| | |

Siemens arenoje startuos LiCS rinkimų maratonininkai

Šių metų sausio 11 d. Vilniuje vykusioje Liberalų ir centro sąjungos spaudos konferencijoje, LiCS centrinio rinkimų štabo vadovas Žilvinas Šilgalis bei LiCS atsakingasis sekretorius Klemensas Rimšelis pareiškė, jog partija penktadienį iškilmingu renginiu “Siemens” arenoje viešai deklaruoja dalyvavimą savivaldybių tarybų rinkimuose. Pasak atsakingojo sekretorius K. Rimšelio, partija iškelia kandidatus į visų 60 – ties savivaldybių tarybas – viso virš 1760 kandidatų. LiCS tikisi, kad naujoje savivaldybių tarybų kadencijoje jos atstovai merais bus išrinkti 15 – je savivaldybių, taip pat daug kur tikimasi dalyvauti valdančiosiose daugumose. “Beveik 5000 narių turinti Liberalų ir centro sąjunga yra tradicinė savivaldybių partija, darbais įrodžiusi savo vertę, per būsimus vasario 25 d. rinkimus planuoja gerokai išplėsti turimas pozicijas savivaldybių tarybose. Besibaigiančioje kadencijoje LiCS atstovai vadovauja 12 – ai savivaldybių, tarp jų – didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėms. Daugelyje savivaldybių tarybų liberalcentristai įeina į valdančiąsias koalicijas”, – sakė Žilvinas Šilgalis. Pasak centrinio rinkimų štabo vadovo, į kandidatų sąrašus pirmaisiais įrašyti dabar dirbantys savivaldybių merai bei žinomi vietos lyderiai, taip pat į sąrašus įtraukti vietos bendruomenėms gerai pažįstami žmones, kurie yra pelnę gyventojų pasitikėjimą.

|

Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginių programa (patikslinta)

2007 m. sausio 13 d., šeštadienis.

10.00 Iškilmingas Seimo posėdis Laisvės gynėjų dienai paminėti.

10.30–13.00 Atvirų durų valandos Seimo rūmuose: susitikimai su Seimo vadovybe.

11.00 Albumo “Piešiu laisvę” pristatymas Parlamento galerijoje.

12.00 Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija sostinės Nepriklausomybės aikštėje.

12.00–13.00 XVI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas “Gyvybės ir mirties keliu” (Antakalnio kapinės – Televizijos bokštas).

13.00 Sausio 13-osios aukų pagerbimas Antakalnio kapinėse.

Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų karių pagarba Laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio kapinėse.

15.00 Sausio 13-osios medalių įteikimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose. *

16.00 Koncertas “Kada sūneliai sugrįš” Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30). Dalyvaus Veronika Povilionienė, Vytautas Kernagis, ansamblis “Blezdinga”, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras. Dirigentas kpt. Egidijus Ališauskas Įėjimas laisvas.

18.00 Šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje.

| |

“Skype” pristatė 12 interneto komunikacijos naujovių

Pasaulinė interneto komunikacijos kompanija “Skype” tarptautinės parodos metu “2007 Consumer Electronics Show 2007” pristatė dvyliką pokalbiams per “Skype” skirtų sertifikuotų produktų, daugeliui kurių nereikalingas kompiuteris. Naujieji “ASUS”, “IPEVO”, “NETGEAR”, “Philips” ir “TOPCOM” įrenginiai bei priedai papildo daugiau nei 150-ies “Skype” sertifikuotų komunikacijos įrenginių seriją. “Šiandieninė komunikacija neapsiriboja vien paprasčiausiais pokalbiais internetu. Mes siekiame bendravimą padaryti nepriklausomą nuo konkrečios vietos ir aplinkybių. “Skype” sertifikuoti įrenginiai ir priedai yra svarbiausi mūsų tikslo aspektai, jų naudojimo paprastumas ir universalumas “Skype” programą daro dar svarbesnę žmonių gyvenimuose”, – teigia “Skype” verslo vystymo direktorius Erikas Lageris (Eric Lagier). Interneto telefonai darbo stalui – tai naujausia techninės įrangos kategorija, leidžianti skambinti per “Skype” naudojant interneto ryšį be kompiuterio. Pirmieji šio tipo produktai – “IPEVO‘s Solo.1” ir “TOPCOM‘s Webt@lker 5000 with Skype”. Belaidžius telefonus “NETGEAR‘s Dual-mode Cordless Phone with Skype” ir “Philip‘s VoIP841 Cordless Phone” galima naudoti vietoje įprasto telefono, be to, kompiuteris nereikalingas su jais skambinant per “Skype” . Šiuos telefonus tereikia prijungti prie vietinio kompiuterių tinklo ir fiksuoto telefono linijos.

LŽS nesutinka su bandymu apriboti žurnalistų teisę rinkti informaciją Seime

LŽS nesutinka su bandymu apriboti žurnalistų teisę rinkti informaciją Seime

Lietuvos žurnalistų sąjunga, susipažinusi su naujai parengtomis Viešosios informacijos rengėjų akreditavimo Lietuvos Respublikos Seime taisyklėmis, atkreipė dėmesį, kad šios taisyklės yra taisytinos. LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius išsiuntė raštą Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijai, kuriame nurodė taisytinas vietas ir pasiūlė projektą pataisyti, atsižvelgus į nurodytas pastabas. D.Radzevičiaus nuomone, taisytinas pats taisyklių pavadinimas. Taisyklių pirmame punkte numatyta, kad šios taisyklės reglamentuoja žurnalistų akreditavimą, todėl ir taisyklių pavadinime tai turėtų atsispindėti. Taip pat taisytina taisyklių nuostata, kad “Seime akredituojami žurnalistai, atstovaujantys viešosios informacijos rengėjus, kurie rengia informaciją apie Seimo veiklą ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę” pažeidžia žurnalistų teisę laisvai rinkti informaciją ir ją rengti bei teikti visuomenei. Niekas negali įpareigoti žurnalistus rengti informaciją visuomenei kokiu nors dažnumu. Juolab, kad priklausomai nuo informacijos pobūdžio ir žurnalistinio darbo specifikos, informacijos rengimas gali labai skirtis. Pvz., jei žurnalistas rengia televizijos laidai specialų reportažą du kartus per mėnesį, arba rašo publikacijas dvisavaitiniam leidiniui, tokiu atveju pagal taisykles jis negalėtų būti akredituotas. Tačiau kokybiškai publikacijai parengti gali tekti po keletą kartų per savaitę lankytis Seime ir stebėti jo darbą, rinkti medžiagą.

|

2006-ųjų Metų Moteris – rašytoja Jurga Ivanauskaitė

Žurnalas “MOTERIS” jau 15-ąjį kartą skelbia Metų Moterį – charizmatišką, kūrybingą, visuomenine veikla gerai žinomą asmenybę. 2006-ųjų Metų Moters titulą pelniusi rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė Jurga Ivanauskaitė sako: “Kartais atrodo, kad 2006-ieji man buvo tarsi dar vienas, magaryčių dovanotas gyvenimas, per kurį patyriau ir suvokiau daugiau nei per ligi tol įveiktą, išbaigtą ir užbaigtą 44-erių metų periodą.” “Jurga – iš tų žmonių, kurie kiekvienam sutiktam savo kelyje dovanoja stebuklingas akimirkas. Kiekvienas turime jas savas, bet, jei sudėtume į vieną dėlionę, matyt, sukurtume neįtikėtiną paveikslą. Jame tilptų ir Jurgos užburiantis juokas, ir tyla, jos klajonės, paklydimai ir atradimai, jos meilės ir nusivylimai… Tai nuostabi gyvenimo šventė, padovanota mums visiems”, – ta proga redakcijos skiltyje (žurnalas “Moteris”, 2007/sausis) rašė Gražina Michnevičiūtė, žurnalo “Moteris” vyriausioji redaktorė. Jurga Ivanauskaitė bus pagerbta tradiciniu žurnalo “Moteris” organizuojamu renginiu ir rankų darbo sage. Jame taip pat bus pagerbti žurnalo “Moteris” išrinkti 2006-ųjų šauniausi, veikliausi, talentingiausi įvairių sričių atstovai. Tai: Aistė Diržytė (“Metų optimistė”), dr. Alfredas Bumblauskas (“Metų atradėjas”), Marius Veselis (“Metų projektas”), Arūnas Matelis (“Metų kūrėjas”), Dalia Ibelhauptaitė (“Metų premjera”), “LT United” (“Metų ambasadoriai”), Erika Umbrasaitė (“Metų drąsa”).

|

Ar kišenėje žvangantis euras atneš laimę ir gerovę ES piliečiams?

Europiečių kišenėse euras žvanga jau penkerius metus, tačiau žmonės dėl to nesijaučia laimingi. Tiesa, daugelis iš jų pripažįsta, kad bendra valiuta yra privalumas. Eurobarometro apklausų duomenimis, per penkerius metus euro rėmėjų skaičius sumažėjo, o kai kuriose šalyse – Italijoje, Olandijoje ir Graikijoje, dauguma gyventojų reiškia net neigiamą nuomonę. Euro zonos gyventojai, paklausti apie tai, kokį efektą daro euras, kaip susitarę atsako vieningai: jie pripažįsta, kad euras palengvino galimybę palyginti kainas ir kad keliauti iš šalies į šalį tapo lengviau, ir netgi mano, kad bendra valiuta daro ES stipresnę pasaulio ekonomikoje. Tačiau stulbina tai, kad net 93 proc. iš jų yra įsitikinę, jog euras išprovokavo kainų augimą. Ir jie nemano, kad tai turėjo reikšmingą įtaką palūkanų normoms, augimui ir vystymuisi, užimtumui ir viešiesiems finansams. Kokios perspektyvos laukia euro? Kokią įtaką bendroji Europos valiuta daro Europos Sąjungai ir kaip ji veikia už ES ribų? – į šiuos ir kitus aktualius klausimus ieškota atsakymų sausio 9 d. popietę Europos Parlamento Liberalų ir demokratų už Europą aljanso surengtame seminare- “Bendrosios Europos valiutos perspektyvos ir įtaka Europos Sąjungoje ir už jos ribų”. Seminaras surengtas neatsitiktinai- į euro zoną ką tik įsiliejo Slovėnija, sukanka penkeri metai, kai cirkuliuoja ES banknotai ir aštuoneri metai nuo bendrosios Europos valiutos atsiradimo finansinėse rinkose.

XXI amžiaus ragana
|

XXI amžiaus ragana

Šiandien Margaritai nereikia skraidyti ant šluotos ar sprogdinti įžeidėjo namus. Pas XXI amžiaus raganas yra kur kas veiksmingesni būdai pasiekti savo tikslą. Ji gali tai padaryti savo valios dėka ir kai kurių priemonių pagalba, kurių veikimo šiuolaikinis mokslas kol kas dar negali paaiškinti. Ji viską daro ramiai, lengvai ir nepastebimai. Kad užburti mylimąjį, išlaikyti vyrą šeimoje, šiuolaikinė ragana nenaudos eleksyrų, pagamintų iš tarakonų ar varlių kojelių. Jos arsenale kiti ginklai. Pirma kerėjimo priemonė – žodis. Kartu su noro kartojimu reikia atlikti ir magišką ritualą. Mintyse jūs turite įsivaizduoti, kad jūsų noras išsipildė. Jei norite sutikti mylimąjį, fantazuokite, kur jūs su juo eisit, ką veiksit, apie ką kalbėsit. Šaltą vyrą įsivaizduokite aistringą. Tuo metu nustumkite į šalį dvejones, baimes ir problemas. Jūs turite jausti tik džiaugsmą ir laimę, kuriuos jums suteikia siekiamas tikslas. Sustiprinti veiksmingumą galima sugalvojant siužetą, kurio dėka jūs pasiekėte norimo tikslo. Pagalvokite apie vietas, kur norėtumėte susitikti mylimąjį, sukurkite jūsų pažinties istoriją, o svarbiausia, pajuskite tuos jausmus, kurie jaučiami jūsų norui išsipildžius. Jei vyras nekreipia į jus dėmesio elkitės taip tarsi esat mylima ir dievinama jo. Nesvarbu, jei kolega, kurį jus beatsako mylite jau kurį laiką, per visą dieną neatitraukė akių nuo kompiuterio, kad pažvelgtų į jus. Kas kartą sugalvokite vis naujas situacijas, kur jis jus pastebi.

|

Aušra Matulevičiūtė. Emigrantai

Mus vadina ambasadoriais, avantiūristais, “protų nutekėjimu”, net išdavikais. Dėl mūsų parazitiškos invazijos nepasirašomi svarbiausi aljanso dokumentai, galingąsias valstybes krečia lyg drugys kiekvienąkart mums užplūstant, kad ir į mielai čionykščių užleidžiamas juodadarbių gretas. Mus toleruoja (arba pakenčia, priklauso nuo santykio), o mes adaptuojamės. Mūsų ima bijoti ir užkrauna globalizacijos proceso pareigas bei inkriminuoja jo pasekmes. Mums privalu būti keliskart išmintingesniais, moralesniais nei bet kuriam kitam. Mūsų nevadina vardais, o nominuoja kasmet geometrine progresija augančiais skaičiais arba regionais, iš kurių mes atsibastome. Mums tenka sukąsti dantis, kai įtariais žvilgsniais esame išzonduojami ir kai mums prilipinamos standartinės ir iš esmės nieko nesakančios etiketės. Mes – emigrantai. Akivaizdu, jog reikės gerbti europinę individo erdvę, kuri netruks jums patiems pasitarnauti. Jei iki tol savo mažoje šalyje turėjote kokį nors kompleksą, čia jis ištirps tūkstantinėse miniose ir transporto spūstyje. Nes niekam nerūpi svetimos bėdos, nebent būtumėte pirmo ryškumo žvaigždė. Tiesa, su pastarosiomis tapatintis teks mažiau ir ne taip dramatiškai, kaip buvo “ankštoje” jūsų tėvynėje. Kol atsiras plyšys, kurį savimi užkimštumėt, praeis daug laiko (ne visada iš pažiūros padoriai apmokamas darbas bus to rodiklis)! Užtruksite, kol įsiterpsite į erdvę ir išlavinsite subtilius “prasilenkimus”, kol perprasite vietinės egzistencijos dėsningumus.

| |

Pelninga verslo niša Airijoje – naujieji emigrantai

Airijoje gyvenantys tautiečiai ne tik užpildo laisvas darbo vietas, bet ir tampa kai kurių paslaugų teikėjų, prekybininkų pajamų šaltiniu. Lietuvos trispalvės, įdarbinimo agentūrose ir kitose bendrovėse lietuvių kalba pateikiama informacija, šalyje pagaminti maisto produktai, lietuvių kalbos mokyklos – tai ne kurio nors Lietuvos miesto vaizdas. Tai Airija, Dublinas. Miestas, kuriame lietuviai be vargo gali išgyventi nemokėdami nė žodžio anglų kalba. Kone 100 tūkst. žaliojoje saloje gyvenančių lietuvių kuria mūsų šalies įvaizdį. Koks jis? Daugelis “Kauno dienos” kalbintų airių pateikė panašius atsakymus. Darbštūs, besistengiantys pritapti, bet mieliau linkę bendrauti su savo tautiečiais. Airiai žino apie lietuvius, bet ne apie Lietuvą. Daugeliui jų Lietuva – naujas Rytų Europos kraštas, neseniai tapęs Europos Sąjungos dalimi. Oro uoste paaiškėja, kad Lietuva Airijoje nėra nežinomas kraštas. Vietiniai darbuotojai žino, kad atvykstantieji iš Lietuvos kalba lietuviškai, o daugelis jaunimo nebemoka rusų kalbos. Atvykimo ir išvykimo salėse informacija pateikiama lietuvių kalba. Keleivių teiraujamasi, ar jie nesiveža draudžiamų daiktų, ar patys susikrovė bagažą. “Atvažiavote dirbti? – nenustemba oro uoste užkalbintas airis. – Dirbau su dviem lietuviais, iki šiol susitinkame alaus baruose”. Transporto įmonėje iki šiol sunkvežimį vairuojantis airis Styvas Bukernas leidžia suprasti, kad lietuviai jau kelerius metus Airijoje jaučiasi visaverčiais piliečiais.

Netolerancija naujiesiems emigrantams – kelias į prarastąją kartą?
|

Netolerancija naujiesiems emigrantams – kelias į prarastąją kartą?

Emigraciją dauguma Lietuvos politikų traktuoja kaip vieną didžiausių šalies problemų, tačiau valstybės emigracijos politika formuojama vangiai, kadangi nesugebama priimti naujų iššūkių ir kurti emigrantų susigrąžinimo strategijų. Tuo tarpu eiliniai piliečiai, pasiliekantys Lietuvoje, išvykstančiuosius smerkia. Jei apie senuosius išeivius lietuviai Lietuvoje ir žiniasklaida atsiliepia teigiamai, tai apie šiuolaikinės emigracijos vertinime dominuoja neigiami atspalviai, emigracija laikoma blogiu, kurį reikia mažinti, mėginti išvengti. Nuolat išryškinamas neigiamas emigracijos poveikis Lietuvai – darbingo amžiaus žmonių mažėjimas, socialinei sistemai iškylančios problemos dėl mokesčių mokėtojų pasitraukimo. Daug rečiau pastebimi teigiami emigracijos aspektai: didelė dalis emigrantų uždirbtų pinigų sunaudojama arba investuojama Lietuvoje, šalyje mažėja bedarbių skaičius ir kartu – socialinės paramos poreikis, migrantai įgyja naujos patirties. Mažai kam rūpi išvykstančių lietuvių problemos, su kuriomis jie susiduria užsienyje: darbo ir buto paieška, teisinės pagalbos stoka, socialinis draudimas, vaikų mokymas, išankstinės informacijos apie gyvenimo ir darbo sąlygas svetimoje šalyje trūkumas. Seniau emigravę lietuviai užsienyje turi subūrę stiprias bendruomenes, besirūpinančias lietuviškumo išlaikymu užsienyje, tačiau naujiems emigrantams į šias seniai veikiančias bendruomenes įsilieti gana sunku, bendruomenės į naujai atvykstančiuosius kartais žiūri nepatikliai.