Kodėl būtina saugoti neršiančias lašišas
Lietuvos upėse prasideda lašišų nerštas. Dabar nerš ne tik lašišos, bet ir šlakiai, ir margieji upėtakiai. Tuo pat metu kiršliai tykos lašišinių žuvų ikriukų. Nuo seno žinoma, kad šiaurinėse upėse, kur kiršlių ypač gausu, vienas iš populiarių masalų jiems gaudyti yra lašišos ikrelis arba jo imitacija. Taigi, raudonaisiais ikrais mėgsta pasmaguriauti ne tik žmonės. Kultūringomis save laikančios šalys lašišinių žuvų žūklę neršto metu draudžia. Pas mus taip pat taikomas draudimas. Tačiau iki šiol ne visi supranta jo svarbą. Lašišinės žuvys ikrelius užkasa kaupuose ir slėptuvėse žvirgždėtame dugne. Ikreliai žiemą vystosi, o balandį išsirita jaunikliai. Gamta yra taip patvarkiusi, kad žuvys, kurios saugo savo palikuonis – šiuo atveju supildamos jiems slėptuves, išleidžia nedaug ikrelių. Dviejų kilogramų šlakio patelė padeda apie 2500–3000 ikrelių. Tokio pat dydžio vėgėlė išneršia kelis šimtus tūkstančių ikrelių. Kiekvienos lašišos, šlakio ar upėtakio patelės žūtis prieš nerštą stipriai atsiliepia šių žuvų populiacijai. Pavyzdžiui, Danės upėje, neršia tik apie du šimtai patelių. Nesunku sutrikdyti normalų jų populiacijos atsikūrimą. Todėl reikia netrukdyti šioms žuvims neršti, jei norime jų turėti ir mėgautis mėgėjiškos žūklės teikiamu malonumu nuo sausio 1-osios ir pavasarį. Svarbu yra tai, kad upės nebūtų pertvertos tinklų, naudojami draudžiami žvejybos būdai nerštavietėse.