Seimas atmetė Šilumos ūkio įstatymo pataisas
2010 06 30, Seimo posėdis.
Siūlome atkreipti dėmesį į Seimo narių A. Stančikienės ir buvusio teisėjo K.Ramelio pasisakymus. Juk tai neeiliniai, kaip sakoma, Seimo nariai nuo žagrės, o buvę aukšto rango valstybės tarnautojai. Džiugu kad vis tik sumoje Seimas pasielgė teisingai.
Balsavo 81 Seimo narys. Už – 29, prieš – 5, susilaikė 47. Įstatymas nepriimtas.
Liudna ir kone pasibaisėtina, kad už Įstatymo priėmimą balsavo teisinikai:
L.Sabutis (buvęs prokuroras), S. Šedbaras (Teisės ir teisėvarkos komiteto pirmininkas !!!!), V. Žiemelis (advokatas).
Šilumos ūkio įstatymo pataisa tikrai nėra tobula ir ją reikia tobulinti. Visų pirma tai centralizuotai tiekiamo karšto vandens techniškai nėra, o jo kaina tuo tarpu nustatoma. Ir logikos nėra, ir padidėja mokėjimai vartotojams.
————————————————————————————–
17.08 val.
Šilumos ūkio įstatymo 12, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1820 (priėmimas)
Tada prašom toliau. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr. XIP-1820. Pranešėjas – A. Endzinas, Ekonomikos komitetas.
Yra pasiūlymų, taip? 1 straipsnis.
A. ENDZINAS (LSF). Taip. Jeigu galima, vienu sakiniu priminsiu, kad įstatymo tikslas yra patikslinti atsiskaitymus tarp vartotojų ir šilumos tiekėjų. Tarp svarstymo ir pateikimo yra gauta keletas pasiūlymų, kurių daliai komitetas pritarė, o daliai ne.
PIRMININKAS. Yra 1 straipsnis. Buvo Seimo nario J. Veselkos pasiūlymas. Jam yra pritarta. Balsuoti nereikia. Tiesa, aš dar prieš tai noriu paklausti, ar dėl visų pataisų yra 29 Seimo nariai, nes čia priėmimas, kad nereikėtų dėl kiekvienos atskirai balsuoti. Yra, tada galima pritarti.
Yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl 1 straipsnio, bet komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Paties M. Zasčiurinsko nėra. A. Stancikienė nori palaikyti šį pasiūlymą.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad M. Zasčiurinsko pataisa yra labai gera iš esmės. Ji yra susijusi su tuo, kad negali būti jokia komercinė paslaptis šilumos paslaugų tiekėjo tiek gautos pajamos, tiek patirtos išlaidos, tiek apskritai viskas, kas susiję su valdymo ir išlaidų apskaičiavimu. Pagrįsiu šitą teiginį tuo, kad visi žinome, kad liūdnai pagarsėjusi „Dalkia“ yra apsiskelbusi, kad yra investavusi į Vilniaus šilumos ūkį, na, 500 mln. ir daugiau lėšų. Mano turimomis žiniomis, tos jų investicijos yra padengtos papildomai šilumos vartotojų. Taigi tai nėra jų išlaidos, patirtos iš gautų pajamų, iš pelno. Vadinasi, jos buvo papildomai naujai surinktos iš žmonių.
(Akivaizdu, kad vargšelė visiškai neturi supratimo apie valstybinį kainų reguliavimą. Beje kaip ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.)
Štai tuos dalykus būtų galima labai lengvai patikrinti, jeigu mes pritartume M. Zasčiurinsko pataisai ir visus finansinius srautus matytume internete. Beje, tai tikrai negalėtų būti jokia komercinė paslaptis. Iš esmės daugelyje užsienio šalių, pavyzdžiui, Amerikoje, yra taikoma tokia praktika. Aš manau, mes čia tikrai neatrasime nieko naujo, jeigu pritarsime M. Zasčiurinsko pataisai, tiesiog bus daugiau skaidrumo ir daugiau aiškumo mums visiems, nebebursime iš kavos tirščių. Todėl agituoju pritarti.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Seimo nario M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas nepritariate ir pritariate nuomonei komiteto, kuris nepritarė tai pataisai, balsuojate prieš arba susilaikote. Už pataisą balsuojate už, kad nepritariate pataisai, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 38, prieš – 5, susilaikė 28. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau, pritarta. M. Zasčiurinsko pataisai pritarta.
Dėl viso straipsnio. Ar galime bendru sutarimu 1 straipsniui su M. Zasčiurinsko ir J. Veselkos pataisa pritarti? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Galime. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymai, pataisos. Komitetas pritarė. yra trys Seimo kanceliarijos pataisos, kurioms yra pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Galime. 3 straipsnis. Pataisų nėra.
A. ENDZINAS (LSF). Daugiau nėra.
PIRMININKĖ. Daugiau nėra. 3 ir 4 straipsniams taip pat galime pritarti. Nėra jokių pasiūlymų, pataisų. Dabar dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Ačiū A. Endzinui. Nuomonė už – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš pritariu šiam įstatymo projektui. Mano argumentai yra tokie, kad daugiabučiuose yra susidariusi didžiulė problema, kuri iki šiol buvo neišsprendžiama, kai sąžiningi vartotojai moka už nesąžiningus vartotojus, nes pagal savo skaitiklių rodmenis sumoka vienaip, o vasarą šitą skirtumą, kuris susidaro tarp gyventojo skaitiklio ir atsiskaitymo mazge esančio skaitiklio, sumoka gyventojai mokėdami gyvatuko mokestį. Dabar šita problema sprendžiama iš esmės – būtų įrengiami nuotolinio valdymo atsiskaitymo skaitikliai, ant radiatorių populiarėja tarp žmonių vadinamieji „čipsai“, jie kai kuriuose daugiabučiuose namuose, ne tik naujai pastatytuose, bet ir nerenovuotuose namuose, yra. Tik aš norėčiau atkreipti Vyriausybės ir Kainų komisijos dėmesį, kad tuose namuose, kur tokie skaitikliai jau yra įrengti, gyventojui antrą kartą nebūtų įskaičiuojama į karšto vandens kainą. O šiaip šis įstatymas yra naudingas, reikalingas ir aš manau, kad reikėtų palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, tai iš tikrųjų labai svarbus klausimas ir aš palaikau Seimo narės D. Bekintienės poziciją, nes negalima leisti, kad šilumos tiekėjai nustatytų ir rinktų mokesčius nežinia už ką, ir niekas negali sutikrinti, ar iš tikrųjų tiek šilumos energijos suvartota.
(Šiuo metu visa šiluma patekusi į namą padalinama butams. Šilumos kainas nustato savivaldybės, o Kainų komisija patikrina.)
Dėl priešingos nuomonės, kai kalbama, kad sunku įrengti ir visa kita, tai mes neturime gyventi šia diena, o pasižiūrėti plačiau į ateitį. Visi gyvenamieji namai, kurie naujai statomi, jau turi nuotolinio nuskaitymo skaitiklius, kiti įsirengs ir visiškai nėra reikalo, kad žmonės, kurie nevartoja energijos, mokėtų už kitus. Praėjo tie laikai. Taigi aš tikrai palaikyčiau D. Bekintienės poziciją ir kviečiu už tai balsuoti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Danute…
PIRMININKĖ. Per mikrofoną, Juliau!
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Danute, gerbiamasis Konstantinai, jus suklaidino. Štai skaitau 2 straipsnio 4 dalį: „Nustatant mokesčius už karštą vandenį su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis negali būti priskirtas ir išdalytas sumokėti vartotojams.“ Jūs dėl to visi džiūgaujate. Šitas įstatymas dabar įteisina, kad tie, kurie nemoka, kad jie ir nemokėtų. Ir taip per metus vien tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje susidaro 35 mln. Lt nuostolių. Ir jūs galvojate, kad tuos 35 mln. Lt šilumos tiekėjai padengs iš savo pajamų? (Balsai salėje) Naivūs žmonės. Jiems apribotas pelnas iki 5 %, jie permes į tuos neapskaitytus nuostolius, per dvejus metus susikaups 70 mln., nueis į Kainų komisiją, štai mūsų nuostoliai. Ir tada vėl tie, kurie nemokėjo ir nemokės, o bendrą tarifą padidins ir to tarifo sąskaita padengs jiems nuostolius. Taigi įstatymas labai keistai įteisina teisę nemokėti už suvartotą vandenį ir šilumą karštam vandeniui ruošti. Jeigu surasite kurioje nors Europos šalyje, kur numatyta nemokėti, būsiu labai laimingas. Nėra, tai yra ekonominis neraštingumas.
Toliau. Nuotolinis nuskaitymas. Siūlėme parengti programą, kad būtų galima visur įvesti, deja, jūs nepritarėte ir to nėra, ir neįpareigojami, todėl viskas paliekama po senovei, išskyrus įteisinimą toliau nemokėti. O perkelti tarifą, kurie sąžiningai moka ir toliau mokės padidintu tarifu… Todėl atleiskite, ponai, tai apgavystė. Artėja rinkimai, reikia pasakyti: nemoki ir nemokėk. „Maladiec“ tu! O jeigu tu moki, tai ir mokėk. Susidarys nuostoliai… po dvejų metų, po rinkimų, pakelsim šilumos kainas.
PIRMININKĖ. Laikas!
J. VESELKA (TTF). Negaliu pritarti tokiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Ir dar viena nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų abejoju dėl šio įstatymo tikslingumo, nes žinau vienintelį dalyką, kas laimės, – tas, kuris tieks apskaitos skaitiklius. Tai čia tikrai bus didelis laimėjimas, nes kažkas realizuos 100 tūkst. skaitiklių, kurie kainuoja tikrai daug. O tiksli apskaita, kai kur, žinote, gana normaliai sprendžiamos problemos, gerai prižiūrima ir viskas tiksliai apskaičiuojama, tos paklaidos nėra didelės, ypač vasarą. Ką duoda vasarą antras skaitiklis? Apskritai šilumos paėmimo kiekį apskaičiuoja vienas skaitiklis, kuris skaičiuoja ir šildymo laiku. Kitas skaitiklis dubliuos tą patį, skaičiuos, kiek pakliūna termofikacinio vandens į boilerį. Galėsime patikrinti tik tikslumą abiejų skaitiklių. Bus įdomu, jeigu bus netikslumas tarp abiejų skaitiklių, kas bus kaltas.
Toliau, dar vienas dalykas. Manyčiau, čia visai kitos problemos sprendžiamos. Daug vandens iki šiol dar dingsta, ir karšto vandens. Šitas dalykas tiktai vieną dalyką padarys, kad pabrangs kubo kaina. Ir toliau, pabrangus kubo kainai, nežinau, ar tai gerai, ar negerai bus, kai žmonės ieškos, kaip tą kainą mažinti mažinant vartojimą. Abejoju to įstatymo tikslingumu, todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas, įstatymo priėmimas, prašau visiems dalyvauti.
Balsavo 81 Seimo narys. Už – 29, prieš – 5, susilaikė 47. Įstatymas nepriimtas.
Dabar turime apsispręsti. (Balsai salėje) Nieko. Priėmimo stadijoje viskas. Atmestas priėmimas. Palaukite, leiskite baigti vieną klausimą. Pagal Statutą po svarstymo yra grąžinamas tobulinti. Yra 1 dalis: įstatymo priėmimo metu siūlymai atmesti projektą nepriimami; jis laikomas atmestu tada, jeigu negauna reikiamo balsų skaičiaus. Toliau 4 dalis: jeigu reikia, įstatymo priėmimo metu svarstomas ir priimamas įstatymas ar nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo. Taip pat straipsnis, susijęs su šituo… Jeigu reikėtų kažkam parengti iš naujo, bet mes… Projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naują projektą. Mes atmetame, jeigu iniciatoriai norės, parengs savo įstatymą.
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.