Meilė (1 dalis)

Meilė (1 dalis)

Meilė – žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti viena ar keliomis iš šių formų: prisirišimas, draugystė, artumas, smarkus potraukis, aistra, tarpusavio „chemija”, intymumas, galėjimas pasakoti vardan meilės objekto, nepaaiškinamas panašumo ar ryšio jausmas su meilės objektu, kuriuo gali būti kitas žmogus, gamta, arba abstraktus objektas (tėvynė ir pan.). Meile gali būti vadinama būsena, jausmas, emocijos, elgesys, mintys, suvokimas ir požiūris. Meilė yra viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų. Daugelyje religijų meilė taip pat naudojama kaip sąvoka išreikšti tikinčiojo ryšiui su dievybe ar religiniu mokytoju. Meilės sąvoka skirtingų žmonių ir bendruomenių yra suvokiama ir interpretuojama labai skirtingai. Meilė yra viena iš pagrindinių meno temų. Draugystė turi dar vieną nepaprastai svarbią paskirtį žmonių gyvenime – pasirengimą aukščiausiai žmogiškų ryšių formai – meilei. Meilė – tai prisirišimo, atsidavimo jausmas. Mes mylime savo tėvus, artimuosius, gimtąjį kraštą, gamtą, gyvūnus, daiktus bei reiškinius. Tačiau meile dažniausiai suprantami ypatingi vyro ir moters santykiai.

Meilė (4 dalis)

Meilė (4 dalis)

Pasaulinė sveikatos organizacija net gi įtraukė meilę į ligų sąrašą ir davė jai atskirą numerį – F63.9. Meilės tyrinėtojai išanalizavo du su puse tūkstančių smegenų nuotraukų, gautų tiriant 17 koledžo studentų, kurie buvo įsimylėję prieš du mėnesius. Studentai žiūrėdavo savo meilės objektų nuotraukas, o tuo tarpu magnetinės tomografijos aparatas fotografuodavo jų smegenis. Minėtame tyrime kompiuterio pagalba sudarytame žemėlapyje smegenų gilumoje buvo matomi “karštieji taškai”. Toji sritis užpildyta ląstelėmis, kurios tiekia arba gauna dopaminą. “Meilė iššaukia galvos svaigimą, panašų į amfetamino toksinį poveikį, – tvirtina daktaras Maiklas Lebovičius iš Niujorko psichiatrijos instituto, – be to, ji turi autizmo bruožų”. Anksčiau minėtieji tyrinėtojai išanalizavo ir septyniolikos jaunuolių, kuriuos neseniai paliko jų antrosios pusės, smegenų nuotraukas. Jie pastebėjo, kad smegenų dalies, atsakingos už meilę, aktyvumas padidėjęs. Argi tai nėra mokslinis patvirtinimas to, kas jau seniai buvo rašoma eilėraščiuose ir romanuose: kai tave palieka – meilė sustiprėja. Mokslininkų gauti rezultatai padeda suprasti, kodėl meilė susijusi su tokiu dideliu skaičiumi emocijų.

Meilė (5 dalis)

Meilė (5 dalis)

Mokslininkai ištyrė, kad tikroji meilė iš tiesų egzistuoja. Iki šiol buvo manoma, kad įsimylėjimo jausmai praeina po maždaug 15 mėnesių, o cheminė trauka po dešimties metų apskritai išnyksta. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad egzistuoja tokios poros, kurios po 20 metų bendro gyvenimo patiria panašius jausmus kaip ir naujai įsimylėję asmenys. Smegenų tyrimai atskleidė, kad, pateikus mylimo žmogaus nuotrauką, viena iš dešimt ilgalaikių įsimylėjėlių porų patiria tas pačias chemines reakcijas, kaip ir poros, išgyvenančios šviežios meilės aistras. Tyrimai taip pat parodė, kad brandesnių porų jausmai reiškiasi „brandesniais” įsimylėjimo požymiais. Mokslininkai dvidešimtmetes poras pavadino „gulbėmis”, kadangi šie paukščiai turi panašią ilgalaikės meilės „programą”. Parodžius partnerio atvaizdą gulbei, ji patiria intensyvią malonumo (dopamino) dozę.

Įsimylėti galima per tris minutes ir net greičiau
|

Įsimylėti galima per tris minutes ir net greičiau

Psichologai iš Pensilvanijos universiteto nustatė, kad širdis pati žino, ko trokšta, ir ji gali tai suvokti gana greitai. Tyrėjai studijavo kompanijos HurryDate, organizuojančios “greitų pasimatymų” vakarėlius, surinktus duomenis apie susitikimus iš 10526 anoniminių dalyvių, ir padarė įdomias išvadas apie žmonių nuoširdų elgesį susitikimų metu. Docento iš Penn Psichologijos katedros Robert Kurzban teigimu, kai kurie žmonės sako, kad jie ieško vienokio asmens, o pasirenka kitą. Kiti sako, kad ir patys gerai nežino, ko ieško. Tačiau, remiantis faktais, vis dėlto žmonės greit supranta, ko ieškojo, vos tik pamato savo antrąją pusę. Kiekviename HurryDate vakarėlyje apie 25 vyrai ir 25 moterys bendrauja vienas su kitu po tris minutes. Šio renginio pabaigoje kiekvienas dalyvis nurodo, su kuriuo (kuria) iš sutiktųjų norėtų susitikti ateityje. HurryDate taip pat renka bendrus duomenis apie dalyvius, įskaitant amžių, ūgį, išsilavinimą, pajamas, žalingus įpročius, tautybę ir religiją. Nors dalyviai turi tik tris minutes, dauguma padaro savo sprendimą, remdamiesi informacija, gauta greičiausiai per pirmąsias tris sekundes. Anot Kurzban, tyrėjus apstulbino, kad veiksniai, kuriuos būtų galima laikyti svarbiais, pavyzdžiui, religija, išsilavinimas ir pajamos, vaidino labai mažą vaidmenį apsisprendžiant. Psichologai dažnai draugystę vertina kaip sąveiką, kur žmonės pasirenka partnerį, atsižvelgdami į esmines savybes, kurias partneris gali pasiūlyti, pavyzdžiui, į valdžią ir pinigus.

Kaip priversti vaikiną įsimylėti tave
|

Kaip priversti vaikiną įsimylėti tave

Kuri moteris nebuvo sutikusi vaikino, su kuriuo norėtų susitikinėti? Gaila, kad negalime kontroliuoti vyrų norų. Jei galėtume, tuomet lengvai pasirinktume, kuris vyras turėtų eiti dėl mūsų iš proto. Jei yra asmuo, kuris jus domina, jums bus įdomu sužinoti, kaip priversti tą vaikiną įsimylėti jus. Kai tik suprasite, kas žavi vyrus, jūs turėsite daug daugiau galimybių ilgam išlaikyti jo dėmesį. Pirmasis dalykas, į kurį turite atkreipti dėmesį, galvodamos apie tai, kaip priversti vaikiną įsimylėti jus, yra jūsų išvaizda. Neturite būti liesos kaip pieštukas arba turėti idealius plaukus. Tačiau turite būti patenkintos savo išvaizda. Vienas vyrus atstumiantis dalykas yra savo išvaizda susirūpinusi moteris. Jei jūs nuolat skundžiatės, kad jūsų šlaunys per storos arba, kad jums atrodo, kad jūsų akys yra per toli viena nuo kitos, vyras pastebės, kokia jūs savikritiška ir jam tai neatrodys patrauklu. Niekada neatsiprašinėkite vyro dėl to, kaip atrodote. Visi vyrai mėgsta spontaniškumą. Jie nori moters, kuri būtų pasiruošusi ir norėtų daryti bet ką bet kuriuo metu. Jei jis paskutinę minutę nusprendžia, kad nori išvykti su jumis savaitgaliui, pasakykite, kad susiruošite per valandą. Kai kalbama apie tai, kaip priversti vaikiną įsimylėti jus, polinkis rizikuoti yra esminis dalykas. Jūs norite būti tokia moterim, kuri, jis žino, yra pasiruošusi bet kokiam iššūkiui. Priimti tai, kas yra tikrai svarbu jam – dar vienas dalykas, kurį turite padaryti.

Atrastas įsimylėjimo lygio nustatymo metodas
|

Atrastas įsimylėjimo lygio nustatymo metodas

Harvardo universiteto psichologas Zickas Rubinas pamėgino moksliniu metodu nustatyti įsimylėjimo lygį ir sulaukė gana įdomių rezultatų. Paaiškėjo, kad įsimylėjimo lygį galima nustatyti per atitinkamo laiko tarpą, kai įsimylėjęs žmogus žiūri į savo objektą, rašoma Journal of Experimental Social Psychology. Mokslininko tvirtinimu, jei vyras ir moteris žiūri vienas į kitą 75 proc. per visą pokalbio laiką, vadinasi, jie – įsimylėję! Tačiau įsimylėjėliai mažiau kreipia dėmesį vienas į kitą, kai į jų pokalbį įsikiša ar prisijungia trečiasis asmuo. Pasak psichologo, įprasto pokalbio metu žmonės žiūri vienas į kitą vidutiniškai 30-60 proc. laiko. Šis įsimylėjimo nustatymo metodas pavadintas Rubino skale. Jei žmogus sugebės iš akies nustatyti bent apytikslį laiką, kuriuo metu į jį žiūri priešingos lyties pašnekovas, tada jis gali nustatyti, kiek tas žmogus domisi juo daugiau nei pašnekovas. Mokslininko tvirtinimu, šis metodas padeda ir tiems, kurie nori, kad juos įsimylėtų. „Pamėginkite žiūrėti žmogui į akis, kuris jums patinka, apie 75 proc. viso pokalbio laiko.Tuo atveju, jei jūs patinkate partneriui, jo smegenys kaip mat sureaguos. Reikalas tas, kad žmogaus smegenys linkusios akimirksniu reaguoti į dėmesingą priešingos lyties atstovo žvilgsnį. Taip mes pradedame patys tikėti tuo, kad esame įsimylėję, o mūsų smegenys pradeda aktyviai išskirti fermentą feniletilaminą, – sako Zickas Rubinas.

Kaip priversti įsimylėti
|

Kaip priversti įsimylėti

Neseniai JAV Šiaurės Vakarų universiteto psichologų atliktu eksperimentu išsiaiškinta, kad moteris, užuot sėdėjusi ir laukusi atjojant savo princo ant balto žirgo, turėtų pati intensyviai ieškoti vyrų ir skirti vienam ne daugiau kaip keturias minutes, rašoma „Journal of Experimental Social Psychology“. Minėto universiteto psichologai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 350 studentų. Iš pradžių moterys sėdėjo, o vyrai vaikštinėjo pakaitomis šmėžuodami jų akyse. Paskui jie pasikeitė vietomis. Paaiškėjo, kad po keturių minučių kontakto su priešingos lyties atstovais kai kurie eksperimento dalyviai pajuto romantišką pakylėjimą, nes labai užtikrintai elgėsi. Paskui studentai specialiame teste parašė, ar jie norėtų dar kartą susitikti su kuriuo nors partneriu ar partnere. Kai vyrai pakaitomis rinkosi sau tinkamą partnerę, gauti rezultatai patvirtino seną tiesą, kad vyrai – ne itin išrankūs. Kai ši galimybė buvo suteikta moterims, rezultatas – analogiškas. „Pats faktas, kad prie jūsų artinasi potencialus partneris, sustiprina susidomėjimą juo“, – sakė Veinbergo meno ir mokslo koledžo psichologijos profesorė Elli Finkel. Pasak jos, nepriklausomai nuo lyties, tie, kurie vaikštinėjo ir šmėžavo sėdinčių akyse, jautė stipresnį susidomėjimą jais (potencialiais partneriais), palyginus su tais, kurie sėdėjo ir laukė. Be to, tie, kurie vaikštinėdami sugebėjo pademonstruoti esantys aktyvūs, dar labiau atkreipė dėmesį.

Kaip išlikti įsimylėjėliams auginant vaikus?
|

Kaip išlikti įsimylėjėliams auginant vaikus?

Dauguma gerų tėvų mano, kad jie visą laiką turi būti rimti ir nekrėsti kvailysčių. Tačiau tai nereiškia, kad santuokoje neturi likti gyvumo ir šiek tiek vėjavaikiškumo. Kai praėjus aštuonioms savaitėms po gimdymo gydytojas man pasakė, kad galiu vėl pradėti gyventi normalų lytinį gyvenimą, pagalvojau, kad jis turbūt juokauja. Apie kokį normalų (ir dar lytinį) gyvenimą galima kalbėti, jei galvoje sukasi vienintelė mintis – kaip išsimiegoti. Mudu su vyru labai mylime savo dukrelę, tačiau jos gimimas apvertė aukštyn kojom mūsų gyvenimą. Netikėtai viskas, ką buvome įpratę daryti, netgi tai, ką jautėme vienas kitam, pasikeitė. Vaikai gali suteikti daug džiaugsmo dviejų žmonių tarpusavio santykiams ir reikalauti iš mūsų daug meilės ir dėmesio, tačiau būtų didžiulė klaida tapti tik „belyčiais vaikų tarnais”. Mes klaidingai manome, kad vaikai negali patys savimi pasirūpinti, o mūsų santuoka gali apsieiti ir be mūsų pastangų. Kai drauge praleidžiamas laikas tampa mažiausiai vertinamu prioritetu, kenčiame ne tik mes, bet ir mūsų vaikai. Mes galime sugrąžinti aistrą į savo šeimyninį gyvenimą, jeigu sugebėsime nustatyti sėkmingą pusiausvyrą tarp savo ir vaikų poreikių. Pradėkime įsisąmonindami, kad esame ne tik tėvai, bet ir sutuoktiniai. Išlikti mylimaisiais yra be galo svarbu harmoningam šeimos gyvenimui.

Bijau įsimylėti…
|

Bijau įsimylėti…

Parašyk apie meilę… Aš? Kodėl aš? Aš nežinau, nesuprantu, apskritai jau seniai neberašau. Dar apie meilę. Tik jau ne aš. Patys nežino, ko prašo. Juk puikiausiai apie tai galėtų parašyti kokie televiziniai „aklų pasimatymų“ planuotojai. Jie tikrai viską išmano nuo A iki Z. O aš – ketureilių kalinys, grafomanijos tėvas, romantiškai praskydęs šešėlių gaudytojas. Ką aš galiu pasakyti apie meilę?.. Amžinas klausimas – kokio gylio ir pločio praraja tarp įsimylėjimo ir meilės? Kokius sparnus reikia užsiauginti, kad perskristum šį, rodos, neįveikiamą atstumą? Drįstu klausti, nors žinau, kad būsiu apkaltintas egoizmu, infantiliškumu ir visišku realaus gyvenimo neišmanymu. Tačiau ar valentiniškų širdučių klijavimas nėra bandymas perskristi tą prarają? Manote, sparnai iš lipdukų mus išlaikys? Ne, ne, nesiruošiu vaidinti pikto ir pagiežingo moralisto, taip pat nesistengiu ciniškumu ir ironija sužlugdyti meilės idėjos (ačiū Dievui, tai dar niekam nepavyko). Noriu tik aprašyti prarają, nes ne kartą esu ten buvęs. Mąstydamas apie tai, ką myliu, galėčiau prasitarti – labai myliu lietų, rūke skendintį savąjį miestą ir netgi… myliu žmones, bent jau stengiuosi, nors juos mylėti sunkiausia. Čia galima kirste nukirsti: „Meilės yra daug rūšių, ne apie tai kalbi, bičiuli“. Tik kažkodėl man meilė viena. Nemoku skirstyti – čia seksas, čia meilė, o čia tik pagarba ar švelnumas… Išties prisipažinsiu – bijau įsimylėti, nes jaučiu, kad mano sparnai per silpni bedugnei perskristi.

Ar galėčiau jus įsimylėti?
|

Ar galėčiau jus įsimylėti?

Taip gyvenau sau ramiai tris savaites. Girdžiu, kaip dunda traukiniai, drebindami žemę, matau kaip naktį čia nešviečia žibintai, o balandžiai peri kaiušinius mano balkone. Esu mergaitė žalia suknele, laukianti ateities. Taip, sakau, ir gyvenu tris savaites, nesuprasdama, kas čia dabar vyksta. Ogi, nieko ir nevyksta. Laukiu ir laukiu, nereikia man nei pinigų, nei ypatingų linksmybių. Bet gal galėčiau jus įsimylėti? Jums nieko nereikės daryti. Tikrąją to žodžio prasme – jums tereikės egzistuoti. Aš rasiu, kuo žavėtis, kas mane žavės ir sužavės. Nesijuokite, juk tai labai paprastas dalykėlis. O planas toks. Gyvenu pereinamajame laikotarpyje, kuriame susipina praeitis, dabartis ir ateitis. O iš tikrųjų labai pasiilgau praeities, ir gyvenu ateitimi. O dabarčiai labai trūksta jūsų, mielasai. Gal galėčiau jus įsimylėti? Įsimylėčiau jus, ir jūs gal net nesužinotumėte to arba, dar geriau – mes būtumėme matęsi tik vieną kartą. Ir …(čia geriausia dalis)… aš jus įsimylėčiau tik vienam mėnesiui. Ką jūs manote? Gal galėčiau jus įsimylėti, m? Debesys kybo, griaudėja naktimis, ir tik kai pradeda lyti rugpjūčio vidury – visi kaip susitarę skelbia: Ateina ruduo. Aišku, kad ateina, aišku, kad viskas bus kitaip, nei prieš metus. Ir akivaizdu, kad aš jau nebe Vilniuje ir nebe vilnietė. Ir nepaaiškinamais žodžiais pasiilgau visų ir visko. Net ir jūsų, brangusai.