| | |

„Šatrijos“ medžioklės pėdsakais sekant (2)

„Kiek Kazimiera Prunskienė jums sumokėjo?“ – paklausė pasipiktinęs, tiesiog pykčiu verdantis moteriškas balsas ir numetė telefono ragelį. „Turbūt viena iš tų megztųjų berečių“, – pagalvojau, nes su Vytauto Landsbergio šalininkais – tas pats, kas ir su televizoriumi ginčytis, – jokios prasmės. Nes nors tu jam sakysi, kad popierius, kurį laikai rankoje, yra baltas, jis vis vien tavęs negirdės ir lyg iš anksto įrašytas ir tik dabar paleistas įrašas, užsispyrusiai kartos: „Juodas, juodas, juodas“. Taip ir čia: nors teismo medžiaga akivaizdžiai rodo šį Kazimieros Prunskienės „pasižadėjimą“ esant falsifikatu, tačiau jei jau Vytautas Landsbergis sako, jog tai – originalas, tai ir Kazimiera Prunskienė – tiesiog „Šatrija“, ir jokia teismo medžiaga bei jokių liudytojų parodymai šiuo klausimu nesudaro jokios esmės. Vienintelis skirtumas dabar tik yra tas: kai anksčiau „Karštas komentaras“ ką nors „prieš konservatorius“ parašydavo, Vytautas Landsbergis rėkdavo, jog tai – „Rusijos specialiųjų tarnybų įtaka“. O dabar dėl straipsnių, „juodinančių“ juos, kalti … tiesiog pinigai. Ir jokios mintys, kad paprasčiausiai galima norėti imti ir išsiaiškinti istorinę tiesą – kas čia buvo padaryta su tuo „Šatrijos“ pasižadėjimu, kur ir kaip, – konservatorių pasąmonės pasiekti jokiu būdu negali – nes šita „televizijos programa“ transliuoja tik būtent taip ir ne kitaip.

| | |

„Šatrijos“ medžioklės pėdsakais sekant

Pirmosios nepriklausomos Lietuvos premjerės Kazimieros Prunskienės, kaip “Šatrijos”, medžioklė, prasidėjusi 1990-aisiais metais, tęsiasi iki šiol. Kaip taisyklė, suaktyvėdama prieš kiekvienus rinkimus. Ypač – Prezidento. O kadangi 2009-ieji – Lietuvos Prezidento rinkimo metai, ir Kazimiera Prunskienė juose greičiausiai vėl kandidatuos, žiniasklaidai buvo pateikta “nauja žinia” iš ciklo “Šatrijos” medžioklė su Landsbergio varovais”: Kazimiera Prunskienė nuslėpė nuo teismo savo interviu Laimai Pangonytei įrašą, kur ji “prisipažįsta”, kaip pasirenka “Šatrijos” slapyvardį”. “Betgi ne aš ėmiau interviu iš Laimos Pangonytės, bet Laima Pangonytė ėmė interviu iš manęs! Ir aš šio įrašo neturėjau! Todėl kaip aš galėjau nuslėpti tai, ko neturiu?” – žiniasklaidoje stebėjosi tokiais išpuoliais Kazimiera Prunskienė. Tuo tarpu “Karštas komentaras” nusistebėjo kai kuo kitu: kodėl šio interviu iš konteksto išimtus atskirus sakinius, ir dar savaip interpretuotus, LNK televizija parodė tik dabar, jei tuos pačius sakinius iš to paties interviu Vytautas Landsbergis citavo dar 2003-aisiais metais teisme, išteisinusiame K.Prunskienę kaip nebendradarbiavusią su KGB? Tuo metu, kai LNK televizija, “dorodama” Vytauto Landsbergio “priešininkę” Kazimierą Prunskienę remiasi tik interpretacijomis ir “pritemptomis” jos interviu L.Pangonytei ištraukomis, ištrauktomis iš konteksto, mes jums pateiksime ištrauką iš teismo posėdžio. Ir tuomet išvadas apie LNK televizijos “objektyvumą” darykite patys.

| | |

Dalios Grybauskaitės laukia Petro Auštrevičiaus likimas?

Prasidėjo. Skaitant lietuviškus naujienų portalus atrodo, kad lietuviai atrado savo mesiją ir jau yra auforijoje. Dar net 20 000 parašų reikalingų kandidatūrai nesurinkusi Dalia Grybauskaitė jau politologų yra vadinama nugalėtoja ir vienintelis dabar jiems ramybės neduodantis klausimas yra ar jai pavyks laimėti jau per pirmą turą ar taip jai nepasiseks, kad pergalei prireiks dviejų turų. Na aš kaip matyt nelabai ką išmanantis tai manau, kad Grybauskaitė išviso rinkimų nelaimės. Nuomonei paremti net ir kelis argumentus sugalvojau. Labiausiai dabartinė situacija su Grybauskaitė man primena Petro Auštrevičiaus balotiravimosi į Prezidentus istoriją. Tą kart irgi Europiniais reikalais rūpinęs pilietis atsigręžę į Lietuvą ir augo jo populiarumas kaip ant mielių. Jis irgi buvo nepartinis, daug vilčių į jį dėta, bet jis net nepateko į antrą turą. Dabar iš jo liko tiek, kad net jo partija nekelia jo kandidatūros į prezidentus. Auštreivičiui kelią į Daukanto aikštę, mano nuomone, sutrukdė du esminiai dalykai. Pirma – jo elektoriato balsų susiskaldymas tarp jo ir Valdo Adamkaus. Antra – stiprus, na, sakykime už populistus balsuojančių žmonių kandidatas, kuriuo tuomet tapo R.Pakso paramą gavusi K.Prunskienė. Scenarijus nepilnai, bet gali kartotis ir vėl. Grybauskaitės reitingai dabar dideli ne tiek dėl jos nuopelnų, kiek dėl to, kad respondentai tikrai turbūt neįsivaizdavo kito kandidato, nei tos moteriškės, kuri visada kritikavo Kirkilą.

Kas turėtu rinkti prezidentą?
| | |

Kas turėtu rinkti prezidentą?

Prezidentas mūsų politinėje sistemoje atlieka balanso, pusiausvyros tarp įvairių politinės galios centrų vaidmenį. Lietuva pernelyg maža šalis, kad jai vadovautų didelių galių turintis prezidentas, kaip JAV ar Prancūzijoje. Dabar Konstitucijoje numatytų galių visiškai pakanka, kad prezidentas būtų svari figūra mūsų politiniame gyvenime, ypač turint galvoje, kad politinių jėgų išsidėstymas, Seime dažnai būna tikrai fragmentiškas. Juolab matant mūsų visuomenės fragmentiškumą, sunku tikėtis, kad ateityje bus kitaip. Jei būtų atsižvelgta į politikų, politologų siūlymus, rinkti prezidentą Seime, tai šis pusiausvyros taškas būtų pažeistas. Ar šie pasiūlymai nereiškia ir to, kad politikai norėtų “kišeninio prezidento”? Įsivaizduokime, kad, kaip siūlo ne vienas, prezidentą renka Seimas. Tokiu atveju valstybės vadovas atstovautų tik valdančiajai daugumai, nes be jos pritarimo negalėtų būti patvirtinta jokia kandidatūra. Būtent patvirtinta, nes šis postas taptų ilgų derybų, užkulisinių sandorių objektu, ir kalbos apie rinkimus būtų tik formalumas, kaip dabar vyksta su Seimo pirmininko rinkimais. Rezultatas nesunkiai prognozuojamas: prezidentu taptų Viktoro Muntiano, Artūro Paulausko, Arūno Valinsko sukirpimo veikėjas, neturintis didelio autoriteto tiek tarp gyventojų, tiek tarp pačių politikų. Pavyzdžiui, ar tokia rinkimų tvarka sumažintų Rusijos įtaką? Abejonių yra užtektinai. Juk daug lengviau yra susitarti su kelių partijų lyderiais, nei apkvailinti du milijonus piliečių.

| | |

A. Pilvelis: “Ji nežino, kas yra prezidentas”

Savaitės žmogus – leidėjas, žurnalistas Algirdas Pilvelis, kuris vienintelis atvirai prabilo apie eurokomisarės Dalios Grybauskaitės netinkamumą būti pretendente į Lietuvos Respublikos prezidento postą. “Tegul D.Grybauskaitė sėdi buhalterės kėdėje, – kalbėjo A.Pilvelis. – Čia katalikiškas kraštas, kandidatuodama ji gali daugiau prarasti nei atrasti. Lietuvos moterys ir šeimos labai nemylės tokios kandidatės”. Kodėl, jūsų manymu, Dalia Grybauskaitė netinka prezidento postui? – “Respublika” klausė A.PILVELIO. – Pasiūlymas nekandidatuoti į prezidento postą iš mano lūpų nuskambėjo kaip vyresnio žmogaus patarimas. Juk į mokyklą vaikus leidžia sulaukus septynerių metų, septyniolikos žmogus įgyja vidurinį išsilavinimą. Bet negali žmogus pradėti lankyti mokyklos būdamas 12-os. Manau, kad D.Grybauskaitė tampa pirmoke būdama 53-ejų. Žinome, kas vyksta moters organizme peržengus 50 m. ribą. Galbūt ji negali į save pasižiūrėti iš šalies ir to pamatyti. Ji niekada nepasako, ar gerai jaučiasi kaip moteris. Iš šalies matau, kad ji yra labai įsitempusi ir nervinga. Netgi surengusi spaudos konferenciją ji atsineša didelėmis raidėmis surašytą tekstą po dvi eilutes. Tai rodo, kad jai trūksta intelekto. Žmogus, norintis gyvenime ką nors pasiekti, privalo bent šiek tiek gyventi viltimi ir turėti protą, širdį ir valią. Jeigu žmogus yra beširdis, kur jis nueis? Į Lukiškes?

Dalia Grybauskaitė – “VP Market” prezidentė?
| | |

Dalia Grybauskaitė – “VP Market” prezidentė?

2001-2004 metais, kai Dalia Grybauskaitė dirbo finansų ministre, viceministru dirbo Vitas Vasiliauskas. Nei vienas iš šių pareigūnų neprieštaravo, jog „VP Market“ būtų grąžinta nusikalstamo modelio metu įgyta teisė susigrąžinti 76 milijonus litų PVM. Dėl to stebėjosi tiek Seimo antikorupcijos komisija, tiek neįgaliųjų organizacijos bei visuomenė. Plačiau apie „VP Market“ aferą. Tai viena garsiausių 2002-ųjų metų valstybės pinigų pasisavinimo istorija. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, įmonės, pirkdamos prekes iš neįgaliųjų statusą turinčių įmonių, turėjo teisę susigrąžinti PVM. Tuo buvo siekiama padėti neįgaliųjų įmonėms, kad pirkti iš jų produkciją būtų patrauklu ir jos būtų konkurencingos rinkoje. Dauguma neįgaliųjų statusą turėjusių įmonių vertėsi namudiniais verslais – krepšių iš vytelių pynimu, keramikos darbelių gaminimu, servetėlių siuvimu ir pan. Tuo metu „VP Market“ akcininkai pasitelkę savo žmonas ir gyvenimo drauges sumąstė neregėtą aferą. Pirmiausia visas „VP Market“ turtas buvo sutelktas vienoje bendrovėje „Optimali investicija“ (šiandien – „Vestodija“). Šios bendrovės įstatinis kapitalas buvo suformuotas iš bendrovių „Vilniaus Prekybos“ nekilnojamas turtas“ (vėliau„Oktonedas“, šiandien išregistruotas) ir „Turto vystymo įmonė“ (šiandien – išregistruota) turtinių įnašų. Tuo pat metu buvo įsteigta ir visuomeninė neįgaliųjų organizacija „Spindulio draugija“, kuriai vadovauti ėmėsi Eda Krasnadamskienė.

Metų moters Dalios Grybauskaitės mitas: apie viską pagalvota!..
| | |

Metų moters Dalios Grybauskaitės mitas: apie viską pagalvota!..

„Deja, taip jau susiklostė, mieli kolegos, kad Dalia Grybauskaitė yra bene mįslingiausia asmenybė iš visos galimos pretendentų komandos, todėl man keistoka, kad jums bent iš profesinio smalsumo nerūpi, kaip tik baigusiai mokyklą devyniolikmetei Daliai pavyko tapti LTSR Valstybinės filharmonijos kadrų skyriaus inspektore? Kai kadrų skyriuose tuomet dirbdavo tik itin lojalūs okupacinei santvarkai ar atitinkamų struktūrų pateptieji. Ypač aplinkoje, susijusioje su menininkais, nesušukuojama inteligentija, mokančia kalbėti, net dainuoti ir groti ezopo stiliumi. Kas paskatino tokią gabią merginą išvažiuoti į Leningradą ir septynerius metus dirbti kailių gamykloje su labai įdomiu pavadinimu „Rot Front”? Kas ten buvo dirbama ir ar tik dirbama, nes grįžus į Lietuvą ji iškart tapo Lietuvos mokslo olimpo – Mokslų akademijos atsakingąja sekretore, įstojo į aukštąją partinę mokyklą? Ar teisingai suprantu Dalios Grybauskaitės skelbiamus biografijos faktus – kad ji dėstė aukštojoje partinėje mokykloje politinę ekonomiją – vieną atraminių komunizmo doktrinų net Sąjūdžio laikais, iki 1990 metų – tol, kol neuždarė šios, vienos baisiausių diktatūrų, mokyklos? Kieno iniciatyva žmogus su tokia biografija įsitvirtino net keliose nepriklausomos Lietuvos vyriausybėse, o vėliau, LDDP valdymo laikais, padarė svaiginamą karjerą – tapo nepaprastąja pasiuntine irįgaliota ministre – iš pradžių misijoje prie Europos Sąjungos, o vėliau JAV ambasadoje?..” – Dalius Stancikas.

|

“Kino pavasaris” primins Federico Fellini filmus

Kovo 19 d. startuosiančio Vilniaus tarptautinio kino festivalio “Kino pavasaris” metu šiemet bus pristatyta paties itališkiausio neorealizmo kino maestro, režisieriaus Federico Fellini filmų retrospektyva. “Kiekvienas save ir žiūrovus gerbiantis festivalis pristato ne tik kino premjeras, bet ir vertingus, jau klasika tapusius filmus. Šiemet “Kino pavasaryje” prisiminsime Federico Fellini kūrybą”, – teigia “Kino pavasario” direktorė Vida Ramaškienė. Retrospektyvoje bus pristatyti šeši legendinio italų kino kūrėjo darbai. Žymioji beveik autobiografinė juosta “Aštuoni su puse” (“Otto e mezzo”, 1963) pasakoja apie režisieriaus kūrybines kančias ir iš dalies apibendrina Fellini kūrybą iki šio filmo pastatymo – pavadinime yra užšifruota tai, kiek tų filmų tuomet jau buvo sukurta. Filmas, atskleidžiantis menininko vidinį pasaulį, 1964-aisiais buvo apdovanotas “Oskaru” geriausio užsienio filmo kategorijoje. “Auksine palmės šakele” Kanų kino festivalyje apdovanotas, Katalikų bažnyčios pasmerktas, skandalingas “Saldus gyvenimas” (“La dolce vita”, 1960) visiems laikams išgarsino Trevi fontaną Romoje ir pirmą kartą paminėjo dabar jau populiarų terminą “paparacis”, kuriuo apibūdinami įžymius žmones persekiojantys ir pikantiškus kadrus medžiojantys fotografai. Nuo šio filmo prasidėjo režisieriaus draugystė su aktoriumi Marcelo Mastroianni, kuris vėliau tapo idealiu Fellini idėjų įkūnytoju.

| | |

Apie D.Grybauskaitę purvo bus. O kas jį pils?

Kad jau eurokomisarė Dalia Grybauskaitė pareiškė sieksianti prezidento posto, o tai ne visiems patinka. Įdomu, kas bus pagrindiniai mėšlapiliai, kurie purkš visą juodumą. Turiu galvoje žiniasklaidą. Iškart pagalvojau, kad juodinant D.Grybauskaitę pirmuoju smuiku gros „Respublikos“ leidinių grupė. Mat jau turi favoritą – Seimo vedėją Arūną Valinską. Nesvarbu, kad leidėjo Vito Tomkaus palankumą buvęs šoumenas nusipirko už pinigus. Senoliai sakydavo, kad už santuoką iš meilės tvirtesnė ta, kuri paremta materialiais dalykais. Užtat dabar A.Valinskas yra tikras, kad turi spaudos tribūną. O gal net bendramintį – V.Tomkų. Šitam irgi galva buvo susisukusi nuo savimeilės, kai buvo sugalvojęs, kad yra vertas aukščiausio valstybės posto – prezidento. Toks tokį pažino. Vadinasi, galima tikėtis, kad „Respublikos“ kompanija ruošia kompromatus, o gal tiesiog fantazijas – ir visa tai liesis laisvai. Artimiausiu metu galima tikėtis bulvarinių „Vakaro žinių“ interviu su Vaidotu ir Aukse Žukais, kurie skelbiasi žiną, kokia D.Grybauskaitės seksualinė orientacija. Kol kas sunku suprasti, kokios strategijos ir taktikos laikysis „Lietuvos rytas“. Pagal logiką, ant D.Grybauskaitės turėtų varyti kaip ant premjero Andriaus Kubiliaus, konservatorių ir visos valdančiosios koalicijos. Kol kas lryto pozicija santūri. Gal todėl, kad nieko aiškaus dėl D.Grybauskaitės nėra pareiškę socdemai? Tik asmeniškumai: politikos monumentui Algirdui Brazauskui ji patinka, pypkoriui G.Kirkilui – nelabai.

Šatrijos Ragana slėpėsi archyve
| | |

Šatrijos Ragana slėpėsi archyve

K.Prunskienė artėjant rinkimams sulaukė nemalonios žinios. Šatrijos Raganos prisipažinimo originalas, kurio beveik prieš septynerius metus pasigedo Vilniaus apygardos teismas, saugomas Lietuvos ypatingajame archyve. Penktadienį per Seime vykusią diskusiją dėl Liustracijos įstatymo tobulinimo jį pats ten radęs pranešė Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas. Liustracijos komisija šiuo metu nagrinėja iš Vilniaus apygardos teismo išsireikalautą buvusios žemės ūkio ministrės, valstiečių liaudininkų lyderės Kazimiros Prunskienės bylą, kurioje politikė išteisinta dėl bendradarbiavimo su KGB. A.Urmonas teigė, kad byloje matyti, jog vienas pagrindinių argumentų, kodėl apygardos teismas ryžosi peržiūrėti Aukščiausiojo Teismo sprendimą, buvo neva dingęs K.Prunskienės pasirašytas pasižadėjimas bendradarbiauti su KGB. Liustracijos komisijos pirmininkas tvirtino kreipęsis į Ypatingąjį archyvą ir radęs ten minėtą dokumentą. 2002 m. rugsėjį tuometė Seimo narė K.Prunskienė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti ankstesnį teismo sprendimą dėl bendradarbiavimo su sovietų KGB. K.Prunskienė Vilniaus apygardos teismui yra sakiusi, kad vadinamasis dokumento originalas, kuriuo remdamasis teismas 1992 m. priėmė sprendimą, yra falsifikatas. Seimo narė pareiškė, kad kreipėsi į Seimo archyvą, Ypatingąjį archyvą ir dar kelias institucijas, kurios atsakė neturinčios tokio dokumento originalo.