Priklausomybė nuo interneto
| | |

Priklausomybė nuo interneto

Atsiradus kompiuteriams ir internetui, žmonės džiaugėsi: internetu galima tiesiogiai bendrauti su bendraminčiais iš viso pasaulio, naudotis bibliotekomis, diskutuoti, surasti reikalingą informaciją, žaisti.Tačiau psichologai vis dažniau vartoja terminą “priklausomybė nuo interneto” ir pastebi, kad kompiuteris daugeliui atstojo tiesioginį bendravimą. “Priklausomybė nuo interneto” terminas pirmą kartą pavartotas prieš aštuoniolika metų. Iki šiol Pasaulio Sveikatos Organizacija dar nėra pripažinusi priklausomybės nuo interneto kaip ligos, tačiau psichologai pripažįsta: klientų, nesusitvarkančių su šiuo įpročiu, nuolat daugėja. Pasidomėjus, kas pirmiausia parodo, kad žmogus yra linkęs priklausyti nuo informacijos, bendravimo internetu, psichologai aiškina, kad tai nepriklauso nuo naršymo internete trukmės. Esą vieni internautai save laiko priklausomais nuo interneto, naršydami po dvidešimt valandų per savaitę, o kiti, internete praleisdami dvigubai daugiau laiko, nieko blogo čia neįžvelgia. “Svarbiausia, kiek žalos interneto vartojimas daro žmogaus gyvenimui: ar kyla dėl to konfliktinių situacijų, problemų šeimoje, darbe, mokykloje, kiek tai paveikia tarpusavio santykius. Anot psichologų, vienas iš priklausomybės simptomų – kontrolės praradimas. Tiek alkoholikai, narkomanai ar lošėjai nebesugeba kontroliuoti savo elgesio, tiek nuo interneto priklausomi asmenys užsibūna tinkle ilgiau nei buvo numatę. Žmonės taip įsitraukia, kad pamiršta laiką. Psichologai internetu pasiekiamą informaciją, bendravimą vadina dvidešimtojo amžiaus pabaigoje atsiradusiu nauju narkotiku. Atsiradus kompiuteriams ir internetui, visi džiaugėsi, kad internetas suartins žmones – gali tiesiogiai susisiekti su bendraminčiais iš viso pasaulio, skaityti knygas, ieškoti įvairių patarimų, pagalbos, diskutuoti forumuose. Tačiau psichologai sako, kad realybė dažnai atskleidžia atvirkštinį variantą. Tyrimai rodo, kad interneto mėgėjai daug mažiau laiko praleidžia su kitais žmonėmis, palygint su retai internetu bendraujančiaisiais. Jiems sunkiau mokytis, suprastėja jų darbinė veikla. Psichologai primena, kad ilgai “internete sėdintiems” žmonėms atsiranda ir neigiamų fizinių pasekmių: sutrinka miegas, mityba, tokie žmonės mažai juda. Jiems būdingos ir psichikos sveikatos problemos, pavyzdžiui, depresija, socialinės fobijos, įvairios priklausomybės.

Kai realybė tampa virtuali arba dar kartą apie priklausomybę nuo interneto
| | |

Kai realybė tampa virtuali arba dar kartą apie priklausomybę nuo interneto

Tikriausiai daugelis iš mūsų šiuo metu neįsivaizduojame savo gyvenimo be kompiuterių ir interneto. Juk yra taip įprasta – ateiname į darbą, įsijungiame kompiuterius, peržvelgiame naujienas, patikriname elektroninį paštą. Internetas atvėrė žymiai daugiau bendravimo ir informacijos paieškos galimybių, tačiau tuo pačiu metu vis daugėja žmonių, kuriems internetas tapo narkotiku, o riba tarp virtualios realybės ir tikro gyvenimo vis labiau nusitrina. Young (1997) išskiria tris pagrindines pastiprinimo sritis, būdingas bendravimui internetu – socialinis palaikymas, seksualinis pasitenkinimas bei „personos kūrimas“. Aptarkime kiekvieną iš jų detaliau. Socialinis palaikymas formuojasi tuomet, kai žmogus įsijungia į kokią nors socialinę grupę (pokalbių kanalą, telekonferenciją ir pan.). Neretai dalyvaudamas kurioje nors virtualioje grupėje žmogus yra žymiai drąsesnis nei realiame gyvenime. Jis atvirai ir drąsiai reiškia savo nuomonę, dalyvauja diskusijoje. Internete galima paslėpti savo tapatybę, sukurti kitą savęs vaizdą. Konfrontacija arba kritika ne taip gąsdina, nes patys žmonės yra nepasiekiami, o tapatybė neaiški. Seksualinis pasitenkinimas. Anoniminis kiberseksas leidžia priklausomiems nuo interneto žmonėms virtualioje realybėje patenkinti slapčiausius savo troškimus, elgtis taip, kaip realiame gyvenime jie niekada nesielgtų. Be to, žmonėms, kurie nepasitiki savo išvaizda arba turi bendravimo problemų, internete yra žymiai lengviau susipažinti ir užmegzti intymų ryšį.

| |

Branduolinė ir alternatyvi energija: jų vieta XXI a. pasaulio energetikos sistemoje

Didžioji dalis pasaulio energijos, įskaitant elektros energiją, yra gaunama deginant organinį kurą. Bet kokio organinio kuro deginimas gamina šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Visi supranta, kad šių dujų emisiją būtina mažinti. Paprasčiausias būdas – naujiems pajėgumams naudoti tokias elektros gamybos technologijas, kurios neskleistų tokių dujų. Tarp dažniausiai minimų yra branduolinė energetika ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Šiuo metu 33 pasaulio valstybių atominėse elektrinėse veikia 439 branduoliniai reaktoriai, o dar 33 yra statomi. Atominės elektrinės pagamina maždaug trečdalį Europos Sąjungos elektros energijos. Maždaug tiek pat pagaminama anglis deginančiose elektrinėse, o 20 % – gamtines dujas deginančiose elektrinėse. Deginant organinį kurą (anglis, gamtines dujas, naftos produktus), Europos Sąjungos šalyse pagaminama daugiau kaip pusė visos elektros energijos. Tuo tarpu atsinaujinantys šaltiniai užima tik septintadalį. Todėl toks didelis dėmesys skiriamas atsinaujinantiems šaltiniams. Iš jų hidroenergijos indėlis 2006 metais sudarė 9,2 %, vėjo energija – 2,4 %, biomasė – 2,7 %, Saulės energija – 0,074 %, geoterminės energija 0,2 %.

| |

Kelias iš aklavietės – naujas amžinas variklis?

Dar 20 metų gaminti reikiamą kiekį šiluminės ir elektros energijos tradiciniais metodais, naudojant besibaigiantį įprastinį ir atominį kurą. Energijos kaina ir tarša vis didės. Tačiau pakeisti susidėvėjusių komunikacijų mes nepajėgsime niekada. Tai įrodė avarija Telšiuose. Jų bus vis daugiau… Mes per 15 metų net nesugebėjome apšiltinti namų sienas, lubas-stogus. Apie komunikacijų pakeitimą nėra nei kalbos. Alternatyvūs energijos šaltiniai dabar užima menką sunaudojamos energijos dalį ir negalės padengti staiga atsirasiantį energijos stygių uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir mums persėdus į elektromobilius labai pabrangus degalams. Prisieis panaudoti Žemės sukimosi energiją: Įsivaizduokite įprastą elektros generatorių, kurį suka milžiniškas „dantratis“ – besisukanti apie savo ašį Žemė. Gamtoje šis generatorius gerai veikia. Viršutiniai atmosferos sluoksniai juda iš Vakarų į Rytus aplenkdami besisukančią Žemę. Šis atmosferos sluoksnis irgi yra „dantratis“, sujungtas inercinėmis-gravitacinėmis jėgomis su besisukančia Žeme. Šios jėgos ir sukuria ciklonus, viesulus, uraganus, „tornadus“. Šie reiškiniai jau senai pastebėti. Teorinė mechanika ir termodinamika jų nepaaiškina. Kiekvienam Žemės gyventojui reikia 5 KW, visai Žmonijai 50 milijardų KW galios, kad nustotume deginti naftą, dujas, anglį, medieną – sustabdytume šilumines, hidro ir atomines elektrines. Naudodami tokios galios „stabdomąjį momentą“ Žemę sustabdytume per 100 mln. metų.

| |

Energetikos laukia nuostabios perspektyvos

Kai pasaulyje baigiasi iškastinio degaus kuro rezervai, susirūpinta alternatyvių kuro pakaitalų, iš kurių būtų galima gaminti energiją, paieška, tačiau Nobelio premijos laureatas fizikos srityje akademikas P. Kapica savo pranešimu “Energija ir fizika“ remdamasis baziniais fizikos principais iš esmės palaidojo visą alternatyviąją energetiką, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Saulės energijos tankis labai mažas, bet plinta šviesos greičiu, tenka ne daugiau, kaip 1 kW kiekvienam kv. m, todėl žmogui, kaip energijos šaltinis neefektyvus, nes pačių saulės baterijų efektyvumas dar nėra pakankamas. Didžiausias viltis akademikas P. Kapica dėjo į termobranduolinę energetiką, tačiau čia specialistai prognozuoja sėkmę tik po 100 metų. Netinka ir vandens skaidymas į degųjį vandenilį, nes skaidant elektrolize energijos skaidymui sunaudojama beveik tiek pat kiek ir deginant vandenilį. Tas pats ir su bioenergetika: varikliuose kurui panaudoti augalinius ir gyvulinius riebalus. Dyzelis savo variklyje naudojo arachisų aliejų… Nuimant net 3 derlius per metus iš 1 kv. m. gausime 1 kg. aliejaus, o iš jo 8000 kcal energijos arba 9.304 kWh/per metus, o saulės energijos efektyvumas jūros lygyje, įvertinus nuostolius atmosferoje sudaro 100 – 200 W/kv.m. ir netgi dabar salės energijos konvertavimo į elektrą įrenginių n.v.k. sudaro ne daugiau 15%, ir neįvertinus, kad žemės ūkio aliejinei produkcijai gauti dar reikia trąšų ir degalų traktoriams.

| |

Energoinversija ir antrasis termodinamikos principas

Savo vaizduote aprėpę žmonijos materialios kultūros vystymąsi, ko gero nerastume žymiai didingesnio įvykio žmogaus gyvenime tokio, kaip pirmykščio žmogaus dirbtinis ugnies išgavimas. Be ugnies dabar mes neturėtume nei gamyklų, nei fabrikų, nei automobilių, kurių cilindruose dega benzinas, nei reaktyvinių lėktuvų ir kosminių raketų, kurių darbiniuose kanaluose dirba ugnis. Neturėtume nei šiluminių elektrinių, nei šiuolaikinio geležinkelio ir vandens transporto. Ugnis yra šiuolaikinės energetikos pagrindas. Bet dabar jau aiškiai žinoma, kad pasaulinės kuro atsargos nėra begalinės. Rusų mokslininkas K.Ciolkovskis teigė:,,Tik mūsų neišprusimas mus verčia naudoti iškastinį kurą“. Beje, tai buvo pasakyta dar tuomet, kai energijos sunaudojimas vienam gyventojui buvo palyginti nedidelis. Vadinasi, kiek daug mes beturėtume energijos šaltinių, vis tiek būsime priversti nagrinėti jų racionalaus panaudojimo klausimus. P.Oščepkovas rašo:,, Mums dabar žymiai svarbiau yra suieškoti būdus ir kelius naujų energijos šaltinių įsisavinimui“. 1943 m. jis išleido straipsnį pavadinimu:,,Elektra iš supančios erdvės“. Iš kur pas mokslininką tokios nekasdienės idėjos? ,,Pastoviai stebėdamas supančią gamtą, aš ne kartą žavėjausi jos kuriamąja galia“- rašo Oščepkovas.

|

Švenčiame pasaulio lietuvių vienybės dieną

Suvienyti Lietuvą norėjo dar karalius Mindaugas. Dabar Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Lietuvoje gyvenantys lietuviai 1990 metais turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybei atkurti, informuodami pasaulį apie rusų agresiją. Dabar Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas išeivijai aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis reikalingais tėvynėje. Lietuvių tautos vienybės ir tvirtybės simbolis – ąžuolas. Jį nuo seno lietuviai garbino kaip stiprybės, ilgaamžiškumo, galios simbolį. 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica” išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, liepos 17 d. lėktuvui nukritus Soldino miške (tuomet Vokietija, dabar Lenkija). Katastrofos priežastys nėra visiškai aiškios. Oficialiai pranešta, kad avarija atsitiko dėl audros ar motoro gedimo. Egzistuoja versija, kad lėktuvą pašovė vokiečiai, palaikę priešais. Lakūnai laikomi Lietuvos patriotais. Savo skrydžiu jie norėjo parodyti pasauliui, kad Lietuva nenusileidžia kitoms valstybėms. Žinią apie „Lituanica” skrydį po visą pasaulį tuomet išplatino telegramų agentūros.

Visų laikų skandalingiausi filmai
| |

Visų laikų skandalingiausi filmai

Svajotojai (2003). Jaunas amerikietis Metju atvyksta į Paryžių studijuoti prancūzų kalbos ir žiūrėti filmus. Jis yra tiesiog pamišęs dėl kino ir beveik visą laiką praleidžia Kinematekoje, kur susipažįsta su panašiais kino fanatikais Teo ir jo seserimi dvyne Izabele. Jaunuolis nusprendžia priimti naujų draugų pasiūlymą pagyventi kartu, nes jų tėvai visą mėnesį planuoja atostogauti prie jūros. Pradžioje viskas atrodo gražu ir linksma, o dar labiau nuotaiką pagerina filmai, alkoholis, meilė ir svajonės. Bet po to vienoje lovoje miegantys dvyniai įtraukia Metjų į keistų seksualinių žaidimų pinkles. Vieną vakarą kino viktorinoje nugalėjęs Teo sugalvoja originalią nuobaudą pralaimėjusiam Metjui, kuriam teks pasimylėti su žaviaja Izabele jos brolio akivaizdoje. 9/11 pagal Farenheitą (2004). Su jam būdingu humoru ir atkaklumu tiriant faktus, Michaelas Moore‘as svarsto apie prezidento George‘o W. Busho kadenciją ir apie tai, kur ji atvedė amerikiečius ir visą pasaulį. Demaskuojantis režisieriaus žvilgsnis atskleidžia mums nežinomą JAV prezidento pusę ir jo slaptus ryšius. Nevykęs verslininkas, turintis tamprių ryšių su karališkąja Saudo Arabijos šeima ir Bin Ladenais, abejotinomis aplinkybėmis išrenkamas JAV prezidentu. Pradėjęs eiti savo pareigas, jis nebereguoja į perspėjimus apie gresiančią jo užsienio partnerių klastą ir išdavystę. Šio abejingumo pasekoje įvykusi Rugsėjo 11-osios tragedija dar kartą atskleidžia Busho abejingumą savo tautai: jis laiku nesugeba imtis skubių reikalingų veiksmų apsaugoti žmonėms, tačiau vėliau labai puikiai ir ciniškai šia tragedija naudojasi siekdamas pradėti skambiai vadinamą „Karą su terorizmu“.

| |

Optimizmas ir darbo efektyvumas

Šiuo metu vis labiau domimasi asmenybės charakteristikų darbo aplinkoje ypatumais. Tai padeda ne tik pažinti darbuotojus, planuoti jų karjerą, bet ir atrinkti tinkamus kandidatus į darbo vietą. Nuolat daugėja tyrimų, o tuo pačiu ir logiškai bei statistiškai apskaičiuotų įrodymų, kad asmenybės charakteristikos yra labai svarbios profesiniam efektyvumui. Kaip teigia M.K. Mount ir kt. [1] (2005), asmenybės bruožai ir profesiniai interesai yra labai svarbūs asmenybės gyvenime, nes jie įtakoja sėkmę gyvenime ir darbe. Pasiekti kuo didesnio kiekvieno darbuotojo darbo efektyvumo – kiekvieno darbdavio noras bei tikslas. Efektyvus darbas – tai ne tik savo būtiniausių pareigų atlikimas, bet ir nuolatinis tobulėjimas, iniciatyvumas, pagalba kituose darbuose, kūrybiškumas, darymas daugiau nei reikalauja darbdavys. Taigi darbdaviui labai svarbu ieškant darbuotojo numatyti kaip jam seksis susidoroti su pareigomis, ar tai bus efektyvus darbuotojas. Kiekviena darbo pozicija reikalauja vis kitokių asmenybės sugebėjimų. Šiais laikais darbe netrūksta streso, darbas dažnai susijęs su rizika, didele konkurencija. Tik stipriausi žmonės, turintys tam tikras asmenybės charakteristikas, gali efektyviai dirbti. Taigi, labai svarbu nustatyti kokios asmenybės charakteristikos veikia darbo efektyvumą. Dirbant protinį, kūrybinį, vadovaujantį darbą, kuris yra susijęs su tam tikrais asmenybės sugebėjimais, yra svarbu atsižvelgti į žmogaus požiūrį į gyvenimą, tobulėjimo, augimo iniciatyvą. Atlikti tyrimai nurodo, jog optimizmas yra svarbi asmens charakteristika, padedanti žmogui pozityviai žiūrėti į gyvenimo uždavinius, nepalūžti sunkiose situacijose ir padidinti darbo efektyvumą. Asmeninio augimo iniciatyva rodo žmogaus siekį bei galimybę tobulėti – tai labai svarbu asmens karjeroje, padeda palaikyti suinteresuotumą darbu, siekti geresnių rezultatų darbe.

| |

Išskirtinė 7 dienų ugdymo programa vadovams

Tai mokymų programa apie „chemiją“. Taip. Apie tai, kaip išlaisvinti ir kryptingai panaudoti žmonių energiją, entuziazmą, kūrybiškumą. Apie pasitikėjimu ir dėmesiu žmonėms grįstos vidinės aplinkos ir organizacijos (arba komandos) kultūros kūrimą. Apie tai, kad bendra vizija ir vertybės svarbu. Taip pat apie atsakomybę. Tai programa tikintiems, kad žmogus yra kur kas daugiau, nei žinios, įgūdžiai, ar dvi rankos patikėtoms užduotims atlikti, ir norintiems išlaisvinti tikrąjį organizacijos ar komandos potencialą. Ši mokymų programa sukurta vadovaujantiems ir lyderiaujantiems. Puikiai tinka pradedantiems ir tiems, kurie pradeda suvokti, kad santykiai tampa vis svarbesni už formalius vaidmenis, o vien pavaldumu grįsti vadybos modeliai tampa nebe tokie veiksmingi. Kodėl verta dalyvauti? Pakeitę aplinką skirsite laiko sau – poilsiui, vidiniams atradimams, naujoms idėjoms. Geriau pažinsite ir suvoksite save, savo siekius, vertybes ir motyvus. Tai leis išlaisvinti dar daugiau energijos ir entuziazmo ne tik profesinėje veikloje, bet ir gyvenime. Atsiriboję nuo kasdienės veiklos ir situacijų nauju žvilgsniu pažvelgsite į tai, ko, kodėl ir kaip siekiate. Įgysite vertingų koučingo instrumentų, padedančių išlaisvinti ir kryptingai panaudoti daugiau vidinių organizacijos ar komandos resursų. Praplėsite suvokimą apie vidinę motyvaciją ir tai leis jums geriau suvokti ne tik savo, bet kitų veiksmų motyvus bei juos įtakoti. Išsilaisvinsite iš ribojančių nuostatų ir įsitikinimų, todėl norimi pokyčiai profesinėje veikloje vyks natūraliai ir lengvai. Patys save nustebinsite. Sustiprinsite komunikacijos įgūdžius ir tai leis ne tik efektyviau deleguoti, vesti susirinkimus, kūrybines darbo sesijas, ruošti prezentacijas, bet ir kurti pozityvią, lanksčią, į rezultatus orientuotą vidinę organizacijos atmosferą ir kultūrą. Per praktiką jau seminaro metu rasite atsakymų ir sprendimų į rūpimus klausimus.