Kauniečiai skundais dėl skaitiklio mokesčio užvertė net Prezidentę

Kaunietis Vytautas Matlašaitis įsitikinęs, kad vandens skaitiklio mokestis yra nepagrįstas, todėl skundais užvertė Prezidentę ir Seimo Žmogaus teisių komitetą. “Kauno vandenys” mokesčio atsisakyti neketina.

Susirašinėja keleri metai

Vandens pardavimo kaina vadinamas mokestis, kurį sudaro vandens skaitiklių priežiūros ir keitimo bei klientų aptarnavimo išlaidos, kauniečiui pensininkui Vytautui Matlašaičiui atrodo nepagrįstas. Radvilų dvaro gatvės gyventojas keleri metai susirašinėja su valdžios institucijomis, bandydamas, kaip pats sako, apsiginti nuo neteisėto mokesčio.

“Avansu renka pinigus už vandens skaitiklio priežiūrą, remontą, patikrą iš visų vartotojų ir taip nieko nenuveikdami per mėnesį surenka apie 0,5 mln. litų”, – skaičiuoja V.Matlašaitis.

Jam nesuprantama, kodėl kauniečiai turi mokėti avansu už paslaugą, kuri bus suteikta tik po ketverių metų. Į vandens pardavimo kainą, pastebi V.Matlašaitis, įtrauktos skaitiklio priežiūros ir keitimo išlaidos, nors iš tiesų kai kuriuose butuose skaitikliai neseniai pakeisti už pačių vartotojų pinigus.

Mokestis priklauso ir nuo vamzdžio diametro: jeigu šis didesnis, mokėti reikia daugiau. Pavyzdžiui, Radvilų dvaro gatvės gyventojų butuose vamzdžių diametras buvo padidintas nuo 15 mm iki 20 mm.
“Niekas mūsų neklausė, ar mes sutinkame. O kai parašiau prašymą pakeisti diametrą į 15 mm, “Kauno vandenys” jo nepatenkino”, – skundėsi V.Matlašaitis.

Kaunietis dėl šio mokesčio kreipėsi į šalies Prezidentę, Seimo Žmogaus teisių komitetą, Ūkio ir teisingumo ministeriją, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją bei Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Direktorius: mokestis teisėtas

Bendrovės “Kauno vandenys” generalinis direktorius Vilius Burokas atkreipia dėmesį į 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, kuriuo vandens tiekėjai buvo įpareigoti vykdyti vandens vartojimo apskaitą butuose. Iki tol ši tvarka nebuvo reglamentuota ir dėl to kai kuriuose butuose skaitiklių patikros laikas buvo pasibaigęs. Vadovaudamasi minėtu įstatymu Valstybinė kainų ir energetikos komisija patvirtino kainų nustatymo metodiką ir įvedė vadinamąjį vandens pardavimo mokestį.

Komisijos sprendimu, į vandens kainą įtraukiamos apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos. Tiekėjai įpareigoti perimti iš vartotojų apskaitos prietaisus, įrengti trūkstamus, atlikti jų metrologinę patikrą.

“Į pardavimo mokestį įtraukiamos visos sąnaudos, susijusios su kliento aptarnavimu, sąskaitų išrašymu, siuntimu, skaitiklių statymu. Kiekviename mieste tas mokestis yra skirtingas – kuo mažesnis miestas, tuo pardavimo kaina didesnė”, – pasakojo V.Burokas.

Metodikoje numatyta, kad skaitiklis turi būti keičiamas kas ketverius metus.

Bendra skola didėja

Šiuo metu sąskaitos siunčiamos visiems “Kauno vandenų” klientams, nepaisant to, ar vanduo bute naudojamas, ar ne.

“Yra galimybių nemokėti mokesčio, bet tada gyventojas negalės naudotis mūsų paslaugomis, – aiškino V.Burokas. – Jeigu žmogus išvyksta metams ar pusmečiui, jis turi kreiptis į mus, pranešti, kad nenaudos vandens. Specialistai išjungs jo tiekimą ir užplombuos aklę.”

Esą “Kauno vandenys” tokio buto šeimininkui sąskaitų sutartą laikotarpį nesiųs.

V.Burokas skaičiuoja, kad pernai už vandenį nesumokėjo keli procentai vartotojų. Pastebima, kad gyventojų mokumas mažėja, o bendra skola auga.

“Suprantame, kad tai susiję su sunkmečiu, – kalbėjo V.Burokas. – Tačiau tikimės, kad artimiausiu metu situacija pagerės.”