| | |

Vietinė savisauga (savigyna) Lietuvoje nacių Vokietijos okupacijos metais (1941–1944) IV dalis

Kovai su „diversantų ir teroristų gaujomis“ valsčiuose ir seniūnijose turėjo būti organizuota apsaugos tarnyba (apsaugos grupės). Organizaciniu atžvilgiu jos neturėjo būti sudedamąja apskričių apsaugos būrių dalimi, tik reikalui esant „kooptuojamos“ jiems į talką. Tarnyba apsaugos grupėse skelbta „garbės tarnyba“, joms numatytas viešosios tvarkos pagalbinės policijos, priklausomos nuo lietuvių policijos nuovadų viešininkų, statusas. Į valsčių ir seniūnijų apsaugos grupes turėjo būti priimami „savanoriai ūkininkai, rimti, blaivūs, visiškai patikimi, teismo nebausti, sveiki ir ne vyresni kaip 45 metų amžiaus, tarnavę Lietuvos kariuomenėje arba viešosios tvarkos policijoje“. Apsaugos grupių nariai turėjo būti apginkluoti šautuvais ir 45–90 šovinių. Apsauginių pareigas jie turėjo eiti dirbdami „nuolatinį darbą“, negaudami jokio atlyginimo, dėvėdami civilinę aprangą (tik sužeisti ir netekę darbingumo turėjo gauti karišką pensiją, žuvusieji laidojami valdžios lėšomis). Apsauginiai ant kairės rankos privalėjo nešioti žalią raištį su užrašu „Pagelbinė policija.“ ir valdžios antspaudu. Kiekvienoje seniūnijoje apsaugos grupes turėjo sudaryti 5–10 vyrų. Be to, visuose valsčiuose turėjo veikti atskiros 15-os vyrų apsaugos grupės, tiesiogiai pavaldžios policijos nuovadų viršininkams.

Būsto kainas kelia panika ir noras uždirbti

Įsivyravusią viešą nuomonę, esą iš dabartinės situacijos labiausiai pasipelno nekilnojamojo turto agentai, nuo kiekvieno sandorio uždirbantys po 1-2 procentus būsto kainos, pastarieji stengiasi paneigti. Neoficialiais duomenimis, šiuo metu uostamiestyje dirba per 200 nekilnojamojo turto agentų. Todėl nenuostabu, kad vos pasirodžius skelbimui apie parduodamą nekilnojamąjį turtą tuoj pat užplūsta agentų skambučiai. Tačiau patys agentai tikina, kad šis darbas nėra lengvas pasipelnymas, ypač, jei dirbi sąžiningai. Daugelis kalbintų nekilnojamojo turto agentų tikino, esą jie tikrai nesistengia pūsti būstų kainų, atvirkščiai – esą jiems naudinga kuo labiau jas “numušti”, nes tuomet yra didesnė tikimybė parduoti kuo daugiau butų. Tačiau ne visi nekilnojamojo turto specialistai kratosi atsakomybės dėl sukilusių kainų. Nekilnojamojo turto agentūros “Termionas” direktorė Indrė Valionienė buvo atvira: “Žinoma, nekilnojamojo turto agentūros tokiomis prognozėmis, kad verta pirkti šiandien, nes rytoj pabrangs, prisideda prie kainų kėlimo”. Pasak I. Valionienės, prognozės apie brangimą suaktyvina rinką, o pasiūlos nėra. Tuomet patys žmonės sukelia kainas stengdamiesi žūtbūt įsigyti būstą. Tai patvirtina ir “Vakarų ekspreso” žurnalistų stebėta situacija, kai į parduodamą butą Daukanto gatvėje atėję keli pirkėjai dėl jo vos nesusipešė ir surengė improvizuotą aukcioną. Pardavėjui teliko stovėti ir stebėti, kaip akyse kyla jo turto kaina. Per keletą minučių butas pabrango keliolika tūkstančių litų.

|

Kas valdo „Rubicon“ kompromatus?

„Juodoji“ buhalterija, kurią konfiskavo STT agentai „Rubicon“ būstinėje, tapo įrankiu politinėje kovoje. Tas, kas valdo minėtą informaciją, priverčia savo kolegas Seime elgtis taip, kaip naudinga kompromato turėtojui. Tas, kas matė „Rubicon“ buhalteriją, puikiai žino, kad pačios įdomiausios jos vietos yra užteptos juodu rašalu – prieš informacijai patenkant į viešumą, prie jos padirbėjo kažkoks nežinomas cenzorius. Kadangi STT agentai konfiskavo „švarią“ buhalteriją, be jokių rašalo dėmių, tai aišku, kad jos valdytojas gali būti tik žmogus, kuriam pavaldi tiek ta pati STT, tiek ir Generalinė prokuratūra. LL šaltiniai sako, kad toks žmogus gali būti tik vienas aukštas pareigūnas – tai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, patyręs milicijos „operatyvininkas“, kažkada atsakingas už kovą „antisovietiškai nusiteikusiais paaugliais, kurie yra KGB „juodose“ sąrašuose, pats Alvydas Sadeckas. LL šaltiniu teigimu, būtent jam galėjo patekti visa „Rubicon“ juodoji buhalterija, ir būtent A.Sadeckas galėjo spręsti, kurią jos dalį viešinti, o kurį ne. Tas stebuklingas burtininkas, kuris, turėdamas STT duomenis apie tuos, kuriems „Rubicon“ mokėjo kyšius (o kaip žinia, kyšiai buvo mokami beveik visiems pareigūnams ir politikams), galėjo juos sumaniai panaudoti savo politiniams tikslams pasiekti.

| | |

Lietuva Antrajame pasauliniame kare

Žinomas istorizmo cinizmas, kad didžiausio susidomėjimo paprastai sulaukia tie istorijos momentai, kurie yra susiję su maksimaliomis žmogiškų galių įtampomis bei sąnaudomis – karai, revoliucijos, perversmai, užkariavimai ir pan. Nepaisant to, kad tie momentai dažniausiai reiškia masines žmonių žūtis bei tragedijas. Lietuvos istorijoje toks momentas yra Antrasis pasaulinis karas, bet nušviestas jis kol kas aiškiai nepakankamai. Tai nereiškia, kad tai temai apskritai būtų trūkę dėmesio – jo kai kuriais atžvilgiais net perdaug. Tačiau, kai tas dėmesys įgaudavo tendenciją virsti istorinėmis studijomis, paprastai būdavo galima konstatuoti, kad jos neišsamios, tendencingos, jose daug stereotipų kompleksų. Jeigu turėsime omeny lietuvių istorikus, kuriems objektyviai dabar tenka atstovauti Lietuvos istorijos mokslą, tai šiuo atžvilgiu galima pasakyti, kad jiems moralinius bei metodologinius sunkumus sąlygojo iš esmės trys aplinkybės. Pirma aplinkybė būtų ta, kad per Antrąjį pasaulinį karą, tiksliau, per nacių okupacijos laikotarpį Lietuvoje iš esmės buvo sunaikinti žydai kaip istorinė etnokultūrinė Lietuvos visuomenės dalis ir, kad tame sunaikinime dalyvavo ir lietuviai, kaip kita istorinė etnokultūrinė Lietuvos visuomenės dalis. Jeigu prie tos tragedijos, vadinamos holokaustu, dar pridėsime lenkų bei vokiečių – vėlgi istorinių Lietuvos etnokultūrų – eliminavimą, tai susidursime su reiškiniu – arba kitaip įvardijant – su prielaida, kad Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais vyko dar vienas karas – karas tarp tautų, tarp piliečių.

Dinaminė gimnastika
|

Dinaminė gimnastika

Kai pirmą kartą pamačiau dinamine gimnastika mankštinamus kūdikėlius, man užėmė kvapą. Jaučiausi it cirke: kelių mėnesių mažyliai ,,skraidė“ kažkur padangėse, o jų garsus krykštavimas reiškė ne ką kita, o tai, kad jiems be galo smagu. Dabar, kai nuo įsimintino pirmo įspūdžio praėjo ne vieni metai, galiu drąsiai teigti: dinaminei gimnastikai abejingųjų nėra. Viena barikadų pusė sako, kad tai smagus, vaikučio raidą skatinantis pomėgis, kiti tvirtina, kad tai labai pavojinga ir gresia tūkstančiu traumų. Apie dinaminę gimnastiką kalbamės su ją propaguojančiu gydytoju Romualdu Šemeta ir lankomės šeimose, mankštinančiose savo vaikučius. Kai kas dinaminę gimnastiką vadina ,,baby joga“. Nepainiokite, tai kas kita. ,,Baby joga“ kūdikiams daro specialiai paruošti instruktoriai, dažniausiai iškart po gimdymo, kai yra gimdymo trauma. Dinaminė gimnastika skirta sveikiems kūdikiams ir ją atlieka tėvai. Prieš penkiolika metų gydytojas Šemeta pirmąkart Maskvoje pamatė taip mankštinamus vaikučius, nuo tada pradėjo domėtis, rinko medžiagą apie ją. Įdomu, kad senieji mankštos pėdsakai veda į rytus: Korėją, Japoniją, Kiniją, Vietnamą. Vienas Rytų kovos meistras, pamatęs taip skraidinamus lietuviukus, prasitarė, kad senais laikais nuo gimimo panašiai mankštindavo būsimus nindzes. Aišku, pratimai buvo sunkesni, treniruotės intensyvesnės. Gydytojas R.Šemeta yra įsitikinęs, kad dinaminė gimnastika tik iš pirmo žvilgsnio atrodo drastiška ir sunki, iš tiesų visų pratimų esmė yra panaši ir nesudėtinga – kūdikio palaikymas tam tikra poza ar ,,švytavimas“.

Vaiko gimimas
|

Vaiko gimimas

Vaiko gimimas yra kertinis jo gyvenimo akmuo. Gyvenimas, pradėtas prieš devynis mėnesius, užgimus pirmąsyk tęsiasi savarankiškai. Regimasis motinos ir vaiko ryšys – virkštelė – nutrūksta. Gimimas – tai didžiulis naujagimio “žygis”, tad be galo svarbu, kad jis vyktų kiek įmanoma sklandžiau. Šis perėjimas iš motinos įsčių į išorinį pasaulį kūdikiui yra didelis išbandymas. Jis vyksta staigiai ir nesulaikomai. Pirmasis sąlytis su oru yra stimulas pradėti kvėpuoti. Pirmąkart atsiveria alveolės. Visos gleivės ir išskyros, esančios vaiko plaučiuose, turi būti pašalintos. Plaučiams atsivėrus stimuliuojama širdis. Pastarajai taip pat tenka pakelti daugybę pokyčių, vykstančių gimimo metu ir po jo. Jau motinos įsčiose vaikelis yra jautrus jutiminiams dirgikliams. Sugebėjimas matyti, girdėti, lytėti formuojasi antruoju nėštumo laikotarpiu. Embrionas suvokia skirtumą tarp dienos ir nakties, tačiau šviesą stipriai slopina įsčios ir oda. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis garsai būna prislopinti, tačiau puikiai girdimi. Vaikeliui esant gimdoje kiekvieną sukrėtimą vaisiaus vandenys švelnina, visi lytėjimo dirgikliai švelnesni. Aplinkos temperatūra iki pat gimimo išlieka 37°C. Gimęs kūdikis staiga susiduria su akinančia šviesa, aštriais garsais, vėsa. Taip jis patenka į stresinę situaciją. Todėl tinkama gimdymo aplinka yra be galo svarbi.

Pažaidėte su mažyliu?
|

Pažaidėte su mažyliu?

1. Kai baigsite žaisti su vaiku, padėkite jį ten, iš kur paėmėte.

2. Visi vaikai mėgsta žaisti slėpynių, bet tėvai nenori prisidėti – atseit labai užsiėmę. Pamėginkite suderinti darbą ir žaidimą. Pasislėpkite nuo vaiko, tarkime, komandiruotėje, ir jis jūsų ieškos visą savaitę.

3. Ką daryti, jei sūnus įlipo į medį ir nebegali išlipti? Jokiu būdu nemėginkite purtyti medžio ar mėginti numušti berniūkštį pagaliu. Rudenį vaikas prinoks ir nukris pats. Arba jį pakąs pirmosios šalnos.

4. Jei nebeturite ką pasakyti vaikui, pritrūkote žodžių, liepkite jam eiti praustis.

5. Jei vaikas žagsi, užsikimškite ausis. Taip kurį laiką atsikratysite žagsulio.

6. Jei vaikas retkarčiais nušvilpia iš jūsų pinigų, nerėkite ant jo, kad netraumuotumėte psichikos. Geriausia surengti linksmą kratą vaiko kambaryje, o po to visai šeimai kartu pažaisti teismą arba sušaudymą.

7. Kad geriau suprastumėte savo vaiką, galvokite ir jauskite kaip jis. Pamėginkite parūkyti slapčia nuo savęs cigaretę kaip sūnus ir iškulkite laidyne porą trejetą langų.

Saugumas internete
| |

Saugumas internete

Virusai tai nuodai. Tokia tikroji šio žodžio lotyniškoji kilmė. Užtenka pagalvoti apie pasėkmes, kurias virusas sukelia kompiuteryje, ir tuomet visiškai sutiksite, kad tai pats tinkamiausias pavadinimas. Kas yra kompiuteriniai virusai? Blogiau negu gripas… Jie vadinami virusais dėl savo panašumo į biologinius virusus, ypač pagal paplitimą organizmuose, į kuriuos jie patenka. Kompiuteriniai virusai yra programos. Dažniausiai jos yra paslėptos kitose programose, elektroniniuose laiškuose, internetiniuose puslapiuose ir pan. Virusais užsikrečiama automatiškai, nes šie save nukopijuoja į kitas programas ir jas užkrečia. Dėl tokios dauginimosi sąvybės jie labai greitai plinta ir trukdo užkrėstam kompiuteriui įprastai funkcionuoti. Virusai nėra vieniši, jie turi artimų giminaičių, kurie ne mažiau, ir dažnai net daugiau kenkia. Tai kirminai, trojanai ir paslėptieji trojanai. Tiesa, jie visi vadinami virusais, tačiau jų padaroma žala bei naudojama technologija labai skirtinga. Be to, dauguma šiandieninių virusų naudojasi kelių virusų technologijų kombinacija ir todėl žala dar daugiau padidėja. Jie vadinami suderintomis grėsmėmis.

|

Žydai ir Judaizmas Katalikų Bažnyčioje

1982 m. kovo 6 d. popiežius Jonas Paulius II kalbėjo vyskupų konferencijų atstovams ir kitiems ekspertams, susirinkusiems į Romą aptarti Bažnyčios ir judaizmo santykių: „<…> savo posėdžių metu jūs aptarėte katalikiškojo mokymo ir katechezės požiūrį į žydus ir judaizmą <…>. Šioje srityje turėtume siekti, kad visų lygių katalikiškasis mokymas, vaikų ir jaunimo katechezė pristatytų žydus ir judaizmą tik sąžiningai ir objektyviai, be prietarų ir neužgaunant, ir drauge aiškiai atskleistų [žydams ir krikščionims] bendrą paveldą”. Šią prasmių prisodrintą pastraipą Šventasis Tėvas parašė remdamasis Vatikano II Susirinkimo deklaracija Nostra aetate (4), kur rašoma: „Visi tesirūpina aiškindami katekizmą arba skelbdami Dievo žodį nemokyti ko nors, kas nesiderina su Evangelijos tiesa ir Kristaus dvasia”; ir šiais žodžiais: „Kadangi krikščionių ir žydų bendras dvasinis palikimas toks gausus, šis Šventasis Sinodas nori puoselėti ir skatinti jų abipusį pažinimą ir pagarbą <…>”. Į tai atsižvelgia „Nuostatos ir pasiūlymai, kaip įgyvendinti Susirinkimo deklaraciją Nostra aetate (4)“ (Orientamenti e suggerimenti per l’applicazione della dichiarazione conciliare Nostra aetate, 4, 1974 12 01). Šio dokumento III skyrius „Mokymas ir auklėjimas“ baigiamas rekomendacijomis, kur išvardyti konkretūs įgyvendintini dalykai: „Su šiais klausimais susijusi informacija svarbi visiems krikščioniškojo mokymo ir auklėjimo lygiams. Tarp kitų informacijos šaltinių reikia ypač atsižvelgti į: katekizmus ir tikybos vadovėlius; istorijos veikalus; socialinio komunikavimo priemones (spaudą, radiją, kiną, televiziją).

|

Judaizmas

Judaizmas atspindi žydų tautos religiją ir kultūrą, ypatingai, nuo Babilono nelaisvės laikų, 535 prieš K., iki šių dienų. Taip, kaip Kristaus laikais judaizme buvo įvairių sektų, tokių, kaip fariziejai, sadukėjai ir Esėjai, taip ir šiandien jame yra daug skirtingų atšakų (pvz., ortodoksai, Chasidai, reformatai, konservatoriai ir pan.). Ko gero, vienintelis šias grupes siejantis faktorius šiomis dienomis yra jų “etninis žydiškumas”. Sąvoka “žydas” yra kilusi iš hebrajų tautos ir, pirmiausiai, Judo genties, kuri sugrįžo į Izraelį iš Babilono nelaisvės. Pirmasis hebrajus arba žydas buvo Abraomas. Sąvoka “žydas” paprastai yra taikoma visiems izraelitams. Kadangi išgelbėjimas remiasi Abraomo sandora, krikščionybė betarpiškai išplaukia ir kyla iš ST biblinio judaizmo (žr. Pr 12,1-3 ir Gal 3,11-16). Istoriškai ir bibliškai žydai buvo Dievo išrinktas atpirkimo instrumentas, bet jie atmetė Jėzų Kristų kaip Mesiją ir bendradarbiavo su romėnais, Jį nukryžiuojant. Krikščionybė kėlė ir vis dar tebekelia didelę grėsmę judaizmui. Kaip atskleidžia Apd, žydai stengėsi sunaikinti krikščionybę ir išsaugoti klasikinę judaistinę religiją ir kultūrą.