Savo 33-iąjį gimtadienį nusprendžiau atšvęsti tyliai. Nieko nekviečiau, nepagaminau „baltos” mišrainės, nekepiau vištos. Beje, niekas to ir nepasigedo. O aš tikėjausi. Dairiausi visą dieną. Nieko nesulaukusi, pamaniau, jog kažkas negerai. Auginu vaikus, beveik namą pastačiau, gal dar medį reikėtų pasodinti. Netrukus skuodžiau siauru asfaltuotu keliuku atgal, mašinos bagažinėje gulėjo miške iškasta pušaitė. Kaip tik maniau, kad ir šitam darbui nepasirengiau kaip reikiant: nepaėmiau pirštinių ar vandens, štai ir sėdžiu purvinomis rankomis laikydama vairą. Tas anksčiau paminėtas žodis „netrukus” nėra visai tikslus. Valandos ištįsta, jei mažai judi ir daug galvoji, o abejinga aplinka siunčia nerimo signalus: kažkas negerai. Dar vakar žiūrėdama iš balkono į prišnerkštą kiemą mintijau apie medelį, kuris jį papuoštų. Pušis grynina orą, kad taip pasisodinus jų keletą, būtų tiesiog Druskininkai. Na, nors vieną pušelę reikėtų įterpti tarp sandėliukų ir automobilių taip, kad ir kiemo vaikučiams netrukdytų siautėti, kad kaimynams netemdytų buto ir praleistų jiems geidžiamą saulės šviesą. Senbuviai pasakojo, jog kadaise kiemo viduryje stiebėsi galingas šermukšnis, kuris jau buvo perlipęs net namų stogus. Kažkoks senis užpylė ant šaknų rūgšties, ir nudžiūvo galingas medis. O buvo dešimtį kartų didesnis už savo kenkėją. Kaimynė sako, kad gražesnio šermukšnio niekur daugiau nebematė.

Jei jau nusprendėte gimtadienio nešvęsti, mažai tikėtina, kad išvengsite netikėtai tarsi grybų iš po lietaus dygstančių mažų dovanų. Bet tai malonioji dalis, tiesa? Pravėrus darbo kabineto duris, galite tikėtis mažos staigmenos, perrištos dailiu kaspinėliu, ar ant stalo krašto netikėtai nugulusios rožės. Tikriausiai tokioje situacijoje apie nemalonius jausmus nė nespėsite pagalvoti, o išradinguosius bendradarbius pamaloninsite saldžiais priešpiečiais ar gardžiu pyrago gabalėliu pietų metu. Ką padarysi, paminėdami gimtadienius mes tikimės, laukiame, o kartais labai netikėtai gauname dovanų. Pripažinkime, apdovanojimas dėmesiu net ir tuomet, kai jo nesitikime – labai malonus, o čia juk – gimtadienis. Tad belieka giliai įkvėpti ir pamiršti kitados Džordanos Butkutės dainuotos dainos „Gimimo dieną – tą liūdną šventę…” žodžius. O kad šventė nebūtų tokia liūdna, nepamirškite pasveikinti savo mamos. Tikriausiai nėra žemėje kitos moters, labiau už ją vertinančios šią gimimo dieną. Jei jūsų tortadienis neteikia džiaugsmo jums, pagalvokite apie ją, mamą, iškentėjusią didžiausius gimdymo skausmus tam, kad išvystumėte dienos šviesą. Gana dažnai žmonės orientuojasi į standartus, t. y. elgiasi taip, kaip turėtų būti, o ne taip, kaip norėtų. Jeigu norite pasveikinti sukaktuvininką, jei tai nuoširdu ir tikra, didelė tikimybė, kad malonu bus ir sveikinimus priiminėjančiam. Tiesa, nepamirškime, kad žmogus turi teisę atsisakyti sveikinimų.