją. Ikiistorinėse kultūrose laikas suvokiamas kaip ciklinis dalykas. Norint apsivalyti nuo nuodėmingos istorijos rengiamas Naujųjų metų šventės ritualas, kurio metu atkuriamas pasaulio sukūrimo archetipas, o praeitis nebeegzistuoja. Šiuolaikinėje civilizacijoje Naujųjų metų samprata gerokai pakito, tačiau atsinaujinimo idėja išlieka.

Secured By miniOrange