Ledo ritulys. Istorija
|

Ledo ritulys. Istorija

Ledo ritulys buvo išrastas Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios užfiksuotos varžybos vyko Kingstone 1855 metais. Po dvidešimt ketverių metų Makgilo universiteto Monrealyje studentai susistemino taisykles, ir visoje Kanadoje susikūrė daugybė klubų bei lygų. Rungtis sparčiai vystėsi, 1917 m. buvo įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL). Pirmaisiais jos egzistavimo metais penkios komandos sužaidė 22 rungtynes. Dabar NHL sudaro 30 Kanados ir JAV komandų, ji ir toliau plečiasi. Vyrų ledo ritulys tapo olimpine rungtimi 1920 m., moterų – 1998 m. Megėjų ledo rutulio čempionatai vyksta kasmet nuo 1930 metų. Ledo ritulys žaidžiamas maždaug 30 šalių, jis populiariausias Šiaurės Amerikoje, Skandinavijoje ir Rusijoje. Komandą sudaro mažiausiai 20 žaidėjų. Rungtynių metu arenoje yra po 6 žaidėjus iš kiekvienos komandos, žaidėjai keičiasi beveik kas minutę. Ledo rutulys žaidžiamas 3 kėlinius po 20 minučių, dvi pertraukos trunka po 15 minučių. Žaidimas dažnai stabdomas fiksuojamos nuošalės, skiriami baudiniai, žaidėjai patiria traumas – todėl paprastai trunka nuo 2 iki 3 valandų. Kas kėlinį komandos keičiasi pusėmis. Kai komanda žaidžia nepilna sudėtimi, ji privalo turėti savo arenoje mažiausiai 4 žaidėjus, įskaitant vartininką. Jei pasibaigus rungtynėms skirtam laikui rezultatas yra lygus, pridedamas papildomas 5 – 20 minučių laikas.

Kosminės technikos būrelis
|

Kosminės technikos būrelis

Į būrelį priimami 4-12 klasių moksleiviai. Jie susipažįsta su raketų skridimo teorija ir aerodinamika, reaktyviniais varikliais, paleidimo įrengimais, išmoksta konstruoti raketų modelius, atlikti sudėtingus techninius skaičiavimus ir eksperimentus.

Būrelio nariai dalyvauja įvairiose kosminių modelių varžybose, parodose, konkursuose.

Mėnesio mokestis – 30 Lt.

Plačiau apie modeliuotojų pasaulio naujienas rasite http://www.modeliai.eik.lt

|

Vilkaviškio rajono slidininkų klubas

Rajone, kaip ir visoje Respublikoje, kalnų slidinėjimas atgimė apie 1996m., kai Vilkaviškietis Stanislovas Petrukaitis savo autobusu pradėjo vežti grupes slidinėti į Slovakiją. Nuo 2000 m. žiemos Vištyčio apylinkėse keltuvą slidininkams prie savo namelio įrengė ir eksploatuoja iki šiol čia gimęs ir užaugęs Eduardas Žinevičius. Idėja įrengti rimtesnę slidinėjimo trasą Vištyčio apylinkėse brendo seniai, deja neatsirado tos idėjos vykdytojų- kolūkių ir valstybinių įmonių laikai baigėsi seniai, o vietos savivaldos valdžia, kaip visada, tam neturi pinigų. Iniciatyvos “pajudinti reikalą iš vietos” ėmėsi Linas Dubickas- vienas iš slidinėjimo entuziastų, susižavėjąs šiuo aktyviu žiemos poilsiu ir sportu 1997m. 2001 m. pavasarį su grupe bendraminčių Vištyčio regioniniame parke buvo rasta vieta, kur buvo nutarta toliau ieškoti būdų, kaip galima būtų įrengti slidinėjimo trasą, keltuvą ir t.t. 2001 06 22 d. Vilkaviškio raj. savivaldybėje, kaip visuomeninė organizacija, buvo įregistruotas Vilkaviškio rajono slidininkų klubas, kurio tikslas- suburti aktyvaus žiemos sporto ir poilsio mėgėjus ir organizuoti slidinėjimo bazės Vilkaviškio rajone įrengimą. Klubo nariais tapo 25 žmonės iš Marijampolės apskrities. Klubui vadovauja jo pirmininkas Linas Dubickas. Atlikus visą eilę derinimų ir gavus suinteresuotų žinybų sutikimus, Klubas konkurso būdu išsinuomojo 5 ha miško plotą prie Vištyčio ežero Vilkaviškio rajone. Vietovės aukštis yra vid. 200 m.virš jūros lygio, todėl sniegas čia išsilaiko žymiai ilgiau, nei vidutiniškai Lietuvoje.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo istorija
|

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo istorija

1940m. Kaune buvo surengtos pirmosios baidarių irklavimo pirmenybės, kuriose dalyvavo tik kauniečiai. 1957m. Europos čempionatas, Gentas: A. ir M. Rudzinskai K-4 1000 auksas.
1958m. Pasaulio pirmenybės, Praha: Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai (Lietuva) su V.Zvezdkin ir V.Stepanov (Rusija) iškovojo K-4 10000 bronzos medalius. 1959m. II TSRS tautų spartakiadoje aukso medalius iškovojo baidarių irkluotojai L. Fedorenka ir M. Rudzinskas. 1960m. XVIII olimpinėse žaidynėse Romoje debiutavo b/k irklavimo atstovas M. Rudzinskas, iškovota 4 vieta, truko tik 0,14sek. iki medalio. 1960m. b/k irklavimas pradėtas kultivuoti Panavėžyje. 1971m. Pasaulio čempionatas, Belgradas: Vladui Česiūnui C-1 1000 buvo įteiktas bronzos medalis. 1971m. V TSRS tautų vasaros spartakiadoje aukso medalį iškovojo kanojininkas V. Česiūnas. 1972m. V. Česiūnas iškovojo pirmąjį olimpinį auksą Miunchene, dvivietė kanoja, 1000m., 3.52,60. 1972m. pradėta rengti tarptautinė “Galvės regata”. 1973m. Pasaulio čempionatas, Tamperė: V. Trukšinas K-1 4×500 auksas ir K-1 500 sidabras, V. Česiūnas C-2 10000 auksas ir C-2 1000 sidabras, R. Vienažindis C-1 1000 sidabras.

Fechtavimas. Istorija
|

Fechtavimas. Istorija

Šaltojo ginklo valdymo menas siekia gilią senovę. Žmogus privalėjo gerai valdyti ginklą , jį tobulinti tam, kad susirastų maisto, apgintų būstą, žemę kurioje gyveno, galiausiai užgrobtų naujas teritorijas ir įsigytų didesnę valdžią. Taikiu metu kariai taip pat norėdavo išbandyti savo jėgas. Tuo tikslu buvo vykdomos varžybos. Seniausias šaltinis, bylojantis apie vykusias fechtavimo varžybas yra bareljefas, rastas 1190 m. pr. Kr. Ramzio III statytoje šventykloje (aukštutiniame Egipte). Ištyrus jį paaiškėjo, kad fechtavimosi varžybos buvo vedamos 400m. anksčiau nei pirmosios Olimpinės žaidynės senovės Graikijoje. Viduramžiais vykdomi riterių turnyrai, dvikovos. XVIa. išradus paraką fechtavime įvyko didelis lūžis. Žmogui vis labiau pradėjo tarnauti šaunamasis ginklas. Kalaviją pakeitė lengvesnė špaga. Ją naudojant veiksmai tapo greitesni ir įvairesni. Šaltasis ginklas dažniausiai buvo naudojamas dvikovose. XVIIa. viduryje Europoje fechtavimas špaga vis tobulėjo. Ypač vertinami buvo italų ir prancūzų fechtavimo mokytojai. Italų fechtuotojai daugiau dėmesio skyrė pačiai dvikovai, prancūzų mokyklose vyravo išorinė kovos forma, kuri dažnai virsdavo manieringumu. XVIIa. viduryje fechtavimo mokymui pradėta naudoti sutrumpinta špagą (floretę), kuri buvo šiuolaikinės rapyros prototipas.

Dviračių sportas. Istorija
|

Dviračių sportas. Istorija

1924 m. Lietuvos dviratininkai dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. 1991 m. Berlyne buvo atkurta Lietuvos dviračių sporto federacijos narystė UCI (Tarptautinėje dviračių sporto sąjungoje). Dviračių sportas, 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tapo viena iš rezultatyviausių sporto šakų ir buvo atstovaujamas 4-jose vasaros olimpinėse žaidynėse.
2001 m. Pasaulio plento čempionate (Lisabonoje, Portugalijoje) Rasa Polikevičiūtė tapo pasaulio grupinių lenktynių čempione bei iškovojo 4 vietą asmeninių lenktynių laikui rungtyje. Tame pačiame čempionate Edita Pučinskaitė tapo pasaulio grupinių lenktynių vicečempione. 2002 m. Pasaulio jaunimo plento čempionate (Zolder, Belgijoje) Tomas Vaitkus tapo pasauliojaunimo asmeninių lenktynių laikui čempionu. 2003 m. Pasaulio treko čempionate Edita Kubelskienė iškovojo sidabro medalį grupinių lenktynių rungtyje. Vyrų komanda (Tomas Vaitkus, Aivaras Baranauskas, Linas Balčiūnas, Raimundas Vilčinskas) iškovojo 5 vietą komandinėse lenktynėse. Diana Žiliūtė asmeninių persekiojimo lenktynių rungtyje buvo 5, o Tomas Vaitkus grupinėse lenktynėse užėmė 5 vietą.
2003 m. Pasaulio jaunių treko čempionate dvi Lietuvos dviratininkės merginos iškovojo sidabro medalius: Agnė Bagdonavičiūtė – grupinėse lenktynėse, o Eglė Cekanauskaitė – asmeninėse persekiojimo lenktynėse.

Dailusis čiuožimas
|

Dailusis čiuožimas

Dailusis čiuožimas – sporto šaka, kur dalyviai čiuožia ledu figūrinėmis pačiūžomis skambant muzikai. Rengiamos individualios vyrų ir moterų, porų varžybos bei porų ledo šokiai. Čiuožiama 53-60 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo aikštelėje. Teisėjai vertina čiuožimo figūrų ir šokio elementų atlikimo kokybę, figūrų įvairovę, sudėtingumą, judesių darnumą, kompozicijos originalumą, čiuožimo grožį. Ledo šokiuose vertinamas artistiškumas ir techniškumas. Nugalėtojas nustatomas sumuojant balus. Pavienio ir porų dailiojo čiuožimo varžybose yra privalomoji bei laisvoji programos, ledo šokiuose – privalomieji šokiai, originalusis ir laisvasis šokiai. Dailusis čiuožimas minimas jau XII amžiuje, manoma, jog atsirado Olandijoje. 1742 m. Edinburge įkurtas pirmasis klubas. Nuo 1891 m. rengiami Europos čempionatai, nuo 1896 m. – pasaulio. 1908 ir 1920 m. dailusis čiuožimas įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą, nuo 1924 metų dailusis čiuožimas įtrauktas į pradėtų rengti žiemos olimpinių žaidynių programą. Ledo šokiai į olimpinių žaidynių programą įtraukti nuo 1976 metų. Lietuvoje susidomėjimas dailiuoju čiuožimu prasidėjo 1923 m, 1924 m. surengtos varžybos. 1931 m. surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Žymiausi dailiojo čiuožimo atstovai – Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, ledo šokių varžybų Europos ir pasaulio bronzos medalių laimėtojai.

Boksas
|

Boksas

Boksas – kovinio sporto šaka, kurioje du vienodos svorio kategorijos asmenys kovoja tik kumščiais. Bokso varžybas randame jau Antikos laikais. Tai viena seniausių kovinio sporto šakų, pagal senumą nusileidžianti tik imtynėms. Boksas buvo viena senovės Graikijos Olimpinių Žaidynių sporto šakų. Graikų boksininkai naudodavo pirštines ir apsivyniodavo rankas žemiau alkūnių, tačiau kovodavo nuogi. Boksas buvo glaudžiai susijęs su senoviniu pankrationu, kuriame be smūginės technikos buvo įtraukti ir imtynių veiksmai, nors ir bokse dalis imtynių technikoso buvo naudojama, buvo nedraudžiami įvairūs metimai. Boksas nuo pankrationo skyrėsi dar tuom, kad pankratione praktiškai nebuvo taisyklių, o bokse šiokie tokie apribojimai buvo. Nepaisant minimalių apribojimų, bokso kovos dažnai baigdavosi mirtimi, nes smūgiuoti buvo leidžiama ne tik kumščiais, bet ir galva, kojomis, alkūnėmis. Kovos neturėdavo laiko apribojimų, tęsdavosi tol, kol vienas boksininkų nebepajėgdavo kovoti. Raundas trukdavo iki nokdauno.

Biliardas – šiek tiek istorijos
|

Biliardas – šiek tiek istorijos

„Sužaiskime biliardą“ – elegantiškai siūlo Kleopatra Čarmianui vienoje iš Šekspyro pjesių, ko gero tai žinomiausiais istorijoje žaidimo paminėjimas. Ši pjesė buvo parašyta 1609 metais, tuo tarpu biliardas iš tolimųjų rytų atkeliavo kur kas anksčiau. Biliardo istorija tai skirtingų kultūrų, laikotarpių, asmenybių poveikio atspindys. Prasidėjęs nuo lauko žaidimo, persikėlė į uždarą erdvę, ir keletą amžių buvo žaidžiamas ant stalo be kišenių. Tik aštuonioliktame šimtmetyje biliardas pamažu ėmė virsti į tą, kurį žaidžiame šiandien: atsirado stalai su kišenėmis, kur kas vėliau lazdos antgalis pasidengė oda, o dar po kurio laiko atsirado kreida šiam antgaliui. Biliardas visais laikais buvo viena įdomiausių pramogų. Biliardo stalai stovėjo Prancūzijos karalių rūmuose, šį žaidimą ypač mėgo karaliai Liudvikas IX bei Liudvikas XIV, karalienės Marija Stiuart bei Marija Antuanetė. Šis žaidimas buvo žaidžiamas ir Lietuvoje. Devyniolikto amžiaus Vilniuje veikė apie porą dešimčių biliardinių, viena jų prašmatniuose Verkių rūmuose.

Beisbolo istorija
|

Beisbolo istorija

Kaip žaidimas beisbolas atsirado prieš daugiau kaip 160 metų. Beisbolo kilmė neaiški. Kai kurie šaltiniai teigia, kad beisbolas yra kilęs iš seno anglų žaidimo “rounders”, kurio įvairios variacijos buvo žaidžiamos Amerikoje anglų kolonizacijos laikotarpiu. Kiti šaltiniai teigia, kad beisbolo panašumas į anglų žaidimą yra atsitiktinis, ir, kad beisbolo šaknys Jungtinėse Amerikos Valstijose, tikriausiai Cooperstown, New York, 1839 metais, kai Abner Doubleday (vėliau JAV armijos generolas) sugalvojo žaidimo schemą. Apie XIX a. pradžią žaidimas, žinomas “Vienos senos katės” pavadinimu (“One Old Cat”), tapo populiarus tarp moksleivių. Šiaurės Atlanto valstijose žaidimą žaisdavo trys berniukai. Kiekvienas gaudydavo ir atmušdavo kamuoliuką paeiliui. Atmušėjas pelnydavo tašką, kai nubėgdavo iki vienos bazės ir grįždavo atgal, neišmuštas iš žaidimo. “Dvi senos katės” (Two Old Cat”), “Trys senos katės” (Three Old Cat”), “Keturios senos katės” (Four Old Cat”) buvo šio žaidimo modifikacijos, kai žaisdavo atitinkamai 4, 6 ar 8 žaidėjai.