2013 metų mados tendencijos
|

2013 metų mados tendencijos

2012-aisiais buvo madingi ryškūs neoninių spalvų drabužiai. Ir dabar jų pilnos parduotuvių lentynos. Tačiau neapsigaukite – šiemet tokios spalvos nėra itin populiarios. Nieko blogo, jei dėvime vieną ar kitą tokios spalvos drabužį ir jį žaismingai deriname su kitokių spalvų apdarais. Tačiau praėjusiais metais ši spalva taip uzurpavo mados pasaulį, kad ėmė atrodyti, jog žmonės vaikšto apsirengę Helovyno kostiumus: neoniniai tapo ne tik drabužiai, bet ir nagai, akių vokai, plaukai. Metas leisti šioms spalvoms pailsėti. Kita visiems jau spėjusi pabosti 2012-ųjų mados tendencija – metalo detalės. Metaliniais spygliukais buvo puošiami drabužiai, batai, rankinės, kiti aksesuarai. Būtų gerai, jei šiemet bent 60 proc. vilkimų drabužių neturėtų metalo detalių. Iš mados išeina ir įvairiais raštais bei spalvomis marginti džinsai. Dažna moteris džinsus dėvi beveik kiekvieną dieną. Tačiau kaip dažnai ji apsivelka, pavyzdžiui, leopardo kailio raštais margintą šį drabužį? Tad neleiskite pinigų veltui. Apskritai šiemet margi drabužiai nebebus tokie madingi. Net ir buvę itin populiarūs įvairių genčių raštais marginti audiniai užleis vietą paprastoms ir aiškioms linijoms.

Krikščioniškoji draugiška meilė
| |

Krikščioniškoji draugiška meilė

Draugystės esmė ir metafizinė prigimtis yra prigimtinės žmogaus meilės galios išsivystymas į dvasinę meilę — mylėti ir būti kito mylimam gera darančia ir vienijančia meile. Draugystė prigimtinėje srityje yra aukščiausia žmonių santykiavimo forma. Ji siekia abipusio gyvenimo ir didžiųjų dvasinių vertybių pasidalinimo, jomis pasikeitimo ir abipusės pažangos, siekiant gėrio. Ji remiasi abiejų laisvu vienas kito pasirinkimu ir pritarimu. Ji reikalauja visiškos abipusės meilės ne dėl ko kito, bet vien dėl paties draugo. Žmonės žodį “draugas” paprastai vartoja plačia prasme, kaip mokslo, vargo, ginklo draugas, kaip bičiulis, bendrininkas, kompanionas. Siauresne, tikrąja prasme sakome: tikras draugas, tikra draugystė, gyvenimo draugas, širdies draugas ir pan. Šia prasme galime skirti brolių, sužadėtinių, vedusiųjų draugystę. Krikščioniškoji draugystė yra vieno su kitu bendravimas Švenč. Trejybės pavyzdžiu. Dievas yra Triasmenis, tobulos draugystės pavyzdys. Tėvas visiškai atsiduoda Sūnui, o Sūnus Tėvui. Iš jųdviejų meilės ir draugystės kyla Šventoji Dvasia. Tad krikščioniškoji draugystė sau laimę ir džiaugsmą semia iš Švenč. Trejybės asmenų draugavimo džiaugsmo: iš Tėvo, besidžiaugiančio savo tveriančia meile, iš Sūnaus — išganančia meile, iš Šv. Dvasios — visus pašvenčiančia ir padedančia Dievui tarnauti meile. Draugystė kyla iš vienas kito pažinimo, kaip dvasiškai turtingo, įdomaus mielo asmens. Žinoma, žmogus auga įvertinančia arba branginančia meile (appreciative love) iš dalies duodančios meilės dėka. Juk koks tas asmuo yra mielas, nuostabiai geras, iš dalies parodo duodamos dovanos ir teikiami patarnavimai. Tačiau to žmogaus asmenybė ir nuostabios savybės toli prašoka tai, ką jis daro ar duoda savo draugui. Draugo meilę jam, kaip asmeniui, jis už viską labiau brangina ir vertina, o tik antroje vietoje jam duodamas dovanas ir atliekamus patarnavimus. Užtat tikra draugystė lengvai išvengia žemų siekių ir savanaudiškos meilės.

Stovykla Kryme “JUNOST”
|

Stovykla Kryme “JUNOST”

Stovykla “JUNOST” įsikūrusi Kryme, 6 km nuo Eupatorijos kurorto. Stovyklos teritorija didelė, puikiai įrengta, apsupta žalumos ir gėlynų. Stovyklai priklauso platus smėlio paplūdimys su įrengtomis pavėsinėmis ir gėlo vandens dušais. Smėlėtas jūros dugnas lėtai gilėja, tai ypač svarbu mokantis plaukti, prižiūrint ir padedant instruktoriams. Stovykla skirta poilsiaujančiam jaunimui (iki 650 vietų). Oras šiame regione turi gydomųjų savybių – yra prisotintas ozono, bromo, natrio chlorido, kalcio, magnio, jodo bei mineralinių druskų. Kasdieninės maudynės ir sveikas oras geriausias poilsis vaikams. Turininga vaikų poilsį organizuoja patyrę vietiniai vadovai. Rengiamos sportines varžybos, estafetės, dainų ir šokių konkursai. Stovykloje veikia biblioteka, vaikų kavinė, žaidimų automatai, stalo tenisas, biliardas, futbolo ir tinklinio aikštelės, puiki vasaros kino salė. Stovykloje yra tarptautinių skambučių telefonas – automatas. Kiekvieną vakarą rengiami draugystės vakarai, diskotekos. Stovyklautojai maitinami 5 kartus per dieną. Meniu labai įvairus – mėsos patiekalai, konditerijos gaminiai, miltiniai patiekalai, švieži vaisai ir daržovės, įvairiūs gėrimai.

Ankstyvojo muzikinio užsiėmimo pamokėlės (Vilnius)
|

Ankstyvojo muzikinio užsiėmimo pamokėlės (Vilnius)

Kuo naudingas vaikučių muzikinis ugdymas? Muzika ne tik auklėja, bet ir lavina žmogų. Muzikavimas, kokia bebūtų jo forma, reikalauja tikslios reakcijos, mąstymo, judesių koordinacijos. Nėra nė vienos disciplinos, kuri taip idealiai tiksliai mokytų suvokti laiko trukmę, garsų aukštį, tūkstančius garsų spalvų, dinaminę jų įvairovę. Tai žmogų daro jautresnį, pastabesnį. Pagaliau, pats brangiausias žmogaus turtas yra balsas, o dainavimas ypač jį lavina, stiprina, ugdo gražią ir melodingą kalbą kasdieniniame gyvenime, moko susikaupti, įsiklausyti į subtiliausius gamtos ir gyvenimo reiškinius. Ką vaikučiai patirs muzikos užsiėmimuose? Kiekvieno vaiko asmenybė ir individualumas yra svarbiausia. Kokio bebūtų amžiaus vaikas, pamokėlėse jam leidžiama laisvai tyrinėti, pažinti, mokytis ir dalyvauti. Mokytojo užduotis yra padėti rasti kiekvienam vaikui būdą, kaip dalyvauti ir atsiskleisti. Mūsų tikslas yra įvairiapusis vaiko ugdymas ir kad tas ugdymas būtų smagus. Pamokėlėse vaikas tobulėja emociškai, lavina kalbą, auga jo pažinimas ir bendravimo įgūdžiai. Mums yra svarbus pats mokymosi procesas, o ne rezultatas. Džiaugtis pačiu mokymosi procesu ir pažinimu yra žymiai svarbiau nei pasiekti tobulą rezultatą.

Islandijos precedentas: ką nutyli pasaulio žiniasklaida

Islandijos precedentas: ką nutyli pasaulio žiniasklaida

Ar girdėjote apie tai, kas atsitiko Islandijoje spalio 23 dieną? Turbūt ne. Ar žinote, kodėl nieko negirdėjote? Todėl, kad spalio 23 dieną Islandijoje įvyko revoliucija, visiškai taiki, tačiau dėl to nė kiek ne mažiau revoliucinga, nei kitos. Ji parodė, kaip pavojinga, kai „demokratines procedūras“, apie kurias taip mėgsta kalbėti liberalai, kontroliuoja ne dauguma, o mažuma, kaip įprasta. Būtent todėl pamokantį Islandijos pavyzdį nutyli pasaulinės masinės informacijos priemonės, nes dalykas, kurio pasaulio galingieji norėtų mažiausiai, – kad Islandijos pavyzdys iš tikrųjų taptų pavyzdžiu kitoms šalims. Tačiau apie viską iš eilės. Praėjusių metų spalio 23 dieną Islandijoje įvyko referendumas, kuriame buvo priimta nauja Konstitucija. Šis referendumas – baigiamasis akordas kovoje, į kurią Islandijos tauta pakilo 2008-aisiais, kai islandai netikėtai sužinojo, kad jų šalis, ištikus finansinei krizei, tiesiogine to žodžio prasme bankrutuoja.

Žymūs Lietuvos žmonės kviečia į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“
|

Žymūs Lietuvos žmonės kviečia į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“

Balandžio 22 d. keliasdešimt garsių Lietuvos menininkų, mokslininkų, rezistentų, rašytojų ir Sąjūdžio veikėjų išplatino viešą kvietimą į balandžio 28 d. 14 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, rengiamą mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“. Pasak kvietimo autorių, mitinge bus protestuojama prieš antivalstybinių jėgų vykdomas provokacijas bei Lietuvos valstybę žeminančią užsienio politiką ir palaikomi tautos interesus ginantys žingsniai. Išplatintame viešame kvietime teigiama, kad šiandien šalies valdžia, vykdanti neapgalvotą ir neatsakingą pataikavimo visiems kaimynams politiką, pasirengusi nuolankiai tenkinti net antikonstitucinius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) partijos primetamus reikalavimus. „Jeigu Lietuva sutiktų išsižadėti dalies jai nuo amžių priklausančios savo žemės, leistų sumenkinti ir paniekinti savo kalbą, ji prarastų teisę vadintis suverenia valstybe, o mes patys – laisvais ir oriais tos valstybės piliečiais. Tokie procesai turi būti sustabdyti, o tai galime padaryti tik mes patys“, – rašoma viešame kvietime.

Mitingo „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę” akimirkos
|

Mitingo „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę” akimirkos

Prie Sei­mo balandžio 28 dieną su­si­rin­kę mi­tin­guo­to­jai skan­da­vo: “Už mū­sų že­mę, kal­bą ir vals­ty­bę!” Val­džia ra­gin­ta ne­pai­sy­ti Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) rei­ka­la­vi­mų. Sekmadienį 14 val. į skve­re­lį prie Na­cio­na­li­nės Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­kos, ša­lia Sei­mo rū­mų, su­plū­do pora tūkstančių mi­tin­guo­to­jų. Su­si­rin­ku­sių­jų mi­nio­je bū­ria­vo­si pa­trio­tai, lais­vės ko­vų da­ly­viai, in­te­lek­tua­lai, po­li­ti­kai, jau­ni­mas. “Tau­ti­nė vals­ty­bė – ver­ty­bė”, “Vil­niaus kraš­to po­lo­ni­za­ci­jai – ne”, “Ap­gin­ki­me pro­tė­vių že­mę, mū­sų vals­ty­bi­nę kal­bą ir že­mių vien­ti­su­mą”, – vė­jo plaiks­to­mų tris­pal­vių jū­ro­je mir­gu­lia­vo mi­tin­guo­to­jų pla­ka­tai.

Didžioji Lietuvos negalia

Didžioji Lietuvos negalia

Prieš keletą dienų teko dalyvauti “Laisvosios bangos” radijo laidoje, kur buvo diskutuojama apie vieną didžiausių Lietuvos valstybės bėdų. Pagrindinę lietuviškąją negalią trumpai apibrėžti galima kad ir tokiais žodžiais: trūksta politikų, kurie būtų ir populiarūs, ir įtakingi, ir tuo pačiu korupcijai, nomenklatūrai bei nusikalstamumui nebijotų mesti rimto iššūkio. Ne tik nebijotų mesti iššūkio, bet ir išmanytų, kaip tai padaryti. Žurnalisto Audriaus Antanaičio vadovautoje radijo laidoje tiek politologas Gintaras Ronkaitis, tiek Europos centro muziejaus atstovas Gintaras Karosas, tiek šių eilučių autorius sutarėme, jog valstybės padėtis – nepavydėtina. Valstybę kamuoja daug bėdų, o tų, kurie ne tik nebijotų, bet ir mokėtų imtis rimtų reformų, – lyg ir nėra. Vos vienas kitas. O ir tas “vienas kitas” drąsiųjų bei išmaniųjų politikų grupei priskirtinas – tik su išlygomis bei didelėmis abejonėmis. Taigi nenumaldomai artėja Prezidento rinkimai, o kandidatų į vieną svarbiausių valstybės postų teturime ne itin gausų būrį. Vienas iš realiausių kandidatų – dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Tiesa, ji vis dažniau sulaukia kritikos atakų, esą pastaruosius keletą metų buvo pasyvi prezidentė. Suprask, jai nederėtų antrą sykį siekti šalies vadovo regalijų. Būtų naivu manyti, jog dabartinė šalies vadovė neturi trūkumų. Tačiau ar tie, kurie jai priekaištauja, pavyzdžiui, dėl pasyvumo ir apsidraudėliškumo, patys visuomet elgiasi sąžiningai ir nepriekaištingai?

Apie nereikalingus lietuvių kalbos skolinius
| |

Apie nereikalingus lietuvių kalbos skolinius

Nėra pasaulyje tokios kalbos ar jos tarmės, kurios žodynas būtų visiškai grynas, kurioje nebūtų svetimos kilmės, t. y. iš kitų kalbų ar per jas atėjusių žodžių. Tokios grynos, nuo kitų, ypač kaimyninių, kalbų „atsiskyrusios“ kalbos ir negali būti, nes apskritai nėra nekintančios kalbos. Kalbos kitimas pirmiausia atsispindi žodyne. Žodžiai iš tikrųjų keičiasi daug greičiau, negu garsai ar žodžių dalys (galūnės, priesagos ar pan.). Taip yra ne tik dėl žodžių reikšmės kitimo, jos susiaurėjimo ar prasiplėtimo, ne tik dėl nuolatinės archaizmų ir naujadarų „apytakos“, bet ir dėl to, kad, užsimezgus artimesniems ryšiams tarp kaimyninių kalbų, žodžiai perimami iš vienos kalbos į kitą, prisitaiko prie svetimos kalbos, joje prigyja. Svetimos kalbos žodžius vadiname skoliniais, tačiau skolinys skoliniui nelygu. Kai kurių skolinių šiandien jau negalėtume išvengti. Jie prigyja bendrinėje šnekamojoje ir rašomoje kalboje (koldūnai, soda, arbata ir kt.), o kitų, nors ir gana aktyviai vartotų ir dar tebevartojamų tarmėse, vis dėl to jau senokai atsisakėme (abrozdas, griekas, pančiakos, stonas, fufaikė, tielagreika ir kt.). Kodėl taip atsitiko?

Svetimybės prasiskynė kelią ir į Palangos įstaigų kalbą
| |

Svetimybės prasiskynė kelią ir į Palangos įstaigų kalbą

Pastebima, jog ne viena įmonė, kavinė ar viešbutis savo pavadinimui parenka ne gražų lietuvišką, o kitos kalbos žodį arba sunkiai suprantamą jų junginį. Tarkim, viešbutis „Klaipėda“, kurį prieš porą metų nuspręsta pervadinti suprantamiau užsieniečiams, tapo „Amberton Klaipėda“. „Vakarinė Palanga“ pasidomėjo, ar šiai tendencijai pasiduoda ir mūsų kurorto įstaigos. Kai kurių kurorto įstaigų savininkai nepaiso vis augančios svetimžodžių pavadinimų tendencijos ir demonstruoja išmonę gražiais lietuviškais savo verslo vardais. Tarkim, viešbučio „Vanagupė“ registratūros vadovė Rasa Grabytė pasakojo, kad šis pavadinimas kilęs iš seno vietovardžio. Pasak jos, dabartinės Vanagupės gatvės vietoje kažkada tekėjo upė, kuri vėliau išdžiūvo ir ten įsikūręs vanagas. Taigi pavadinimas ir lietuviškas, ir susijęs su vieta. „O ir užsieniečiams nėra bėdų ištarti šį žodį, nes jame daug balsių“, – tikina R. Grabytė. Svečių namų „Tarp tujų“ savininkas Vytautas Samulevičius pavadinimą paaiškino labai paprastai – jis kilęs nuo šalia augančių dviejų tujų. Jam niekada nekilę minčių keisti įstaigos vardo ir daryti jį suprantamesnį užsieniečiams, juk dauguma klientų – lietuviai.